Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2197-575/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-04
Bylos Nr.: eA-2197-575/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00288-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: M. A.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-2197-575/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00288-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja M. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47860 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1‑osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 6K-73 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Grįžus į kilmės šalį jai grėstų būti suimtai, prievarta ištekintai, gal net nužudytai dėl to, kad išvyko iš šalies ir atsisakė islamo po to, kai būdama vaikas buvo prievarta atversta iš krikščionybės į islamą.

2.2. Buvo nurodytos realios aplinkybės, kuriomis buvo pagrįstas prašymas suteikti prieglobstį, todėl pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

2.3. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjos ekonominės būklės ir jos padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

2.4. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos išsiuntimo nepagrįstai rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi. Savo elgesiu ji niekaip neparodė, kad neketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

2.5. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėja laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

2.6. Prieglobstis pareiškėjai nesuteiktas nepagrįstai, nes atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jos prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

2.7. Pareiškėjai nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti skundo nagrinėjime Komisijoje. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjos išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjos skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

2.8. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ją apklausiant jai nedavė išsakyti visų parodymų, taip pat neleido pateikti dokumentų. Sprendime nurodoma, kad dabartinis (duomenys neskelbtini) prezidentas A. F. E.-S. ėmėsi posūkio link religinės laisvės įtvirtinimo ir pateikė su tuo susijusią informaciją. Nežiūrint to, nėra nurodyta ar tam tikrų teisės aktų priėmimas, tokie politiniai veiksmai kaip Prezidento apsilankymas Kalėdų mišiose ar krikščionių švenčių pripažinimas realiai pakeitė situaciją šalyje dėl krikščionių padėties ir krikščioniams negresia pavojus šalyje, ar jie gali kreiptis į valdžios institucijas dėl jų gynimo ir jį gauti.

2.9. Pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina autoritetingo leidinio „The Guardian“ straipsnis, nurodantis, kad krikščionys yra persekiojami (duomenys neskelbtini), o valdžia – policija, teismai – nerodo noro ginti krikščionių tikėjimo atstovų. Tokiu būdu, nors (duomenys neskelbtini) prezidentas ir išreiškia savo toleranciją kitatikiams, realiai situacija nesikeičia. Kita vertus, krikščioniškų stovyklų įkūrimas ir veikla (duomenys neskelbtini) apsaugant krikščionių vaikus, savaime įrodo esant šią problemą.

2.10. Pagal Jungtinės Karalystės 2020 m. ataskaitą tam tikri (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai susiduria su persekiojimu. Pagal religinės organizacijos „Gospel Coalition“, kuri rėmėsi „(duomenys neskelbtini)“ atliktu tyrimu, informaciją (duomenys neskelbtini) moterys (duomenys neskelbtini) susiduria su sisteminiu islamizacijos procesu, dažnai per priverstinius dingimus bei santuoką su musulmonu vyru. Moterys yra atskiriamos nuo šeimų ir priverstinai atverčiamos į islamą, nedaugelis moterų sugeba pabėgti. Be to, pagal šariato teisę, moteriai atsivertus į islamą, ji ir jos naujas musulmonas vyras turi teisę pasiimti vaikus ir juos atversti į islamo religiją.

2.11. 2020 m. rugsėjo mėn. „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) moterų dingimai nušviečiami itin ribotai, tačiau šis reiškinys sisteminis. (duomenys neskelbtini) gubernijos kunigas nurodo, kad per metus jo kuruojamoje gubernijoje dingsta bent 15 merginų (duomenys neskelbtini). Daugelis pagrobtų moterų niekada nebegrįžta pas šeimas. Teisėsaugos institucijos vangiai reaguoja į pranešimus apie pagrobimus, o (duomenys neskelbtini) valdžia teigia, kad (duomenys neskelbtini) merginos savo noru paliko šeimą ir ištekėjo už musulmono. (duomenys neskelbtini) bendruomenė neigia tokius teiginius ir nurodo, jog nepaisant keleto pavyzdžių, kai (duomenys neskelbtini) merginos savo noru ištekėjo už musulmonų, jie identifikavo per 500 atvejų, kai vedyboms buvo būdingi prievartos elementai. Dažniausiai (duomenys neskelbtini) yra pagrobiamos ir ištekinamos prievarta. Islamo dvasininkai skleidžia „(duomenys neskelbtini)“ idėją, kuria siekiama, kad ne musulmonė moteris taptų musulmone ir gimdytų musulmonus vaikus, taip didinant musulmonų skaičių. Pagrobėjai stebi savo aukas, renkasi mečetėse ir aptaria pagrobimų planus. Policija netiria šių pagrobimų, net identifikavus potencialius pagrobėjus nesiima veiksmų (pvz., paleidžia juos po prisipažinimo). Ataskaitoje pateikiami kelių pastarųjų metų moterų grobimų pavyzdžiai bei situacijų aprašymai (pagrobimo aplinkybės, policijos reakcija ir pan.).

2.12. ACN Canada 2021 m. gruodžio mėn. parengtos ataskaitos duomenimis (duomenys neskelbtini) dešimtmečiais grobiamos krikščionės moterys, kurios vėliau tampa prievartos aukomis ir priverčiamos tekėti musulmonų. Skriaudikai retai yra identifikuojami teisėsaugos institucijų. Ataskaitoje aprašomi keli 2021 m. fiksuoti jaunų merginų pagrobimai. Pabrėžtina, kad informacijos apie tokius įvykius itin mažai, nes pagrobtųjų šeimos tyli. Spėjama, kad tyla yra kaina, kurią šeima sutinka mokėti, už tai, kad jų dukros būtų grąžintos. Tačiau daugelis merginų niekada negrįžta į savo šeimas. Ataskaitoje aprašyti keli merginų pagrobimo atvejai 2021 m. Nurodoma, kad 2020 m. Jungtinių Valstijų Tarptautinės religinės laisvės komisija perkėlė (duomenys neskelbtini) iš „Didžiausių religinių persekiotojų sąrašo“ į „Ypatingą susirūpinimą keliančių šalių sąrašą“.

2.13. Hudson instituto nariai, rengę diskusiją religijos laisvės tema (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nepaisant pokyčių, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susiduria su sistemine diskriminacija, nes jų mokami mokesčiai keliauja mečetėms, islamo mokykloms, islamo imamams, bet ne krikščionių organizacijoms. (duomenys neskelbtini) nėra atstovaujami žiniasklaidoje, valstybės tarnyboje, taip pat ir švietimo sistemoje. (duomenys neskelbtini) taikomi diskriminaciniai ribojimai statant jų bažnyčias. (duomenys neskelbtini) susiduria ir su smurtu, ypač moterys. Be to, (duomenys neskelbtini) vyriausybė nusitaikė į žmones, kurie viešai kalba apie religinį persekiojimą bei kitus žmogaus teisių pažeidimus. Hudson instituto nariai teigia, kad (duomenys neskelbtini) tyla apie aptariamą persekiojimą sąlygota (duomenys neskelbtini) galiojančių teisės aktų. Remiantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 80(d) straipsniu, (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, gandus apie šalies vidaus situaciją užsienyje, taip menkinant (duomenys neskelbtini) statusą ir prestižą, gresia nuo 6 mėn. iki 5 m. įkalinimo bausmė. Taigi, informacijai pasiekus užsienio žiniasklaidos priemones ar užsienio nevyriausybines organizacijas, grėstų baudžiamoji atsakomybė. Be to, bet kas, kas praneša apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą gali užsitraukti atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo Kodekso 98 straipsnį, anot kurio asmenims keliantiems nesantaiką gresia iki 5 m. kalėjimo bausmė; arba pagal (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo Kodekso 86 straipsnį, kuris draudžia skleisti informaciją kenkiančią nacionalinei vienybei ar socialinei taikai. Išskiriami ir dvasininkai: (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo Kodekso 201 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę dvasininkams, kurie eidami savo pareigas įžeidžia ar kritikuoja administraciją.

2.14. Pagal Jungtinių Valstijų kongreso tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą, nepaisant valstybės vadovo pastangų suvienyti skirtingas religines bendruomenes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) religinė mažuma toliau susiduria su diskriminacija tiek profesinėje srityje, tiek kasdienėje veikloje. Be to, jie patiria ir į juos nukreiptas atakas. Religinė diskriminacija (duomenys neskelbtini) išlieka paplitusi, įskaitant valstybės institucijų vykdomos politikos skirtumus dėl maldos vietų, itin ribotos ne musulmonų galimybės įsidarbinti valstybės institucijose, pasikartojančius antikrikščioniškus incidentus, ypač kaimo vietovėse.

2.15. Pažymėtina, kad pareiškėja išpažįsta krikščionių (duomenys neskelbtini) religiją, kurios atstovai priklauso mažumai kilmės valstybėje ir patiria psichinę ir fizinę prievartą, nusikalstamus veiksmus jų atžvilgiu, bijo ir negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, todėl pagrįstai bijo grįžti į kilmės valstybę, kurioje pagal viešoje erdvėje esančius duomenis yra vykdomas kito tikėjimo (ne musulmonų) asmenų persekiojimas, akivaizdu, kad kilmės valstybė kol kas nesusitvarko su šia problema ir pareiškėja neturi galimybės ir bijos pasinaudoti jos apsauga, taip pat ji yra už valstybės, kurioje buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų. Taigi, pareiškėja atitinka visas sąlygas, kad jai būtų suteiktas pabėgėlio statusas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį buvo surinkta bei įvertinta visa su pareiškėjos individualia situacija susijusi informacija kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatuota, kad pareiškėjos istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo.

4.2. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, religinės mažumos susiduria su tam tikro lygio diskriminacija, tačiau pastarųjų trijų metų tendencijos rodo, kad (duomenys neskelbtini) valdžia deda visapusiškas pastangas, kad pakeistų situaciją: yra imamasi įvairių veiksmų, kurie panaikintų nelygybę tarp skirtingų religijų išpažinėjų, ypatingai nemažai dėmesio susilaukė krikščionys (duomenys neskelbtini), o būtent šią religiją išpažįsta pareiškėja.

4.3. Darytina išvada, kad situacija nuo to laiko, kai pareiškėja su tėvu ir broliu paliko šalį (2010 m.) yra pakitusi, kadangi 1981–2011 m. vadovaujant prezidentui H. M. vyriausybė ir valstybinė žiniasklaida neigė, kad šalis susiduria su kokiais nors religijos laisvės iššūkiais, netgi buvo tvirtinama, kad šalyje nėra religinių mažumų. Dabartinė prezidento A. F. E.-S. vyriausybė ėmėsi iniciatyvos pabrėžiant šalies religinio paveldo įvairovę, suteikiant daugiau teisių ir daugiau saugumo krikščionių (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Vyriausybė pripažįsta atsivertimą iš islamo asmenims, kurie nebuvo gimę musulmonais, bet vėliau atsivertė į islamą. Norint grįžti prie krikščionybės, reikia pateikti dokumentą iš priimančios bažnyčios, asmens tapatybės kortelę ir pirštų atspaudus. Nusprendus, kad pakeitimu nėra siekiama vengti baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimą, padarytą naudojant musulmonų vardą, turėtų būti išduotas naujas asmens dokumentas. Tais atvejais, kai musulmonai, negimę musulmonais, atsivertė į islamą, jų nepilnamečiai vaikai, o kai kuriais atvejais ir suaugę vaikai, kurie buvo nepilnamečiai, kai jų tėvai atsivertė, lieka priskiriami musulmonams. Kai šiems vaikams sukanka 18 metų, jie turi galimybę atsiversti į krikščionybę ir tai atsispindėti savo asmens tapatybės kortelėse.

4.4. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos minėta organizacija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu yra iširusi, jos pagrindu susikūrė kitos teroristinės organizacijos, kurios veikia šalyje, tačiau duomenų, kad šių organizacijų taikiniai yra krikščionys, nerasta. Teroristinės organizacijos daugiausia veikia šiaurės rytinėse (duomenys neskelbtini) gubernijos dalyse. Dauguma išpuolių (duomenys neskelbtini) nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, t. y., karinius įrenginius ir personalą.

4.5. Konstatuotina, kad kilmės valstybės informacija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y., tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.6. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, todėl, Departamento vertinimu, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstu? kankinimai arba mirties bausme?, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

4.7. Atsižvelgus į surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įvertinus informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę konstatuotina, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.8. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja negrindė savo prašymo tuo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

4.9. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja skunde nepateikė.

4.10. Dėl draudimo atvykti pažymėtina, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

4.11. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėja iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno ilgą laiką, atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Šalies argumentai

4.12. Pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi M. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

Šalies argumentai

6.2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) jai kyla grėsmė būti pagrobtai dėl religinių problemų – musulmonai reikalauja, kad ji priimtų musulmonų tikėjimą, tačiau ji myli savo tikėjimą dėl to yra priversta bėgti.

6.3. Apklausos Departamente metu pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Prieglobsčio prašytoja netekėjusi, į Lietuvą atvyko su tėvu A. A., dar turi brolį, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). 2011 m. prieglobsčio prašytoja, jos brolis ir tėvas (duomenys neskelbtini) gavo leidimą gyventi ir pabėgėlio statusą. Vėliau prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas. (duomenys neskelbtini) paskutinis adresas yra (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) gatvė. Prieglobsčio prašytoja ir jos šeima (duomenys neskelbtini) patyrė daug vargų ir nuoskaudų. Ten nėra saugu, nes neturi legalaus statuso, neturi dokumentų. Prieglobsčio praštytoja nurodė, kad yra krikščionė ((duomenys neskelbtini)). Savo šalį paliko dėl religijos 2010 m., kuomet tėvas norėjo apsaugoti ją ir brolį nuo priverstinio atvertimo į islamą. 2007 m. organizacija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagrobė jos mamą ir pavertė musulmone. Tėvai buvo išskirti, pagrobti ir vaikai, jiems buvo suteikti nauji musulmoniški vardai. Prieglobsčio prašytoja islamo kaip savo religijos nepripažįsta. Mamos nematė nuo 2007 m. Krikščionys (duomenys neskelbtini) neturi jokių teisių. Dėl pavojaus grįžus į kilmės šalį davė pavyzdį, kaip pasibaigus pasų galiojimo laikui Maskvoje kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą. Ten pareikalavo papildomo dokumento, reikalingo broliui (dėl tarnavimo (duomenys neskelbtini) armijoje). Šeima paprašė dėdės (tėvo brolio), kad jis gautų šį dokumentą iš vietinės valdžios įstaigos (duomenys neskelbtini). Kuomet dėdė kreipėsi dėl dokumento, buvo sulaikytas ir suimtas kelioms dienoms. Jau keli metai mergina neturi galiojančių dokumentų, todėl negalėjo baigti mokyklos ((duomenys neskelbtini) baigė 9 klases). Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad grįžus į kilmės šalį jai grėstų būti suimtai, prievarta ištekintai, gal net nužudytai dėl to, kad išvyko iš šalies ir atsisakė islamo po to, kai būdama vaikas buvo prievarta atversta iš krikščionybės į islamą.

6.4. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus Sprendimui ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymas sustabdomas, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.5. 2021 m. gruodžio 21 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Departamentą, prašydama panaikinti Sprendimą, įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį, sudaryti pareiškėjai galimybę dalyvauti skundo nagrinėjime. 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 6K-73 Komisija pareiškėjos skundą atmetė.

6.6. Nesutikdama su Sprendimu bei Komisijos sprendimu pareiškėja pateikė skundą teismui, prašydama juos panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

8. Teismo vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą. Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose pateikta informacija nepaneigia Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos bei šios informacijos pagrindu padarytų išvadų. Pareiškėjos teikiami įrodymai nepagrindžia, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gali grėsti individualaus pobūdžio persekiojimas. Dokumentai, susiję su prieglobsčio pareiškėjos šeimai suteikimu (duomenys neskelbtini) negali turėti lemiamos reikšmės pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja būdama nepilnametė su tėvu ir broliu išvyko iš kilmės šalies dar 2010 metais į (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja 7 metus (duomenys neskelbtini) jų šeima turėjo prieglobstį, tačiau vėliau prieglobstis nebuvo pratęstas.

10. Teismas nurodė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pasienio pareigūnų. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėtina, jog nenustatyta, kad pareiškėja individualiai kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), kadangi teikiami įrodymai į bylą patvirtina, kad prieglobstis buvo suteiktas jos tėvui kartu su nepilnamečiais vaikais.

11. Remiantis Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, teismas nustatė, kad religinės mažumos (duomenys neskelbtini) susiduria su tam tikro lygio diskriminacija. Tačiau pastarųjų trijų metų tendencijos rodo, kad (duomenys neskelbtini) valdžia deda visapusiškas pastangas, kad pakeistų situaciją: yra imamasi įvairių veiksmų, kurie panaikintų nelygybę tarp skirtingų religijų išpažinėjų, ypatingai nemažai dėmesio susilaukė krikščionys (duomenys neskelbtini), o būtent šią religiją išpažįsta pareiškėja. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Departamento išvada, kad situacija nuo to laiko, kai pareiškėja su tėvu ir broliu paliko šalį (2010 m.) yra iš esmės pakitusi. Dabartinė prezidento A. F. E.-S. vyriausybė ėmėsi iniciatyvos pabrėžiant šalies religinio paveldo įvairovę, suteikiant daugiau teisių ir daugiau saugumo krikščionių (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Vyriausybė pripažįsta atsivertimą iš islamo asmenims, kurie nebuvo gimę musulmonais, bet vėliau atsivertė į islamą. Norint grįžti prie krikščionybės, reikia pateikti dokumentą iš priimančios bažnyčios, asmens tapatybės kortelę ir pirštų atspaudus. Nusprendus, kad pakeitimu nėra siekiama vengti baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimą, padarytą naudojant musulmonų vardą, turėtų būti išduotas naujas asmens dokumentas. Tais atvejais, kai musulmonai, negimę musulmonais, atsivertė į islamą, jų nepilnamečiai vaikai, o kai kuriais atvejais ir suaugę vaikai, kurie buvo nepilnamečiai, kai jų tėvai atsivertė, lieka priskiriami musulmonams. Kai šiems vaikams sukanka 18 metų, jie turi galimybę atsiversti į krikščionybę ir tai atsispindėti savo asmens tapatybės kortelėse.

12. Teismas pažymėjo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos minėta organizacija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurią ji įvardija kaip persekiotoją, šiuo metu yra iširusi, jos pagrindu susikūrė kitos teroristinės organizacijos, kurios veikia šalyje, tačiau duomenų, kad šių organizacijų taikiniai yra krikščionys, nerasta. Teroristinės organizacijos daugiausia veikia šiaurės rytinėse (duomenys neskelbtini) gubernijos dalyse. Dauguma išpuolių (duomenys neskelbtini) nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, t. y., karinius įrenginius ir personalą.

13. Teismas pažymėjo, kad iš surinktos kilmės valstybės informacijos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nei konstitucija, nei civilinis ar baudžiamasis kodeksai nedraudžia atsimetimo nuo islamo, nei pastangos propaguoti religiją. Įstatymas numato, kad asmenys gali pakeisti religiją. Dabartinio prezidento A. F. E.-S. vyriausybė ėmėsi aiškaus posūkio link religinės įtraukties padrąsinimo, ypač (duomenys neskelbtini) krikščionių, kurių yra maždaug 10-12 proc. gyventojų, pabrėždamas šalies religinio paveldo įvairovę. 2019 m. įsteigtas Aukščiausiasis komitetas kovai su sektantiškais incidentais, siekiant ištirti smurtą kaimo vietovėse. Taip pat, Švietimo ministerija ėmėsi reikšmingų veiksmų, nors ir dar nebaigta išimti religinę, netolerantišką medžiagą iš valstybinių mokyklų programos ir pakeisti ją. 2021 m. rugsėjo mėn. vyriausybė pirmą kartą paskelbė Nacionalinę žmogaus teisių strategiją, kurioje išdėstyti nacionaliniai tikslai ir planuojamos programos, skatinančios antisektarizmą, toleranciją įvairovei, bendruomeniškumą ir supratimą apie pagarbą religijos laisvei.

14. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad kilmės valstybės informacija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pažymėtina, kad pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos likę giminės (duomenys neskelbtini) yra krikščionys ir nesusiduria su persekiojimu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja kaip pagrindinius patyrimus apklausos metu nurodė įvykius, kurie vyko 2007 metais. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti tai, kaip jos individualų persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Taigi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, pateiktos kaip bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę, niekaip nesusiję su pareiškėjos asmeniniais konkrečiais išgyvenimais.

16. Teismo įsitikinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį yra individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Departamentas pagrįstai pripažino, kad situacija nuo to laikotarpio, kada pareiškėja išvyko iš šalies, ir situacija dabar yra iš esmės pasikeitusi. Pareiškėjos teiginiai, kad šalies institucijos jai negalės suteikti pagalbos, jeigu ji susidurtų su persekiojimu yra tik deklaratyvūs. Nepaisant to, kad pareiškėja yra krikščionių bendruomenės narė, Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdamas krikščionė, savo kilmės šalyje susidurs su realia persekiojimo rizika, todėl pareiškėjos skundo argumentus, kad Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojimai iš esmės atliko paviršutiniškai ir tai, kad Sprendime išvados padarytos subjektyviu pagrindu, teismas laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas vertino, kad Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir deklaruojamą baimę vertino, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikė visiškai pagrįsta. Tyrimo metu taip pat nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

18. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio skundo nagrinėjimo. Teismas vertino, kad pareiškėja neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Taip pat teismas pabrėžė, jog pareiškėja žodžiu buvo išklausyta pirminės apklausos metu, apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje, kuriame pareiškėja nepateikė jokių realių grėsmės kilmės valstybėje įrodymų. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjos pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi, pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, juos ji pateikė tris kartus, iš jų vieną kartą teismui, todėl pareiškėjos teisė būti išklausytai (įskaitant teisme) buvo visiškai užtikrinta.

20. Teismas vertino, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjai draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų.

21. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi, teismo posėdį rengti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, pabrėžiant, kad pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti.

25. Departamentas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, nurodydamas, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

29. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

31. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės šalį paliko dėl priklausymo krikščionių (duomenys neskelbtini) konfesijai 2010 m. Pareiškėjos teigimu, 2007 m. organizacija (duomenys neskelbtini) pagrobė jos motiną ir prievarta pavertė musulmone.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog 2011 m. pareiškėja, jos brolis ir tėvas (duomenys neskelbtini) buvo gavę leidimą gyventi ir pabėgėlio statusą, kurie galiojo 3 metus. Vėliau prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, tikėtina, nurodė realias aplinkybes, dėl kurių ji paliko kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Tai įrodo pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjos motinos Islamo priėmimo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) šeimos reikalų teismo sprendimas dėl pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo), taip pat ir iš patikimų šaltinių surinkta informacija apie kilmės valstybę atitinkamu laikotarpiu.

35. Kaip jau minėta šios nutarties 31 punkte, sprendžiant dėl prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo, svarbu nustatyti ar įvykus prieglobsčio prašytojo deportacijai jam kils grėsmė. Šiuo atveju akcentuotina, jog nuo 2010 m., kai pareiškėja išvyko iš kilmės valstybės, situacija šalyje itin pasikeitė. Remiantis Departamento surinkta ir Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija, dėl kurios patikimumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, religinės mažumos (duomenys neskelbtini) vis dar susiduria su tam tikro lygio diskriminacija, tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vietos valdžia stengiasi pakeisti situaciją, t. y. imasi įvairių veiksmų, kurie panaikintų nelygybę tarp skirtingų religijų išpažinėjų. Pabrėžtina, jog 1981–2011 m. (duomenys neskelbtini) vadovaujant prezidentui H. M. vyriausybė ir valstybinė žiniasklaida neigė, kad šalis susiduria su kokiais nors religijos laisvės iššūkiais, netgi buvo tvirtinama, kad šalyje nėra religinių mažumų, tačiau dabartinė prezidento A. F. E.-S. vyriausybė ėmėsi iniciatyvos suteikti daugiau teisių ir daugiau saugumo krikščionių (duomenys neskelbtini) bendruomenei (kuriai priklauso pareiškėja).

36. Dėl pareiškėjos teiginių, jog ji vaikystėje buvo priversta pakeisti tikėjimą, t. y. tapti musulmone, pabrėžtina, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybė šiuo metu pripažįsta atsivertimą iš islamo asmenims, kurie nebuvo gimę musulmonais, bet vėliau atsivertė į islamą. Taigi, nors kilmės valstybė ir nepripažįsta musulmonų atsivertimo į kurią nors kitą religiją, pareiškėjos atveju (jos teigimu, ji gimė krikščione, tačiau vaikystėje buvo atversta į islamo tikėjimą), grįžimas prie (duomenys neskelbtini) religijos būtų pripažintas valstybės ir nesukeltų persekiojimo. Remiantis kilmės valstybės informacija, norint grįžti prie krikščionybės, reikia pateikti dokumentą iš priimančios bažnyčios, asmens tapatybės kortelę ir pirštų atspaudus. Nusprendus, kad pakeitimu nėra siekiama vengti baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimą, padarytą naudojant musulmonų vardą, išduodamas naujas asmens dokumentas.

37. Pareiškėja kaip persekiotoją nurodė organizaciją (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pasak kilmės valstybės informacijos, aptariama organizacija šiuo metu yra iširusi, jos pagrindu susikūrė kitos teroristinės organizacijos, kurios veikia šalyje, tačiau nėra duomenų, kad šių organizacijų taikiniai yra krikščionys. Teroristinės organizacijos daugiausia veikia šiaurės rytinėse (duomenys neskelbtini) gubernijos dalyse, jų išpuoliai nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę. Iš to spręstina, jog tikimybės grąžinimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai patirti persekiojimą iš organizacijos (duomenys neskelbtini) ar ją pakeitusių grupuočių šiuo metu nėra.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjai šiuo metu negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

39. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą, nes pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) – nustatyta, jog joje nevyksta karinis konfliktas, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), todėl prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir teismui pateikti įrodymai. Departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

42. Proceso šalys išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra esminės sprendžiant administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan