Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-08-21 · Administracinė byla Nr. I1-2261-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-21
Bylos Nr.
I1-2261-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00409-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
D. Z.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I1-2261 484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00409-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui D. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 28-688 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2S-132 (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus PN direktorius Nutarimu skyrė jam nuobaudą – papeikimą, dėl to, kad neva jis naudojosi mobiliuoju telefonu, o atlikus kratą, jo lovoje buvo rastas ir mobiliojo telefono įkroviklis. Pareiškėjas skundą dėl Nutarimo pateikė Departamentui, kuris išnagrinėjo ir atmetė jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad gyvena bendrojo naudojimo patalpoje Nr. 308 kartu su dar 8 asmenimis. Patalpa, kurioje gyvena, nėra rakinama, jis neturi ir rakinamos asmeninės daiktadėžės. Visą laiką negali būti patalpoje ir prižiūrėti asmeninės miegamosios vietos, nes tenka išeiti į tualetą ar pasivaikščioti, todėl tuo metu negali žinoti, kas guli ar sėdi, kas kokius daiktus laiko ar laikinai padeda. Teigia, kad mobilusis telefonas ir jo įkroviklis (toliau – Daiktai) buvo rasti ne prie jo, o bendro naudojimo patalpoje esančioje lovoje, todėl jie niekaip negali būti priskirti jam, vien dėl tos priežasties, kad jis negali kontroliuoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo patalpų.

Pareiškėjas remdamasis Nutarimu tvirtina, kad daiktai buvo rasti gyvenamosios patalpos plane pažymėtoje miegamojoje vietoje Nr. 1, kurioje apgyvendintas kitas nuteistasis, nurodo, jog jam Daiktų radimo dieną buvo paskirta miegamoji vieta Nr. 5 ir tik toje lovoje jis galėjo pasidėti ir laikyti asmeninius daiktus. Nurodo, kad telefonu nesinaudojo ir rankose jo neturėjo. Pabrėžia, kad Daiktai priklauso kitam nuteistajam – L. B., kuris ir prisipažino, jog tai yra jo Daiktai. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad faktus, jog jis lovoje negulėjo ir mobiliuoju telefonu nesinaudojo, gali patvirtinti gyvenamojoje kameroje buvę kiti nuteistieji (b. l. 1-4, 13, 53-55).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., 20 val. 15 min., tikrinant I-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamąsias patalpas ir užėjus į 308-ą gyvenamąją patalpą buvo pastebėtas lovoje gulintis pareiškėjas, kuris naudojosi mobiliuoju telefonu su išankstinio apmokėjimo SIM kortele „Ežys“. Įtarus, kad nuteistasis gali turėti daugiau daiktų, kurie nėra įtraukti į leidžiamų nuteistiesiems turėti daiktų sąrašą, buvo atlikta aukščiau minėtos patalpos krata, kurios metu pareiškėjo lovoje buvo rasti Daiktai. Vilniaus PN nurodo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d., įsakymu Nr.194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 18 priedo reikalavimus (toliau – Reikalavimai).

Nurodo, kad Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, nėra per griežta. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tarnybinio patikrinimo išvada, nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos. Dėl to mano, kad Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti (b. l. 83-86).

Šalies argumentai

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61-62).

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 28-688 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN II-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialistas 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu reg. Nr. 43-833 (b. l. 101) (toliau – Tarnybinis pranešimas) informavo Vilniaus PN vadovą, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 20 val. 15 min., tikrinant I-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamąsias patalpas ir užėjus į 308-ą gyvenamąją patalpą, buvo pastebėtas lovoje gulintis pareiškėjas, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „S. G.“ su išankstinio apmokėjimo SIM kortele „E.“. Įtarus, kad nuteistasis gali turėti daugiau daiktų, kurie nėra įtraukti į leidžiamų nuteistiesiems turėti daiktų sąrašą, buvo atlikta aukščiau minėtos patalpos krata. Kratos metu pareiškėjo lovoje buvo rastas mobiliojo telefono pakrovėjas (b. l. 101). Byloje taip pat pateikti analogiško turinio Tarnybiniai pranešimai: specialisto (korpuso skyriui) J. Š. Nr. 43-833.1; jaunesniojo specialisto J. B. Nr. 43-833.2 ir jaunesniojo specialisto J. V. Nr.43-833.3 (b. l. 102, 103, 104).

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog per kratą jo lovoje buvo rastas mobilusis telefonas, kuris buvo įjungtas į įkroviklį ir krovėsi. Kas įjungė į įkroviklį, nurodė nežinantis. Pažymėjo, jog įkroviklis kambaryje buvo vienas ir juo galėjo naudotis visi. Teigė, jog jeigu mobilusis telefonas būtų buvęs jo – jis būtų prisipažinęs kratos metu (b. l. 98).

2019 m. rugsėjo 30 d. paaiškinimą pateikė ir kitas nuteistasis – L. B., kuris nurodė, jog kambaryje Nr. 308 buvo rastas jo asmeninis mobilusis telefonas „S. G. “. Nurodė ir tai, jog, jeigu nepavyksta grąžinti savininkui (jam) arba jo artimiesiems – prašė jį padėti į sandėlį (b. l. 99).

Vilniaus PN direktorius 2019 m. spalio 31 d. pasirašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 14-4273 „Dėl pataisos namų 1-ojo gyvenamojo sektoriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 308 rastų nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų“, kurioje pasiūlė pareiškėją už BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Reikalavimų 18 priedo pažeidimą nubausti. Taip pat buvo siūlyta Veiklos organizavimo skyriui perduoti tarnybinio patikrinimo išvados kopijas Resocializacijos skyriaus specialistams dėl nuteistųjų nubaudimo (b. l. 68-70, 90-92).

Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. teikime Nr. 40-145 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Vilniaus PN direktoriui buvo pateiktas siūlymas pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 67, 93).

Vilniaus PN direktorius 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 28-688 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į Vilniaus PN II-ojo SVS pareigūno tarnybinį pranešimą, pareiškėjo paaiškinimą, 2019 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 14-4273 ir kitas reikšmingas aplinkybes, skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą (b. l. 66, 94).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, 2019 m. lapkričio 28 d. apskundė jį Departamentui. Skunde nurodė, kad mobiliuoju telefonu 2019 m. rugsėjo 30 d. nesinaudojo, jo lovoje kratos metu jokie neleistini daiktai rasti nebuvo, todėl nurodė, jog jis negali būti baudžiamas dėl nurodytų aplinkybių. Skundu prašė panaikinti Vilniaus PN direktoriaus Nutarimą (b. l. 71-72).

Departamentas 2020 m. sausio 13 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir įvertinęs dokumentinę medžiagą nustatė, kad įrodymai yra pakankamai objektyvūs, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, nes pareiškėjas naudojosi telefonu ir jam priskirtoje miegamojoje vietoje buvo rastas mobiliojo telefono įkroviklis. Departamentas pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Nutarimą (b. l. 63-65, 95-97).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (galiojusios ginčo laikotarpiu) (toliau – Taisyklės). BVK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nurodo, jog laisvės bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 112 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami. Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Taisyklių 18 priede nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausiu reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Daiktai, kurie nepatenka į minėtą sąrašą, yra draudžiami. Taisyklių 205 punktas, reglamentuojantis nuobaudų skyrimo bei vykdymo nuteistiesiems ypatumus, numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Taisyklių 206 punktas numato, kad jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

Pagal Lietruvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais administracinėje byloje. Informacija, kuriai netaikomas konfidencialumo reikalavimas, nustatoma mutatis mutandis taikant Mediacijos įstatymo nuostatas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje gyvena su kitais nuteistaisiais, neturi rakinamos daiktadėžės ir negali prižiūrėti, kas ir kokius daiktus padeda. Teigia, jog surastas mobilusis telefonas bei įkroviklis jam nepriklauso ir jis juo nesinaudojo, todėl nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. 2019 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime Vilniaus PN direktoriui pareiškėjas taip pat nurodė, kad per kratą jo lovoje rastas telefonas jam nepriklauso. Pakrovėjas kambaryje buvo tik vienas ir juo galėjo naudotis visi norintys. Pažymėjo, jog jeigu mobilusis telefonas būtų buvęs jo, kratos metu būtų prisipažinęs.

Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai ir laiko jo gynybine pozicija vengiant atsakomybės. Tarnybiniame pranešime specialistas (budinčiai pamainai) D. P. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 20 val. 15 min., tikrinant I-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamąsias patalpas ir užėjus į 308-ą patalpą buvo pastebėtas lovoje gulintis pareiškėjas, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Įtarus, jog pareiškėjas gali turėti ir daugiau neleistinų daiktų, buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjo lovoje (po pagalve) buvo rastas mobiliojo telefono įkroviklis (b. l. 101). Tą patį pakartoja ir kiti tarnybinius pranešimus pateikę pareigūnai: J. Š., J. B. ir J. V. (b. l. 102-104). Teismas neturi pagrindo netikėti Vilniaus PN pareigūnų parodymais, kurie yra užfiksuoti Tarnybiniuose pranešimuose ir yra nuoseklūs. Byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai yra priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ir siekia jį neteisingai apkaltinti padarius pažeidimą. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes pareigūnai J. Š., J. B. ir J. V. patvirtino ir teismo posėdyje, duodami liudytojų parodymus.

Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjo skunde ir 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės skiriasi. Pareiškėjas skunde, remdamasis Nutarimu nurodo, jog mobilusis telefonas ir įkroviklis buvo rastas ne jam priskirtoje miegamojoje lovoje Nr. 1, bet lovoje Nr. 5, o 2019 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime pareiškėjas teigė, jog mobilusis telefonas buvo rastas jo lovoje. Nurodyti prieštaravimai teismui kelia dar didesnes abejones dėl pareiškėjo paaiškinimų tikrumo.

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo L. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. prašymą-prisipažinimą, kuriame jis nurodė, jog rastas mobilusis telefonas „S. G. “ priklauso jam. Minėtas nuteistasis taip pat buvo pripažintas pažeidęs BVK 112 straipsnio 4 dalį bei Taisyklių 18 priedo reikalavimus. Svarbu paminėti, jog nuteistiesiems yra nustatytas imperatyvus draudimas turėti tam tikrus daiktus – tarp jų ir mobiliuosius telefonus, jų įkroviklius, nepaisant to ar tie daiktai nuteistajam priklauso asmeniškai ar jis tik naudojasi draudžiamu daiktu, kuris priklauso kitam. Nagrinėjamoje situacijoje daiktas galėjo priklausyti kitam nuteistajam, tačiau nepaisant to, nustatyta, kad pareiškėjas juo naudojosi ir tuo pažeidė bausmių vykdymo tvarką, todėl jam buvo inkriminuotas pažeidimas ir skirta nuobauda.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovo surinkti įrodymai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų paaiškinimai aiškiai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjo padarytam pažeidimui įtakos neturi aplinkybė, kad mobilusis telefonas priklausė ne jam, o kitam nuteistajam, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog būtent pareiškėjas naudojosi draudžiamais daiktais, kurie nepatenka į leidžiamų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (gulėdamas lovoje naudojosi mobiliuoju telefonu ir lovoje laikė jo įkroviklį) ir tuo pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį bei Taisyklių 18 priedą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (vertimas iš lotynų k. “be kita ko”) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 28-688 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (mobilaus telefono naudojimas bei mobiliojo telefono bei jo įkroviklio turėjimas) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 28-688 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Departamento 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 2S-132, nes Departamentas, kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė