Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valentino Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 3 kartus (teistumas išnykęs), paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę bei dvi baudžiamojo poveikio priemones – turto (automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tris metus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. tyčia smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent – 2023 m. vasario 9 d., apie 21.35 val., būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo A. P. atžvilgiu, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. P. į galvą, po ko A. P. nukritus ant grindų, kaire koja prispaudė A. P. kairį petį prie grindų ir du kartus dešine koja spyrė A. P. į kairę kūno pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. B. savo kaltę pripažino, gailėjosi, ir parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. A. P. pažįsta apie 5 metus, dirba kartu, kai turi darbą. A. P. gyvena kartu su sugyventine I.. 2023 m. vasario 9 d. vakare buvo svečiuose pas A. P. adresu (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val. visi kartu vartojo alkoholį, visi buvo gerokai išgėrę. Tuo metu, kiek atsimena, tarp jo ir A. P. įvyko žodinis konfliktas dėl A. P. sugyventinės I., kadangi A. P. sakė, kad jis gali sau pasiimti I., o jis atsakė, kad I. smirda, dėl ko A. P. įsižeidė bei tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis A. P. vieną kartą, kaip atrodo, dešinės rankos kumščiu į galvą ir A. P. nukrito. Tada jis dešine koja A. P. prispaudė bei greitai atsistojęs gal du kartus spyrė A. P. į kūną. Negali pasakyti kur tiksliai pataikė, taip pat negali tiksliai atsiminti įvykio. Gali būti, kad A. P. jį taip pat mušė, bet taip pasakyti negali. Po to jis iš karto išėjo iš A. P. namo. Toks įvykis su A. P. įvyko pirmą kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. P. parodė, kad gyvena nurodytu adresu su I. B.. I. motina gyvena su sugyventiniu N.. 2023 m. vasario 9 d., apie 21.35 val. buvo namuose su I. bei N., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu per televizorių žiūrėjo laidą apie Ukrainą ir jis pasakė I., kad palaiko Ukrainos prezidentą. Tada N. pradėjo jį mušti – trenkė kumščiu į galvą, o kai jis parkrito ant grindų, tai pradėjo jį spardyti, po ko, N. pasišalino iš namo. Dėl tokių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Papildė, kad įvykio kaltininkas N. B. jo atsiprašė, jis kaltininkui pretenzijų neturi ir jie susitaikė. Dėl įvykio jis į teismo medicinos tarnybą kūno apžiūrai nuvykęs nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš. Po N. suduoto vieno smūgio kumščiu į galvą, kai jis pargriuvo ant grindų, N. kaire koja jam prispaudė kairį petį, kad jis negalėtų atsistoti, po ko N. atsistojo ir du kartus jam dešine koja spyrė į kairįjį šoną. Tada jis savo rankomis apkabino N. kojas, kad jo nebespardytų, po ko N. išsilaisvino ir pabėgo iš namo. Iki įvykio su N. buvo išgėrę jau daugiau nei 0,5 l degtinės. N. pažįsta apie 6 metus, N. jo sugyventinės I. patėvis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu A. P.. 2023 m. vasario 9 d., apie 17 d. į jų namus atvyko pažįstamas N.. Visą vakarą namuose buvo trise – ji, sugyventinis ir N.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 1 l degtinės – ji išgėrė mažiau, vyrai daugiau. Apie 19.30 val., visiems apgirtus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl karo Ukrainoje. Žiūrint televizorių N. pirmas pradėjo žodinį konfliktą – pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius apie karą, tada pakeltu tonu pradėjo rėkti ant jos, rusiškai išvadino prostitute. Tai išgirdęs jos sugyventinis bandė ją užstoti, tada N. iškvietė A. į koridorių, o ji liko kambaryje. Durys buvo atviros, bet ji nematė vyrų konflikto, išgirdo trenksmą ir į kambarį, kuriame ji buvo, įgriuvo ir nukrito jos sugyventinis A.. A. sąmonės neprarado. Matė, kaip N. dešine koja laiko prispaudęs gulinčio A. koją, o su dešine ranka laikė kitą A. ranką ir su laisvos rankos kumščiu smūgiavo gulinčiam A. į veidą, gali būti, kad iš viso buvo pataikyti trys smūgiai. Ji iš karto iškvietė policiją. Tai išgirdęs N. nustojo mušti, bandė šalintis iš namų. N. užlaikė A. – savo rankomis laikydamas N. kojas, tačiau N. išsilaisvino ir pasišalino savo sidabrinės spalvos automobiliu „Ford“. Vėliau atvyko policijos pareigūnai.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad vyriausiasis patrulis A. Š. priėmė pareiškimą, apklausė liudytoją ir apžiūrėjo įvykio vietą – namą (duomenys neskelbtini) (įvykio apžiūra užfiksuota fotolentelėje). A. P. pareiškė, kad 2023 m. vasario 9 d., apie 21.35 val. būnant savo namuose su sugyventine I. B. ir savo sugyventinės patėviu, kurio vardo nežino, tačiau jį vadina K. (N.), visi trys išgėrinėjo. Tuo metu per televizorių žiūrėjo laidą apie Ukrainą. Savo sugyventinei ir jos patėviui pasakė, kad palaiko V. Z.. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos ir staiga patėvis vieną kartą trenkė jam į galvą ir jis krito ant grindų, tuomet jį pradėjo spardyti kojomis. Negali pasakyti kiek kartų. Dėl šių sugyventinės patėvio veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jis pajuto fizinį skausmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. (1.11)SD-01-206 nurodyta, kad A. P. iki 2023 m. vasario 23 d. rašto į jų įstaigą nesikreipė.

Garso įrašų 2023 m. kovo 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra du Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2023 m. vasario 9 d. įvykio. Įrašų pavadinimai: „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2023-02-09 21 52 54)“ ir „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2023-02-09 22 04 04)“. Pirmajame įraše kalba BPC operatorius (BPC) ir moteris (M). BPC: 112. M: Labas vakaras, labai greitai noriu policija iškviesti. BPC: Kokiu adresu? M: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-as namas. Greičiau. BPC: Kas atsitiko? M: Mušasi, muša. BPC: Kas mušasi? M: Žmogus. BPC: Kas vyksta? Kas susimušė? M: Mano vyras ir žmogus atvažiavęs, patėvis. BPC: Greitosios reikia? M: Nežinau kol kas, jį laiko ant žemės. BPC: Nepilnamečių yra? M: Ne. BPC: Gerai, laukite, Jūsų vardas, pavardė? M: I. B.. Antrame įraše kalba BPC operatorius (BPC) ir moteris (M). BPC: 112. M: Aš ką tik skambinau Jums dėl šito. BPC: Kokių adresu registravot pranešimą? M: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)-as namas. Šitas žmogus jau bėga iš mūsų. Čia patėvis mano. Jisai sėda už vairo, išvyksta be teisių, be nieko. Su mašina „Fordas“, numerio negaliu pasakyti, sidabrinės spalvos. BPC: Jūsų patėvio vardas, pavardė? M: N. tik žinau. BPC: Greitosios reikia? M: Ne, nereikia. BPC: Jūsų patėvis išvažiavo? M: Išvažiavo, pro (duomenys neskelbtini) važiuoja. Jau išvažiavo. Pabėgo. BPC: Perduosim, viso gero.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad N. B. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis N. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku, buvo A. P. namuose, kur trise (jis, A. P. ir I. B.) vartojo alkoholį, visi buvo gerokai išgėrę. Tarp jo ir A. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė A. P. į galvą, o A. P. nukritus ant grindų, prispaudė A. P. dešine koja ir gal du kartus spyrė A. P. į kūną. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos I. B. duoti parodymai, taip pat A. P. pareiškimas. Nukentėjusysis A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodamas analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2023 m. vasario 9 d., apie 21.35 val. jam sėdint ant lovos ir žiūrint laidą apie Ukrainą, bei jam pasakius, kad palaiko V. Z., N. B. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į galvą, o jam pargriuvus ant grindų du kartus koja spyrė į kairįjį šoną. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo pareiškime, užfiksuotame į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams. Be to, pastarojo pateiktą įvykio versiją patvirtino kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju įvykio metu buvusi I. B., kuri pripažino, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje tarp abiejų vyro įvyko konfliktas, kurio metu N. B. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, pastarajam sukėlusį fizinį skausmą. Galiausiai, kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto faktą patvirtina ir I. B. skambučio Bendrajam pagalbos centro turinys, užfiksuotas šio skambučio garso įrašo 2023 m. kovo 29 d. apžiūros protokole.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo A. P. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo N. B. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. vasario 9 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiuoju, kurie ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis N. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir sukėlė jam fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas, Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad N. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 6 d. nukentėjusiajam A. P. jo gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę N. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

N. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį N. B.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. nedirba, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, N. B. yra vieną kartą baustas administracine tvarka, taip pat teistas už nusikaltimus, susijusius su smurtu bei automobilio vairavimu esant neblaiviam, teistumas išnykęs. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, N. B. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, tačiau jo kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), bei draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskai su garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais, baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.