- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-297-282/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis, Ovidijus Bujevičius
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-282/2008
2.4.1., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir nuteistas bauda 25 MGL (3250 Lt).
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. kovo 15 d. apie 7.30 val. iš R. S. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė tris segtuvus su įvairiais R. S. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais: R. S. individualios įmonės registravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuostatus, Lietuvos Respublikos valstybinio Patentų biuro firmos vardo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinio standartinio serialinio leidinio Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), keturis Registrų centro Tauragės filialo pažymėjimus apie nekilnojimo turto įregistravimą, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sveikos gyvensenos propagavimo, fizinio ir dvasinio tobulėjimo, intelekto vystymo organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, buto pirkimo-pardavimo sutartį su Z. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo-pardavimo sutartį su D. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. trenerio pažymėjimą, paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), SEB finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vartojimo kredito sutarties sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) treniruoklių pirkimo sutartį, transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nepadarė. Skunde apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymio – tyčios, nes jis neturėjo tikslo paimti juridinio asmens dokumentus, nežinojo, kad jie yra tuose segtuvuose, juos paėmė per klaidą, atsitiktinai, norėdamas tik pasidomėti V. S. rengiamo sporto klubo teisėtumu. Paimdamas dokumentų segtuvus, neturėjo tikslo pakenkti įmonei. Sužinojęs, jog paimtuose dokumentų segtuvuose yra įmonės dokumentai, juos nunešė ir atidavė A. D..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo M. S. apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo nuosprendžio keisti, nes M. S. nusikalstama veika pilnai įrodyta paties nuteistojo prisipažinimu, jos ir liudytojų A. M., P. S., A. D. parodymais, be to, M. S. neturėjo leidimo paimti dokumentų bei naudotis redakcijos centriniu ir kitais kompiuteriais.
Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo M. S. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 2 str. nurodytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Veikos baudžiamumas nustatytas BK 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju ši nuostata nepažeista. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai M. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 302 str. 1 d. už R. S. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagrobimą. Pats apeliantas iš esmės nei teisiamajame posėdyje (b. l. 127-128), nei apeliaciniu skundu neneigia iš R. S. individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpų išsinešęs tris segtuvus su dokumentais, tačiau ginčija savo veikos tyčią, teigdamas, kad nežinojo, jog segtuvuose yra juridinio asmens dokumentai, ir tvirtindamas, kad jų pagrobti nenorėjo.
Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo pagrobtu antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Taigi, BK 302 str. nurodyta veika gali būti padaroma paminėtais aktyviais alternatyviais veiksmais, iš kurių vienas ir nurodytas kaltinime – dokumentų pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu. Nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., sudėtis yra formalioji, todėl nereikalauja nustatinėti nusikaltimo padarinių. Tokiu būdu nusikaltimas yra baigtas tada, kai kaltininkas neteisėtai užvaldo svetimą dokumentą, atimdamas iš asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu. Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistasis neturėjo tikslo pakenkti įmonei ir dėl to pasisavinti dokumentus – nepaneigia M. S. kaltės pagal BK 302 str. 1 d. prasmę.
BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Būtent tokius dokumentus ir pagrobė M. S.. Byloje nustatyta, kad M. S., slėpdamas po rūbais tris jam nepriklausančius segtuvus su dokumentais, pasišalino iš įvykio vietos, t. y., iš įmonės patalpų, ir tuos dokumentus nusinešė į savo darbovietę. Pagal tokias nustatytas faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad apeliantas suprato, kad veikia prieš teisėto dokumentų valdytojo valią ir norėjo taip veikti, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad juridinio asmens dokumentus jis išsinešė netyčia – visiškai nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamas veikimas ir jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės prieštarauja logikai, nes negalima netyčia slėpti ir iš juridinio asmens patalpų išsinešti tris segtuvus su dokumentais, tuo labiau, kad jam niekas neleido pasiimti jokių dokumentų ir jokių segtuvų.
Iš aptartų aplinkybių ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad M. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, tenkinti apelianto prašymą – priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d, požymių, nėra pagrindo.
Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, jog padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), nuteistąjį apibūdinančius duomenis (ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas gerai, dirba), į nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskyrė švelniausią iš BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – baudą, artimą BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytam tokios bausmės minimumui, todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ir švelninti nuteistajam M. S. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai padidinant advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas advokatas O. B. pateikė kvito šaknelę serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė sumokėjo advokatui O. B. 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese. Įvertinus tai, kad advokato O. B. nukentėjusiosios interesų atstovavimas apeliacinės instancijos teisme susijęs ne tik su tiesioginiu pareigų atlikimu bet ir su kelionės išlaidomis (advokato O. B. kontora yra (duomenys neskelbtini)), kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo M. S..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Iš M. S. priteisti R. S. individualiai įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ 1000 Lt turėtų išlaidų advokato darbo apmokėjimui apeliaciniame procese.