Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G. , R. F. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. F. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 286 straipsnio 1 dalį 75 MGL (9100 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 85 MGL (11050 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-04-05 iki 2011-06-04 (dvi dienas), kas atitinka 520 Lt sumą, šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis).

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas A. U. , tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. ir R. F. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką, pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t.y. R. G. ir R. F. , veikdami kartu su A. U. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, iš anksto susitarę sukrauti į plaustus ir neteisėtai plukdyti Neries upe į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat pažeisdami šių taisyklių 3 punkto 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija vieno šimto pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių, ar dvidešimt pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių (trečiųjų šalių), 2011 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val., R. G. , R. F. , A. U. , ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, sutikus, savo automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, atvežė R. F. , A. U. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, prie Neries upės į Vilkinės kaimo prieigas, Buivydžių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kur buvo laikomos kontrabandos būdu Neries upe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai atgabentos cigaretės – 17 500 pakelių cigarečių „Fest“, 16 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3497 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 3000 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kur jie dėjo cigarečių blokus į polietileno maišus ir krovė maišus su cigaretėmis ir cigarečių dėžes į keturis guminius plaustus, gulinčius ant Neries upės kranto, ketindami plukdyti plaustus su cigaretėmis Neries upe į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tokiu būdu R. G. ir R. F. pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 17 500 pakelių cigarečių „Fest“, 16 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3497 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 3000 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 290485,15 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt.

R. F. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno fizinio asmens dokumentą, t.y. 2011 m. balandžio 3 d., apie 18.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimdamas iš kambaryje esančios spintelės stalčiaus, įgijo fizinio asmens dokumentą – jo broliui E. F. , gim. (duomenys neskelbtini), priklausančią Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. F. vardu, kurį laikydamas savo kelnių kišenėje, gabeno R. G. vairuojamu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo į Vilkinės kaimo prieigas, Buivydžių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kur buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

J. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai gabeno ir laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, t.y. 2008 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo realizuoti, iš Naujosios Vilnios turgavietės, esančios Žvirblių g. 7, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytos markės automobiliu, neteisėtai gabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iki 2011 m. balandžio 5 d., 8.30 val., namo rūsyje dvidešimties litrų talpos plastikiniame bakelyje neteisėtai laikė stiprų alkoholinį gėrimą - 14,21 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 48,05 %.

J. B. taip pat nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. 2011 m. balandžio 5 d., apie 8.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – grumdamasis ir smūgiuodamas sudaužyto stiklinio butelio šuke, pasipriešino savo pareigas atliekantiems ir jo, kaip įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu, namuose kratą darantiems pareigūnams – valstybės tarnautojams, tai yra, rankomis sugriebė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste - VSAT) Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui A. S. už striukės atlapų ir grūmėsi su pastaruoju, mėgindamas parversti jį ant žemės, o VSAT Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresniesiems pasieniečiams A. K. ir J. S. bandant atitraukti jį nuo vyresniojo specialisto A. S. , jis sudaužė stiklinį butelį ir stiklo šuke mojuodamas ir durdamas į pareigūnus, sužalojo A. K. kairę ranką, padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą kairės plaštakos 2-me piršte, odos įbrėžimą kairės plaštakos 4-me piršte, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, bei perpjovė J. S. lauko uniformos demisezoninę striukę ir lauko uniformos kostiumo kelnes, padarydamas VSAT Vilniaus rinktinei 337,59 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai jo veiksmuose įžvelgė komerciškumą, nes jis inkriminuotų cigarečių nesiruošė parduoti, tiesiog Baltarusijos pilietis paprašė jo į krantą išmestas cigaretes sukrauti atgal į plaustus ir juos paleisti į upę. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo bedarbis, jo materialinė padėtis buvo sunki, todėl už 5000 Lt sutiko pakrauti atgal cigaretes į plaustus. Kas buvo cigarečių gavėjas ir kas jas realizuotų, jis nežinojo, jo veika nebuvo nukreipta į kontrabandinių cigarečių realizavimą, todėl yra mažiau pavojingesnė.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis R. F. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. F. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo J. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų R. G. , R. F. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo R. F. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems R. G. , J. B. ir R. F. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, R. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, J. B. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnio 1 dalyje, bei R. F. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys apeliantai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas R. G. bausmę, nepakankamai įvertino byloje nustatytas bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl šiam nuteistajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė aiškiai per griežtą savo rūšimi bausmę. Be to, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai netaikė šiam nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis R. G. atžvilgiu keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, o J. B. atžvilgiu – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai pagal BK 286 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis R. G. padarė nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apygardos teismas R. G. už paminėtą nusikaltimą parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, motyvuodamas tuo, kad pastarasis jau antrą kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą. Parinkdamas tokią bausmės rūšį, teismas formaliai bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. BK 199² straipsnio 1 dalis, pagal kurią kvalifikuota R. G. nusikalstama veika, numato atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. R. G. šioje byloje nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 39997 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 290485,15 Lt, t.y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje nėra tokių duomenų, kad minėtas cigaretes R. G. būtų įgijęs ar turėjęs tikslą jas realizuoti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pastarasis veikė pažįstamo Baltarusijos Respublikos gyventojo prašymu už pažadėtą atlygį, jo vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje apsiribojo paminėtų cigarečių, kurios buvo atplukdytos iš Baltarusijos Respublikos, tačiau sutartu metu ir sutartoje vietoje nepaimtos, todėl likusios Vilkinės kaimo prieigose, pakrovimu atgal į plaustus ir jų paleidimu plaukti Neries upe, kur jas turėjo perimti kiti asmenys. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad paminėtas cigaretes dar iki R. G. į jų buvimo vietą atvežant nuteistuosius R. F. ir A. U. bei asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, kad pastarieji jas sukrautų atgal į plaustus ir išplukdytų upe, gautos operatyvinės informacijos pagrindu buvo aptikę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie stebėjo visą cigarečių pakrovimo procesą bei sulaikė cigaretes krovusius asmenis (t. 1, b.l. 7, 14, 15). Kadangi pastarieji buvo sulaikyti iki išplukdant paminėtas cigaretes, nusikalstama veika, t.y. akcizais apmokestinamų prekių gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo mažesnį R. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Be to, nuteistasis R. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų nusikalstamos veikos dalyvių veiksmus, nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailisi, o tai lengvina pastarojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš nuteistojo R. G. paaiškinimų, nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo statybose pagal verslo liudijimą, tačiau pajamos buvo nedidelės ir tai paskatino jį nusikalsti. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad R. G. turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai (t. 2, b.l. 74-78). Nors šiuo metu apeliantas yra išsituokęs, tačiau kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo, apeliantas įsipareigojo ir toliau dalyvauti savo vaikų auklėjime, rūpintis jų sveikata, išsilavinimu, dvasiniu bei moraliniu ugdymu, taip pat teikti jiems finansinę paramą (t. 4, b.l. 124-125). Nuo 2013 m. sausio 18 d. R. G. dirba UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotoju (t. 4, b.l. 126-127). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. G. praeityje buvo nusikaltęs – 2007 m. liepos 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 2009 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, teistumai neišnykę, tačiau už ankstesnius nusikaltimus paskirtas baudas nuteistasis yra savanoriškai sumokėjęs (t. 2, b.l. 50-51, 54-58, t. 4, b.l. 19-21).

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo tik vieną neišnykusį teistumą pagal 2009 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunkčio nuostatomis, asmenys, nuteisti už apysunkį nusikaltimą (baudžiamasis įstatymas nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai) ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus. BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. liepos 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirtą 50 MGL dydžio baudą R. G. pilnai sumokėjo 2007 m. lapkričio 21 d., o nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, jis padarė 2008 m. rugpjūčio 15 d., t.y. neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurią R. G. nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu padarymo metu teistumas už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų nebuvo išnykęs, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo du neišnykusius teistumus. Kita vertus, byloje nėra tokių duomenų, kad R. G. nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai darytų nuolat ir tokia nusikalstama veikla būtų jo pragyvenimo lėšų šaltinis, todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada, jog nuteistojo veikloje įžvelgtinas versliškumas.

Taigi, nors kaip matyti iš pirmiau aptartų R. G. charakterizuojančių duomenų, pastarojo asmenybė nėra išimtinai teigiama, tačiau visuma jo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, rodo mažesnį jų pavojingumą. Apygardos teismas, parinkdamas R. G. baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl R. G. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė aiškiai per griežtą savo rūšimi bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant R. G. pačios griežčiausios BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, o skiriant kitą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat byloje esančius banko duomenis apie nuteistojo R. G. turimas pinigines lėšas (t. 3, b.l. 176-179), R. G. skirtinos baudos dydis nustatytinas artimesnis maksimaliai BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytai šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, ribai.

Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam J. B. teismas atsižvelgė į tai, kad šis nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, ir nusikaltimą valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai, numatytą BK 286 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, nuteistasis J. B. pasipriešino savo pareigas atliekantiems ir jo, kaip įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu, namuose kratą darantiems VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams, panaudodamas jų atžvilgiu fizinį smurtą. Dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sugadinta nukentėjusiojo J. S. uniforma, o tai rodo didesnį šio nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. neteistas (praeityje jis buvo nusikaltęs, tačiau teistumai išnykę (t. 3, b.l. 52), dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, motyvuodamas bausmės J. B. skyrimą už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai konstatavo, kad nėra šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip jau minėta, J. B. nusikalstamais veiksmais, pasipriešinant valstybės tarnautojui, nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadinta nukentėjusiojo J. S. uniforma. Iš VSAT Vilniaus rinktinės 2011-12-14 rašto Nr. (21/20)-12-4481 matyti, kad turtinė žala šiai įstaigai dėl sugadintos J. S. lauko uniformos demisezoninės striukės ir lauko uniformos kostiumo sudarė 337,59 Lt (t. 1, b.l. 141-143). Byloje esantis J. B. pareiškimas bei VSAT Vilniaus rinktinės kasos pajamų orderis serija NECD Nr. 00085 patvirtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo noru šią Vilniaus rinktinei padarytą žalą atlygino (t. 1, b.l. 144-145). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad daugiau turtinių pretenzijų J. B. dėl šios nusikalstamos veikos proceso eigoje pareikšta nebuvo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas savanorišką žalos atlyginimą pripažinti nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei kad veikos, numatytos BK 286 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 straipsnio 3 dalyje, faktines aplinkybes. Kita vertus, nuteistajam inkriminuotą kiekį naminės degtinės jo namuose kratos metu aptiko šį procesinį veiksmą atliekantys pareigūnai, taigi, neigti šias aplinkybes būtų beprasmiška. Nuteistasis J. B. taip pat neneigė, jog savo veiksmais jo namuose kratą atliekančių pareigūnų atžvilgiu sukėlė jam inkriminuotas pasekmes, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pasakodamas apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, stengėsi sumenkinti atliktų veiksmų pavojingumą, kaltę vertė į jo namus atvykusiems pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. B. teigė, kad su vienu iš jo namuose kratą atlikusiu pareigūnu jis apsižodžiavo pakeltu tonu ir jų pokalbis pasibaigė tuo, kad jie vienas kitam įsikibo rankomis į atlapus. Tuo tarpu teisme jis ėmė aiškinti, jog grumtynės tarp jo ir A. S. prasidėjo dėl to, kad pastarasis neprisistatė, todėl jam kilo abejonių, ar šis iš tiesų yra pareigūnas, be to, vos tik įėjęs į jo namus ėmė jį įžeidinėti, tyčiotis iš jo, dėl ko jis paėmė pareigūną už pakarpos ir norėjo išvyti jį iš savo namų. Pasakodamas apie tolesnę įvykių eigą, nuteistasis J. B. patvirtino rankoje turėjęs sudaužyto butelio šukę, tačiau neigė teismo nustatytas aplinkybes, kad šia šuke mojavo ar dūrė į pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad tuo metu, kai jis ir pareigūnas įsikibo vienas kitam į atlapus, pastarasis ėmė šaukti kitiems, kad jie uždėtų J. B. antrankius. Jis nenorėjo, kad jam būtų uždėti antrankiai, todėl grūmėsi su pareigūnais, grumdamasi pargriuvo ant žemės, o rankoje laikyta stiklo šuke bandė išsilaisvinti iš antrankių, todėl persipjovė sau riešą. Taip pat J. B. nurodė, kad besigrumdamas jis galėjo sužaloti pareigūnus, viskas vyko labai greitai, jis buvo susinervinęs, todėl tiksliai savo veiksmų neprisimena. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis ėmė aiškinti, kad jam bandant jį įžeidinėjusį pareigūną išvyti iš namų, kiti likę keturi pareigūnai šoko ant jo ir jį užgulė, todėl jis stiklo šuke mojuoti net neturėjo galimybės, pareigūnai galėjo susižeisti tuo metu, kai šoko ant jo, o sau ranką jis persipjovė tam, kad pareigūnai išsigąstų ir jį paleistų. Pažymėtina, kad pirmiau aptarti nuteistojo J. B. parodymai yra paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų A. K. , A. S. , J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jiems vykdant pareigas atvykus atlikti kratą J. B. namuose ir šiam prisistačius bei supažindinus su nutarimu daryti kratą, pastarasis elgėsi agresyviai, puolė pareigūną A. S. , o jiems bandant jį sutramdyti ir uždėti antrankius, iš lentynos paėmęs butelį jį sudaužė ir mojuodamas rankoje turėta stiklo šuke sužalojo A. K. bei supjaustė J. S. uniformą. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis J. B. laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė teisingus parodymus ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. Vien nuteistojo formalus pareiškimas, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti ir kitą J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus apygardos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei apeliacinės instancijos teisme nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, daro išvadą, kad nuteistajam J. B. už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, paskirta baudos bausmė turi būti švelninama. Švelninti J. B. už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtą baudos bausmę, kuri savo dydžiu atitinka šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį nėra pagrindo. Skirti už padarytus nusikaltimus viešųjų darbų bausmes, įvertinus visas pirmiau aptartas nuteistojo J. B. padarytas veikas ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo, tokiomis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. F. paskirtų bausmių teisėta ir pagrįsta.

Bylos duomenimis, nuteistasis R. F. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). R. F. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno savo brolio E. F. asmens tapatybės kortelę. Bylos duomenimis, paminėtas asmens dokumentas jo savininkui šiuo metu yra grąžintas, pastarasis dėl R. F. nusikalstamų veiksmų realios žalos nepatyrė. Dėl aplinkybių, apibūdinančių R. F. padaryto sunkaus nusikaltimo, nutrūkusio pasikėsinimo stadijoje, pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija jau pasisakė vertindama nuteistajam R. G. paskirtos bausmės pagrįstumą, todėl šių argumentų nekartoja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. F. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs pilnametystės, yra viena apygardos teismo pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo ir nesimokė, po nusikaltimo padarymo jis pradėjo mokytis Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre (t. 3, b.l. 180). Kita vertus, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. F. nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo teistas 2010 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo nuosprendžiu už įvairius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1 dalis). Be to, tiek iki nusikalstamų veikų, už kuriuos R. F. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir po jų pastarasis padarė dar eilę nusikalstamų veikų nuosavybei, žmogaus sveikatai, valdymo tvarkai bei viešajai tvarkai, už kuriuos šiuo metu jau yra nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, kas rodo padidintą R. F. polinkį nusikalsti ir itin neigiamai jį charakterizuoja. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistajam R. F. parinko baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių pastarojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. F. už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė sankcijoje numatytai šios bausmės, skiriamos nepilnamečiui, minimaliai ribai, bei už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei 91 straipsnio reikalavimus. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu mokosi, kurios tinkamai įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, ir tuo pagrindu švelninti paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis turi gyvenamąją vietą ir žada sukurti šeimą, nėra bausmės švelninimo pagrindas. Nors nuteistasis R. F. teigia, kad dėl savo jauno amžiaus jis nesuprato, kad daro nusikaltimą, tačiau toks jo aiškinimas yra paneigtas jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kad dar prieš važiuojant į nusikaltimo padarymo vietą, R. G. juos įspėjo, kad reikės važiuoti į pasienio ruožą prie upės ir krauti kontrabandines cigaretes, kad jie gali būti sulaikyti, tačiau jis sutiko rizikuoti, kadangi reikėjo pinigų (t. 2, b.l. 154-155, t. 4, b.l. 31). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje nuteistajam R. F. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikoma, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis jau ilgą laiką yra suimtas, svarstant skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių pagrįstumą, nėra reikšmingas. R. F. paskirtos bausmės teisingai subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Švelninti paskirtą subendrintą bausmę taip pat nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. F. prašo skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apygardos teismas neturėjo duomenų apie R. F. atžvilgiu priimtą paminėtą nuosprendį, todėl bausmių pagal šiuos du nuosprendžius nesubendrino. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, neturi galimybės šias bausmes subendrinti, kadangi tuo galimai būtų pasunkinta apelianto teisinė padėtis. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis, keliais visiškai ar iš dalies neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:

R. G. , pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskirti 250 MGL (32500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka 520 (penkių šimtų dvidešimt) litų sumą, ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.

Pripažinti J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino pasipriešinant valstybės tarnautojui padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). J. B. , pripažintam kaltu pagal BK 286 straipsnio 1 dalį, paskirti 65 MGL (8450 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. B. šiuo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnio 1 dalį paskirtą 65 MGL (8450 Lt) dydžio baudą subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka 520 (penkių šimtų dvidešimt) litų sumą, ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. F. apeliacinį apeliacinį skundą atmesti.