Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-03-20 · Administracinė byla Nr. A-170-822/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
A-170-822/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00444-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI-K
Pareiškėjas
M. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-170-822/2019Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00444-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 6 500 Eur neturtinės žalos.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Apgyvendinimo kamerose kaupėsi pelėsinis grybelis, nebuvo šilto vandens indų plovimui, neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, kreipėsi žodžiu dėl psichologo ir psichiatro iškvietimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 6 500 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas pateikė duomenis, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, paaiškino kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pabrėžė, jog kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Atsakovas paaiškino, kad tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, ventiliacija vyksta natūraliu būdu per atvirus langus. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikti atitikimo higienos normoms patikrinimai. Pasivaikščiojimai buvo vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, taip pat buvo vykdomos. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų

2.2. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas kamerą Nr. 63 tikrino 2016 m. lapkričio 3 d. (patikrinimo aktas Nr. PA.6-447). Buvo nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sąlygos sudarytos, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas kamerą Nr. 40 tikrino 2017 m. vasario 1 d. (patikrinimo aktas Nr. PA.6-16). Nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė bei dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Kitos kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl preziumavo, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

2.3. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

2.4. Atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti senaties terminą.

II.

3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui 1 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

4. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo salygų Šiaulių TI.

5. Teismas atsakovo prašymą dėl senaties taikymo pareiškėjo reikalavimui tenkino ir apsibrėžė ginčo nagrinėjimo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. balandžio 4 d.

6. Teismas vertindamas koks pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko plotas kamerose atsižvelgė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktą 2017 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. 60/09-16573 „Dėl M. G.“ bei atsakovo pateiktus duomenis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo užimamus plotus. Nustatė, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) atskirais laikotarpiais (38 dienas), kai buvo laikomas kamerose Nr. 83, 40 teko atitinkamai nuo 3,48 kv. m iki 20,44 kv. m kameros ploto (be sanitarinio mazgo ploto). Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) 167 dienas. Teismas papildomai pripažino, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tačiau sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelė pareiškėjui, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, suvaržė galimybę judėti, pasimankštinti.

7. Dėl higienos normų užtikrinimo kamerose, teismas vertino kameros Nr. 63, 83 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-447. Nustatė, kad atlikus mikroklimato parametrų tyrimą, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus kamerose Nr. 63, 83. Atlikus dirbtinės apšvietos tyrimus buvo nustatyta, kad kamerose Nr. 63, Nr. 83 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo akte Nr.PA.6-16 nurodyta, kad atlikus mikroklimato parametrų tyrimą, nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 40, Nr. 63 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nustatė, kad kamerose Nr. 40, Nr. 63 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo argumentą dėl karšto vandens nebuvimo indų plovimui kameroje, pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų duomenis, nebuvo nustatyta.

8. Teismas vertindamas pareiškėjui kilusią neturtinę žalą taip pat atsižvelgė į pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 590 įrašus, iš kurių nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu įrašų dėl galvos skausmo ir svaigimo, nėra. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas buvo kreipęsis dėl nemigos vieną kartą 2016 m. rugsėjo 9 d. ir įraše buvo nurodyta, jog psichikos sutrikimų nestebima, rekomenduojama laikytis miego higienos. Taigi, teismas pasisakė, jog dėl šio nustatyto negalavimo, nebuvo galima konstatuoti, kad būtent dėl aukščiau nustatytų pažeidimų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiškėjo sveikata. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis ir nustatyto pažeidimo mastą, sprendė, kad adekvati pareiškėjo neturtinę žalą kompensuotina suma yra 1 520 Eur.

III.

9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas kritiškai įvertinęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. 60/09-16573, kurioje yra nurodyti laikomi asmenų skaičiai dienos pradžioje ir dienos pabaigoje, pažymos turinį vertino pareiškėjo naudai, ko pasėkoje neteisingai nustatė pareiškėjo pažeidimo laikotarpį. Atsakovo vertinimu teismas netinkamai apskaičiavo pažeidimo dienų skaičių ir nustatė, jog visas 167 dienas pareiškėjo teisė į minimalųjį gyvenamojo ploto tekimą kameroje buvo pažeista.

9.2. Pareiškėjas M. G. jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose nei įstaigos direktoriui, nei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nebuvo pateikęs. Priešingai, skundžiamame Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime nenustatyta jokių kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pažeidimų.

9.3. Pareiškėjas buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, jam tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

10. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinė skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Apeliacijos dalykas –Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią patyrė kalėdamas Šiaulių TI.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui 167 dienas teko mažesnis nei įstatymuose numatytas kameros plotas, pareiškėjo atžvilgiu jo teisių pažeidimą pripažino ir priteisė 1 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

14. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekia kad pareiškėjo pažeista teisė būtų pripažinta, kaip pakankama satisfakcija, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16. Atsakovo vertinimu teismas netinkamai apskaičiavo pažeidimo dienų skaičių ir nustatė, jog visas 167 dienas pareiškėjo teisė į minimalųjį gyvenamojo ploto tekimą kameroje buvo pažeista.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

18. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose 167 paras buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatytą 3,6 kv. m vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamosios kameros ploto normą. Šiaulių TI neginčija to, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo kameros ploto pažeidimas, jis tik siekia, kad teismas vertindamas pažeidimo trukmę atsižvelgtų į tai, jog kai kuriomis dienomis, kažkurį paros laiką, ginčo kamerose pareiškėjui būdavo užtikrinama teisė į 3,6 kv. m plotą. Teisėjų kolegija vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, negali su jais sutikti. Asmens kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmė, kuomet jis buvo laikomas įkalinimo įstaigoje daugiau, nei pavyzdžiui, vieną dieną, negali būti skaidoma valandomis ar mažesniais internavais. Pažeidimo trukmė yra vertinama dienomis ir teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia, kiek dienų pareiškėjo atžvilgiu įstatyme numatyta ploto norma jam nebuvo užtikrinta. Tai, kad kelias valandas per dieną kameroje buvo mažiau žmonių, kas galėjo pagerinti pareiškėjo gyvenimo sąlygas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo nebuvo, ar jį vertinti iš esmės kitaip.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą jo trukmę (167 dienos), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.)

23. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 520 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė