- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e1-1233-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23353-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- S. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. L., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis S. L. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. birželio 16 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną - A. L., t. y., tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, suėmė abiem rankom A. L. už galvos ir savo kakta sudavė vieną smūgį jai veido dešinę pusę bei kumščiu trenkė į lūpą, padarydamas A. L. poodinę kraujosruvą dešinės akiduobės – skruosto srityje. Šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. L. skausmą ir padarė sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. S. L., apklaustas kaip įtariamasis, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad:
2.1. su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. A. L. yra jo žmona, kartu gyvena 33 metus, žmonai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena šiuose namuose tik dviese, yra ūkininkai, veda bendrą ūkį. 2024-06-16, vakare, apie 21.00 val., jie su žmona lauko virtuvėje susiruošė valgyti. Pavalgė ir jau norėjo eiti namo miegoti, prie lauko virtuvės prasidėjo konfliktas tarp jo ir žmonos dėl to, kad ši apkaltino jį, kad jis nieko nedaro prie namų. Taip, žodis po žodžio, susipyko, todėl jis paėmė žmonai už abiejų pečių ir juos suspausdamas prirėmė žmonos veidą prie savo veido kaktos. Tai padarė stipriai, todėl pas žmoną ir liko mėlynės ant veido, nes jos kūnas yra labai jautrus, mėlynės ant kūno atsiranda tik ją palietus. Prirėmęs žmonos veidą į savo kaktą, ją palaikė apie kelias sekundes ir paleido. Viskas buvo gerai, jokio susižalojimo nesimatė iš karto, už 10 minučių pradėjo tinti žmonos veidas. Tačiau jie vietoje išsiaiškino, jis jos atsiprašė ir jie nuėjo miegoti. Sekančią dieną atvažiavo policijos pareigūnai, nes policiją iškvietė jo dukra D., kad jis neva sumušė motiną. Policininkams pati jo žmona sakė, kad pretenzijų jam neturi, jai policijos pagalba nereikalinga, sakė ir dukrai, kad ji nelįstų į jų šeimą ir jie tarpusavyje išsiaiškins patys. Tačiau čia dukra vis nenurimo, ji panoro jį nubausti, ką ir padarė, nes vakar, kai tik jis grįžo namo, jį prie namo pagavo abiejų dukrų žentai ir iškvietė policiją, kad jį pasodintų į areštinę. Vienas iš žentų, nenurodys kuris, nes pareiškimo ant jų nerašys, vakar jį sužeidė suduodamas į galvą beisbolo lazda, o kitas jam kumščiu trenkė į dešinį šoną. Vakar dėl galvos sužalojimo jam siuvo galvą, mano, kad jam buvo smegenų sutrenkimas, tačiau jis jų atžvilgiu nerašys pareiškimo, tegu būna, kad jis yra kaltas dėl visko. Nenori savo šeimai nemalonumų. Su žmona, kaip sakė, po įvykio jie jau gerai bendravo ir viskas tarp jų su žmona buvo gerai, čia tik dukra panoro jį už mamą nubausti. Jis pretenzijų niekam neturi, jie prieš šį įvykį visi labai gerai sutarė, todėl nežino kaip bus dabar. Su šautuvu niekam niekada nėra grasinęs ir to daręs niekada nebūtų, turi ginklą daugiau 30 metų, tačiau niekada nebūtų jo panaudojęs prieš žmogų, tuo labiau prieš savo vaiką, čia jau perdėta informacija. Sutinka, kad žmoną suspausdamas galėjo jai sukelti fizinį skausmą, savo kaltės neneigia, jis jos atsiprašys dar kartą, žino, kad ir toliau jie gyvens kartu. Žmona, kai jį vežė į areštinę jau sakė, kad jie tarpusavio santykius išsiaiškins patys. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galės gyventi atskirai nuo žmonos jų fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ten yra kambarys, kur jis galėtų nakvoti, nors norėtų likti gyventi namuose, pasižada, kad su žmona jokių konfliktų nebus, žmonai privalo padėti ūkyje, vasaros metu yra pats darbymetis. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartoja labai retai.
2.2. 2024-09-02 įtariamasis S. L., parodė, kad kaltę pripažįsta. Laikosi ankščiau duotų parodymų. Visko smulkiau papasakoti negali, pats labai išsigando, tai nieko tiksliai neprisimena, pamena, kad pradėjo vakarieniauti su žmona, ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris išsirutuliavo per smarkiai, todėl jis paėmė žmonai už abiejų pečių ir juos suspausdamas prirėmė žmonos veidą prie savo veido kaktos, taip padarė stipriai, todėl pas žmoną ir liko mėlynės ant veido, nes jos kūnas yra labai jautrus ir mėlynės ant jos kūno atsiranda tik ją palietus, ir sudavė nestipriai į veido sritį, kumščiu ar delnu, tiksliai tikrai neprisimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir prisipažįsta, jam labai gėda. Jis tikrai myli savo žmoną ir toks įvykis taip jų pirmą kartą ir paskutinį, jis tiesiog dėl prisikaupusių emocijų nesusitvardė. Jo žmona vykdo individualią veiklą, o tiksliau – žemės ūkio veiklą, ir jis jai padeda ūkyje, nes dirba tik dviese. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.
3. Nukentėjusioji A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su S. L. santuokoje gyvena apie 33 metus. Gyvena kartu namuose, adresu K(duomenys neskelbtini). Turi ūkį, ūkininkauja, turi didelę fermą, augina gyvulius, sunkiai dirba. Jo vyras S. L. dažnai išgeria alaus, degtinę vartoja rečiau. Pavartojęs alkoholio S. L. pasidaro labai agresyvus, konfliktuoja, yra nepatenkintas viskuo, kartais net naudoja fizinį smurtą prieš ją. Būdamas blaivus taip pat labai nervingas, konfliktuoja, tačiau blaivus fiziškai prieš ją nesmurtauja. 2024-06-14, dienos metu, su vyru S. L. dirbo ūkyje, vyras tuo metu vartojo alkoholį, nebuvo stipriai apsvaigęs, tačiau pavartojęs alaus. Ji, pagaminusi vakarienę, įdėjo į lėkštę ir nunešė pastarajam į kiemą pavalgyti, buvo jau vakaras, prietema. Valgyti nunešė į kiemą, nes šilta, geras oras, kartais ten ir valgo. Jai tik padavus pastarajam maistą, jis pradėjo be jokios priežasties konfliktuoti, pasidarė labai agresyvus, paėmęs lėkštę su maistu metė ant žemės. Ji paklausė kam taip daro, tada pastarasis atsistojo ir, paėmęs ją abejomis rankomis už galvos, ją suspaudė, kad negalėtų ištrūkti bei užsimojęs savo galva stipriai trenkė jai į veido dešinę pusę. Pataikė praktiškai į smilkinį, prie akies. Tuo metu pajuto fizinį skausmą, kurį jautė ir iki šiol, nuo suduoto smūgio yra mėlynė po akimi, išsiplėtusi į skruosto bei smilkinio sritį. Po šio smūgio paleido ir tuomet užsimojęs kumščiu trenkė jai į lūpą. Po šio smūgio taip pat pajuto fizinį skausmą, matomas sužalojimas dešinėje lūpos pusėje. Po suduotų smūgių nugriuvusi nebuvo, išsilaikė ant kojų, o S. L. nusisuko ir išėjo į namus. Po konflikto pastebėjo, kad ant kairės rankos taip pat yra mėlynė, tik nepamena kokiomis aplinkybėmis S. L. sužalojo jai ranką. Konfliktinės situacijos metu galėjo ir nepastebėti visų S. L. veiksmų, nes pastarasis buvo neblaivus, labai agresyvus, konfliktiškas, todėl labiausiai kreipė dėmesį į tai, kad konfliktas nutrūktų ir nesmurtautų daugiau prieš ją. Juto vieną smūgį galva į veido sritį bei kumščiu suduotą vieną smūgį į lūpą. Šis konfliktas įvyko gyvenamojo namo kieme, kaimynų namų arti nėra, todėl konflikto niekas nematė. Po šio konflikto atėjo į namus, S. L. tuo metu žiūrėjo televizorių, ji irgi atsigulė ir nuėjo miegoti. Kažkas pranešė dukrai D. L. apie konfliktą, nors pati jos apie tai neinformavo, todėl pastaroji atvyko vidurnaktį pas juos, pasižiūrėti kas įvyko. Tuo metu neleido dukrai ir jos vaikinui žadintų jos vyrą, pasakė, kad tegul miega, jog neprovokuoti tolesnio konflikto. Į policiją tuo metu nesikreipė, nes gailėjo pastarojo, susitaikė su jo tokiu elgesiu. Prieš metus jau kreipėsi į policiją dėl jo naudoto fizinio smurto prieš ją, tačiau susitaikė. S. L. tiek vakare, tiek kitą dieną matė sužalojimus ant jos veido ir rankos, tačiau į tai visiškai nekreipė dėmesio. Jam tai atrodė normalu, kad jis sumušė ją, nuėjo kartu dirbti į ūkį. S. L. jos neatsiprašinėjo, buvo anksčiau atvejų, kad stveria už rankos ar kitaip smurtauja prieš ją, tačiau taip stipriai kaip šį kartą, sumušęs nebuvo. Dukra D. L. matė jos sužalojimus, siūlė kreiptis į policiją, tačiau ji, kaip ir minėjo anksčiau, gailėjo savo vyro, todėl nesikreipė į policiją. Antradienio vakarą dukra D. vis tik iškvietė policiją bei greitąją. S. L., pamatęs specialiųjų tarnybų automobilius, pabėgo, o ji liko namuose. Policijos pareigūnams ir medikams paaiškino, kad ją sumušė vyras, policijos pareigūnai pastarojo paieškojo, tačiau neradę išvyko. Medikai apžiūrėjo ją ir liko namuose. Po medikų ir policijos išvykimo vyras grįžo į namus, tačiau šiomis dienomis nesmurtavo ir nevartojo alkoholio. Vakar apie 16.00 val. miegojo, todėl negirdėjo kai atvykę policijos pareigūnai beldė į duris, pabudusi tik pamatė namo viduje esantį policijos pareigūną. Jos vyras S. L., ko gero pamatęs pareigūnus, pabėgo kaip ir prieš tai antradienį. Vakar taip pat atvyko medikai, kurie apžiūrai nuvežė ją į ligoninę, nustatyti sužalojimai aprašyti medicininėje knygelėje. Policijos pareigūnai taip pat išėmė iš seifo jo vyro teisėtai laikytus ginklus. Šiais ginklais vyras jai nėra niekada grasinęs. Į teismo medicinos tarnybą apžiūrai nevyks, prašo sveikatos sutrikdymo mąstą vertinti pagal pirmines medikų apžiūras. Šiuo metu su ja kurį laiką pagyvens dukra D. L. ir jos vaikinas, todėl galės užtikrinti jos saugumą.
4. 2024-06-19 asmens apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrimas asmuo yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta kraujosruva dešinės akies srityje, taip pat matoma kraujosruva kairės rankos srityje. Daugiau matomų kūno sužalojimų nenustatyta.
5. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotoje specialisto išvadoje nurodyta, kad A. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akiduobės – skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2024-06-19 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad prieš 3 paras sumušė vyras. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
6. D. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad maždaug nuo 2017 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o motina A. L. ir tėvas S. L. gyvena dviese, (duomenys neskelbtini). Tėvas turi leidimą laikyti ginklus ir turi ginklus virš 10 metų. Tėvas nėra medžiotojas, ginklus laiko savigynai. Visą laiką, kiek ji gyveno kartu, tiek jau jai išvažiavus, tėvas pastoviai grasino motinai, kad ją užmuš, sumuš. Tokius jo grasinimus girdėjo daug kartų, kada paskutinį kartą neatsimena ir dabar negali nurodyti, bet visada, kai tik įvyksta konfliktas, taip grasindavo. Tai, kad tėvas fiziškai smurtauja prieš motiną įtardavo, nes dažnai matė mėlynės, bet motina jai niekada nesiskundė, nes manė, jog ji bijo, kad jeigu pasiskųs kam nors, jis ją užmuš. Motina jai pasakojo, kad, kai vyksta konfliktai, atima iš jos telefoną ir ji negali niekam prisiskambinti bei iškviesti pagalbos. Nori paminėti 2023 m. birželio m., atvykus į svečius, motina jai pasiskundė, kad tėvas dvi valandas ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Parodė jai sumuštą kūną. Tada policijos nekvietė, nes mama vis prašė nekviesti policijos, nes bus dar blogiau, todėl ji į policiją apie tai nepranešė. Tą sumušimą matė ir gali paliudyti jos sesuo E. J. ir jos draugas R. K.. Po to laiko motina jai dėl sumušimų nesiskundė, bet tik vis skundėsi, kad tėvas grasino užmušti, sumušti ir susidoroti. 2024-06-14 D. L. paskambino teta J. V. ir papasakojo, kad buvo pas mamą ir ši sumušta. D. L. naktį, apie 00.30 val., atvažiavo pažiūrėti kas atsitiko. Tėvas neblaivus miegojo, mama jai pasakė, kad tėvas ją sumušė, pasakė, jog su galva sudavė į smilkinį ir vėl grasino, kad ją užmuš. Ji vėl paprašė policijos nekviesti, nuo greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atsisakė, nes buvo įbauginta, todėl jie į policiją nesikreipė. Išvažiavo atgal namo. 2024-06-16, apie 20.00 val., su draugu atvažiavo pas motiną. Taip pat buvo blaivas tėvas, pradėjo aiškintis kam jis mušė motiną, šis atsakė, jog čia ne jų reikalas ir varė iš kiemo, todėl jie išvažiavo. 2024-04-17, apie 02.30 val., jai motina parašė, kad tėvas buvo atėmęs telefoną, kompiuterį, raktus nuo automobilio. Ištraukė iš seifo ginklą, padėjo šalia lovos ir pasakė, jeigu kažkas dar atvažiuos, visus sušaudys. Šitą SMS pranešimą pamatė tik ryte, esant poreikiui tyrimo metu pateiks susirašinėjimą. Ji bandė skambinti iš ryto, motina neatsiliepė, parašius SMS žinutę atrašė ne iš karto, bet atrašė, jog viskas gerai. 2024-04-18 bandė skambinti ir rašyti motinai, prisiskambino tik apie 21.00 val. Telefoninio pokalbio metu tėvas, stovėdamas šalia motinos, rėkė taip, kad ji girdėjo, sakė, jeigu atvažiuos, tai išvažiuos juodame maiše, atiminėjo iš motinos telefoną, vėl grasino motinai, po ko pokalbis nutrūko. Ji, išsigandusi dėl motinos saugumo ir gyvybės, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Apie 22.30 val. jai paskambino policijos pareigūnas, pasakė, kad motina gyva, buvo atvykusi GMP, tėvas pabėgo. Po to laiko ji bandė skambinti motinai, bet ši neatsiliepė, todėl 2024-06-19 vėl skambino į policiją ir telefonu bendravo su policijos pareigūnais, kurie jau buvo įvykio vietoje. Tą dieną tėvas vėl pabėgo, kai atvyko policijos pareigūnai. Apie 18.00 val. ji su draugu atvyko į vietą, sužinojo, kad tėvas pabėgo, mamą išvežė į ligoninę apžiūrai ir suteikus pagalbą, išleido gydytis. Kiek jai žinoma, tėvą sulaikė pareigūnai naktį. Ji su motina išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Šiandien su motina atvyko į policijos komisariatą apklausai. Prašo apsaugoti motiną, nes bijo dėl jos saugumo, kad tėvas gali su ja susidoroti.
7. J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad A. L. yra jos sesuo. 2024 m. birželio mėnesį, kelinta tiksliai diena buvo, neprisimena, bet birželio pradžioje, vakare nuvažiavo pas A. L. namo, ir pamatė ją sumuštą. A. L. jai pasakė, kad čia S. L., jos vyras ją sumušė. S. L. irgi buvo prie jų tuo metu, ir jis jai pasakė, kad tik vieną kartą su galva trenkė A. L. į veido sritį, daugiau jos nemušė. Daugiau nieko reikšmingo parodyti neturi, nes nesikiša į sesers gyvenimą.
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
9. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties S. L. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad fizinį smurtą prieš ją vartojo, fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė S. L.; medicininių dokumentų apžiūros duomenys, patvirtinantys, kad A. L. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, liudytojos D. L. parodymai ir kitų liudytojų parodymai. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad S. L., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, padarė A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
10. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. L. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kitomis pirmiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės, sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
11. Pranešus S. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
12. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
13. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. L. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
14. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba.
15. Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
16. S. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
17. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2024-06-20 iki 2024-06-20 išbūtas laikas (1 diena), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
18. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
19. 2024 m. birželio 19 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. L. pateikė lygiavamzdį šautuvą „Tula“,16x70, Nr. 6600657, N66006, lygiavamzdį šautuvą MP 27 EM, 12X76, Nr. 102736676, šovinius „Selier Bellot“ 12/70 mm, 36,0 g. su viduje esančiais užtaisytais 6.09 mm. Šratais, tūtas, 16 kalibro, 8 vnt., metalinę dėžutę, kurioje yra aliuminio šratai, uždegimines kapsules skirtas užtaisyti savarankiškai, voką su ginklų pažymėjimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu, policijos įstaiga ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo motyvus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tvarką, reglamentuojančią ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimą ir tolesnį jų panaudojimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
21. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo ir tolesni jų panaudojimo tvarkos aprašo 11 punktą nutraukus ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, panaikinus asmeniui įtarimus, kaltinimus, jeigu nėra kitų priežasčių, dėl kurių leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimas gali būti panaikintas, įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kai gauna informaciją apie įsiteisėjusį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, priima sprendimą grąžinti ginklus ir šaudmenis ir informuoja asmenį, kad ginklai, šaudmenys, ginklų pažymėjimai turi būti atsiimti per 30 dienų.
22. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl ginklų grąžinimo priima įgalioti policijos pareigūnai, šioje byloje ginklų grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl civilinio ieškinio
23. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 25,14 Eur žalos, susidariusios dėl nukentėjusiosios A. L. gydymo ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis S. L. 2024-09-17 visiškai atlygino civiliniam ieškovui savo kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl yra pagrindas bylos dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuo 2024-06-20 iki 2024-06-20 laikiname sulaikyme išbūtą laiką (1 dieną), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Baudžiamosios bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
2) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalis).
5) Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).