- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- I-1129-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00738-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- BĮ Palangos miesto rinkliavų centro
- Atsakovas
- V. B.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro atstovui R. P., 2013 m. spalio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – pareiškėjas ir Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 450,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263, 2 punktu, pakeistų tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktu, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.
Nurodo, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes VĮ Registrų centro duomenimis Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis – gyvenamoji.
Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 450,00 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir išsiuntė atsakovui. Pažymi, jog siųsta korespondencija atsakovui įteikta.
Nurodo, jog atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (4.6.)-C22-383 kreipėsi į Rinkliavų centrą, prašydamas nebereikalauti susimokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimo už tuo metu nuosavybės teise minėtą objektą valdžiusios B. B. Atsakovas savo prašymą argumentavo tuo, kad atsakovo motina B. B. mirė 2010 m. liepos 3 d., ji iki tol apie tris metus pastoviai gyveno Kaune. Kartu su prašymu atsakovas pateikė B. B. neįgaliojo pažymėjimo, invalidumo pažymėjimo ir mirties liudijimo kopijas, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamojo turto objektas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo visiškai nenaudojamas. Atsakovas taip pat nesikreipė į Rinkliavų centrą su prašymu suteikti 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatą, numatytą tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. T2-321 (pakeistu 2012 m. kovo 29 d. tarybos sprendimu T2-70).
Nurodo, kad V. B. nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal 2013 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civilinio kodekso numatytus atvejus. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad įpėdinis negali priimti palikimo iš dalies, su sąlyga ar išlygomis.
Nurodo, jog Rinkliavų centras naudojosi Google Street View funkcija vertindamas, ar nekilnojamojo turto objektas yra naudojamas. Remiantis 2012 m. birželio mėnesį daryta fotografija padaryta išvada, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tinkamas naudoti pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat fotografijoje galima matyti, kad objekto teritorijoje stovi automobilis, ir tai įrodo, kad objektu buvo naudojamasi.
Pažymi, kad Rinkliavų centras, atsižvelgdamas į tai, jog iš atsakovo Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir išsiuntė atsakovui. Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovas privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 48 punkte nurodytą terminą, t.y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, taip pat nesikreipė dėl lengvatos suteikimo ir nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę į lengvatą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas R. P. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 45), į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 23-26) nurodo nesutinkantis su pareiškėjo prašymu, nes turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2013 m. balandžio 29 d., t.y. sklypą kartu su pastatu paveldėjo iš savo motinos, mirusios 2010 m. liepos 3 d. Nurodo, jog motina tris metus iki mirties gyveno Kauno mieste ir savo turtu Palangoje nesinaudojo. Mano, jog pareiškėjo nurodytas vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas iki 2013 m. balandžio 29 d. neturėjo jokių atliekų Palangoje. Pažymi, kad pareiškėjas neatsižvelgė į tai, jog pastatas jau daug metų buvo neprižiūrimas, nes turto savininkė B. B. buvo slaugoma Kaune (maždaug nuo 2007 m. pavasario) ir nuvykti į Palangoje priklausantį namą neturėjo fizinių galimybių, tuo labiau rūpintis namu ir jo aplinka. Teigia, jog šias aplinkybes įrodo pridėti dokumentai: 2013 m. balandžio 18 d. paaiškinimas, B. B. neįgaliojo pažymėjimas, invalidumo pažymėjimas su nustatyta nuolatine pagalba, mirties liudijimas.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu apie nuotraukos įrodomąją reikšmę, kadangi iš teismui pateiktos nuotraukos negalima suprasti ar nufotografuotas namas tikrai yra atsakovo, neaišku kam priklauso nuotraukoje matomas automobilis, kada padaryta ši fotografija. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog automobilį galėjo pasistatyti bet kas, kadangi name niekas negyvena, bei į tai, kad minėtas namas priklausė ir bendrasavininkei, kuri vėliau atsidalino savo dalį ir galbūt šiuo metu naudojasi buvusiu bendru įvažiavimu. Atsakovas teigia namu Palangoje nesinaudojęs, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, jo gyvenamoji vieta yra Panevėžyje ir dėl finansinių sunkumų į Palangą nuvykti neturėdavo jokių galimybių. Reikalavimas mokėti įsiskolinimą yra neteisėtas, nes reikalaujama mokėti už atsakovui nesuteiktas paslaugas. Teigia, kad jo negalima laikyti aplinkos teršėju, o 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų yra įtvirtintas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas yra siejama tik su faktiniu atliekų turėjimu. Be to, pagal šią direktyvą „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti tik atliekų turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni atliekų turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovui V. B. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Remdamasis prieš tai minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava yra nustatyta įstatymu ir ji nėra paslauga, todėl atsakovo argumentas, kad vietinė rinkliava yra paslauga, laikomas nepagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2848/2012 nurodyta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).
Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) bei patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Nuostatų 16 punktas (atitinkamai Nuostatų 18 punktas) numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Nuostatų 22 – 32 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui pavesta suformuoti pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki kovo 15 d. (Nuostatų 22-26 punktai).
Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio dalyje nurodyta, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9-10) matyti, jog pastatas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 131,36 kv. m., 2013 m. balandžio 16 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 686 pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog minėtą pastatą atsakovas paveldėjo iš savo motinos B. B., kuris iki jos mirties (2010 m. liepos 3 d.) nuosavybės teise jai priklausė. Remiantis minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis, atsakovas, priimdamas palikimą, kartu su juo priėmė B. B. teises ir pareigas (vietinės rinkliavos įsiskolinimą).
Atsakovas V. B. teigia, jog pareiškėjo nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu nei jis, nei jo motina nekilnojamuoju turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, nes jo motina iki mirties buvo slaugoma Kaune, o atsakovas gyvena Panevėžyje, dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, todėl didžiąją laiko dalį praleidžia važinėdamas į tolimuosius reisus.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 2 punktu patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte nurodyta, jog 100 procentų lengvata skiriama ir teikiama tais atvejais, kai: 3.1 nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai); 3.2 nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriniais metais. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidauja, kad jam būtų suteikta lengvata, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Rinkliavų centrui pateikia: 4.1) prašymą dėl lengvatos suteikimo; 4.2) AB Lesto pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai; 4.3) UAB „Palangos vandenys“ pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai; 4.4) Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu statinys yra sudegęs; 4.5) kitus faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų originalus ir jų tinkamai patvirtintas kopijas.
Nagrinėdamas šią bylą, Klaipėdos apygardos administraciniame 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo ir pasiūlė pareiškėjui tinkamai raštu informuoti atsakovą apie lengvatų suteikimo tvarką (b.l. 34). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (4.6.)-383-C23-944 informavo atsakovą, jog Aprašo nustatyta tvarka jam gali būti suteikiama 100 procentų lengvata pateikus Apraše 4.1-4.5 punkte nurodytus dokumentus (b.l. 40-41). Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovas iš užsienio komandiruotės turėjo grįžti 2013 m. spalio 7 d. (b.l. 36), todėl darytina išvada, jog iki teismo posėdžio turėjo galimybę Rinkliavų centrui pateikti prašymą dėl lengvatos taikymo ir prašymą pagrindžiančius įrodymus. 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, jog atsakovas nerodė jokios iniciatyvos dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, t.y. Aprašo nustatyta tvarka nepateikė jokių prašymų bei nesikreipė dėl vietinės rinkliavos lengvatų.
Nagrinėjamoje byloje teismas kaip įrodymo nevertina Google Street View nuotraukos (b.l. 15), kadangi iš jos nėra aišku, kokiu adresu yra nuotraukoje matomas nekilnojamas turto objektas – namas ir kada šis namas buvo nufotografuotas. Tačiau nepaisant to, byloje esantys įrodymai, t.y. atsakovo motinos B. B. neįgaliojo pažymėjimas Nr. 021955 (b.l. 12), invalidumo pažymėjimas Nr. 163198 (b.l. 13), Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma apie B. B. asmens duomenis (b.l. 27), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos pažyma apie V. B. asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 28), (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 6 d. pažyma apie V. B. darbo pobūdį (b.l. 29) nepatvirtina fakto, jog nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), buvo nenaudojamas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą įrodo Aprašo 4.1-4.5 (AB Lesto pažyma apie suvartotą elektros energijos kiekį, UAB „Palangos vandenys“ pažyma apie suvartotą vandens kiekį ir kt.) punkte nurodyti dokumentai, kurių atsakovas pareiškėjui nei teismui nepateikė.
Atsakovas gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo iš savo motinos B. B., todėl pagal sprendime aptartas Civilinio kodekso nuostatas perėmęs jos teises ir pareigas, jis pagal Nuostatų 6 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-197 (b.l. 7) patvirtina, kad įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 450,00 Lt. Atsakovui siųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą (b.l. 8), tačiau vietinė rinkliava nesumokėta. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas vieno buto gyvenamojo namo, skirto gyventi vienai šeimai taikomas tarifas (180 Lt metinė vietinė rinkliava) Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 1 punkte nustatytą metinę rinkliavą. Remiantis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 450,00 Lt įsiskolinimo suma.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.