Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-181-842/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2-181-842/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01906-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Pareiškėjas
A. G., R. G., I. R.
Suinteresuotas asmuo
A. Š.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-181-842/2014Proceso Nr. 2-50-3-01906-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 116.1;128.2. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei,dalyvaujant pareiškėjams A. G., R. G., I. R.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjų A. G., R. G., I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jie priėmė palikimą po J. G. mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti, nustatymo (suinteresuotas asmuo – A. Š.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po J. G., pareiškėjų vyro ir tėvo, mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti. Po palikėjo mirties liko įvairaus turto- gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypas, ožka, žąsys, triušiai. Dėl J. G. palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjai priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti – naudojosi gyvenamuoju namu, namų apyvokos daiktais, namą remontavo. Daugiau nei aštuonerius metus į palikimą niekas pretenzijų nereiškė. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukia A. Š., kuri yra pareiškėjos A. G. ir J. G. mirusios dukters R. Š. dukra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime nurodė, kad, jos nuomone, ji taip pat turinti teisę į senelio palikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. G. paaiškino, kad mirus J. G. liko ten pat gyventi, tvarkėsi kaip anksčiau, paremontavo namą, ketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nesusiderino tarpusavyje ir taip liko. Vėliau išvyko, paliko gyventi dukterį I. R. su vaikais. Dabar planuoja grįžti į Užpalius. Dukra R. Š. gyveno Utenoje, vėliau buvo išvykusi dirbti į užsienį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad po tėvo mirties rūpinosi likusiu turtu, paremontavo namą, malkinę, vėliau išvyko gyventi pas mamą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. R. prašė tenkinti pareiškimą, nurodė, kad mirus tėvui visi bendrai tvarkėsi name, žemės sklype, niekur nesikreipė, nes manė, kad taip ir turi būti. Pateikė įrodymus, kad moka už elektrą, komunalines paslaugas.

Liudytoja L. V. parodė, kad buvo kaimynė Juozo ir A. G., dabar – I. R.. Mirus J. G. visi bendrai tvarkėsi ūkyje. R. Š. matydavo, kai ji atvykdavo aplankyti tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 1 d., 2 d.)

Palikimas po J. G. mirties atsirado 2005 metais (J. G. mirė 2005-03-05 (b.l. 8)). Pagal pareiškėjų paaiškinimus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus liko žemės sklypas ir gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti 1998 metais ir registruoti J. G. vardu, taip pat ožka, žąsys, triušiai ( b.l. 2,3 )

Pareiškėja A. G. ir J. G. buvo sutuoktiniai (Santuokos sudarymo įrašas, b.l. 17). I. R. ir R. G. – J. G. ir A. G. vaikai (b.l. 15, 16, 18).

Pareiškėja A. G. su J. G. turėjo dar vieną dukrą – R. Š., kuri yra mirusi. Iš suinteresuoto asmens A. Š. pateikto atsiliepimo ir jo priedų matyti, kad R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23), t.y. praėjus daugiau nei trims metams po savo tėvo, J. G., mirties.

A. Š. atsiliepime nurodė, kad, jos nuomone, jai taip pat priklauso palikimo dalis. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia – jis gali nuspręsti priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios priimti palikimą ar jo nepriimti. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad per įstatymo nustatytą terminą R. Š. būtų išreiškusi valią dėl J. G. palikimo priėmimo. Tokiu atveju teisė priimti palikimą nepereina ir mirusio įpėdinio įpėdiniams (LR CK 5.58 str.).

Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2013-11-2 raštas (b.l. 7) patvirtina, kad mirus J. G. į notaro biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis, pagal J. G. asmens kodą 2014 m. kovo 7 d. taip pat nebuvo įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Kaip jau minėta, vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.), t.y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius).

Utenos rajono savivaldybės administracijos Užpalių seniūnijos 2005-06-15 pažymoje Nr. 3-190 nurodyta, kad J. G., miręs 2005-03-02, gyveno Pilies g. 26, Užpalių mstl., Utenos raj., kartu su žmona A. G. ir sūnumi R. G., atskira šeima tame pačiame name gyvena duktė I. R. su vaikais (b.l. 10).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, jog po J. G. mirties pareiškėjai liko gyventi J. G. vardu registruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi juo ir prie namo esančiu sklypu kaip savo, mokėjo mokesčius (b.l.14, 41-61). Iš pareiškėjų paaiškinimų galima spręsti, kad jie manė esantys J. G. įpėdiniai, turintys teisę po jo mirties valdyti ir naudoti visą jam priklausiusį turtą, palikimu naudojosi bendru įpėdinių sutarimu. Pareiškėja A. G. paaiškino, kad ir anksčiau bandė tvarkytis dėl palikimo priėmimo, tačiau iki galo viskas nebuvo sutvarkyta.

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad 2005 m. kovo 5 d. mirus J. G. po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė A. G. ir vaikai R. G. ir I. R..

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies, 8 punktas, 445 straipsnis).

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad šiuo sprendimu teismas palikimo nedalina – tik nustato faktą, kokie asmenys kokiu būdu priėmė palikimą. LR CK Penktosios knygos III skyriuje reglamentuota paveldėto turto dalys, tenkančios įpėdiniams paveldint pagal įstatymą. Įpėdinių savitarpio santykius, palikimo pasidalijimą reglamentuoja LR CK Penktosios knygos VII skyriaus nuostatos.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 12 Lt ir iš kiekvieno pareiškėjo būtų priteistas po mažiau nei 10 Lt, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. kovo 5 d. jo palikimą priėmė A. G., a/k (duomenys neskelbtini) I. R., a/k (duomenys neskelbtini) R. G., a/k (duomenys neskelbtini) pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė