Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2017 m. balandžio 28 d. apie 16.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį jis buvo pristatytas dėl padaryto administracinio nusižengimo, patalpose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam postiniui A. S. (A. S.) išvedus jį iš laikino sulaikymo patalpos pasirašyti dokumentus, pradėjo neadekvačiai elgtis – paėmęs cigaretę, norėjo prisidegti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnams nurodžius, jog policijos komisariato patalpose rūkyti draudžiama, užšoko ant stalo ir sulaužė jį, paėmęs kėdę, mėtė ją į pareigūnų pusę, paėmęs nulaužtą stalo koją, užsimojo ja į pareigūnų pusę. Į prašymus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, po ko, panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir elektros impulsinį prietaisą „Taser“, buvo pargriautas ant žemės, tokiais veiksmais nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Tokiu būdu A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad tuo metu jam buvo šizofrenijos paūmėjimas, nesuvokė ką daro. Jis sutinka, kad padarė nutarime nurodytą veiką. Jis gali teismui papasakoti, kad kai jį išvedė iš kameros, ten buvo labai daug pareigūnų, jam susivaideno, kad jie į jį pradės šaudyti. Buvo labai išsigandęs, nežino, kodėl jis norėjo rūkyti. Pripažįsta, kad nepaklausė. Jis buvo išsigandęs ir neadekvačios būsenos iš karto po to jis atsigulė į ligoninę. Jis vartojo vaistus, kas mėnesį vaikšto pas psichiatrę, gydosi, nes kitaip negali gyventi. Sutinka, kad jam būtų taikomas stebėjimas ambulatorinėmis sąlygomis. Dabar jam išrašė dar ir antidepresantų. Šiuo metu negali dirbti dėl savo ligos, laukia kol jam pagerės.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė A. S. paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Siūlo taikyti ambulatorinį stebėjimą asmeniui galimai padariusiam nusikalstamą veiką A. B.. Papildomai nieko pasakyti negali, nes buvo išanalizuota visa medžiaga, daugiau jokių duomenų neturi. Dėl šizofrenijos tai lėtinis progresuojamas sutrikimas būtinas tęstinis pastovus gydymas. Padėti gali vaistų vartojimas, gali būti pasiektas savijautos pagerėjimas, kuris prilyginamas pasveikimui. Sugebėjimas įsidabinti asmenį stebinti pirminio ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, priklauso nuo specialybės ir sveikatos būklės, bet paprastai tai neturi jokios įtakos galimybei įsidarbinti. Asmuo nurodė, kad lankosi pas gydytoją, todėl liga neturėtų trukdyti jam įsidarbinti. Liga paūmėjo, nes vaistai buvo vartojami nepastoviai nereguliariai, kai gydėsi po byloje analizuojamų įvykių stacionariai, jo būsena buvo stabili, todėl būtina užtikrinti pastovų gydymą.

Kadangi asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, po nutarimo perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paskelbimo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs A. B., vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis jį supranta. Visiškai prisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu įtariamas. 2017 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val., jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, dėl to, kad padarė nusižengimą. Policijos komisariate jį uždarė į laikino sulaikymo patalpas. Kai jį išvedė iš laikino sulaikymo patalpų, jis buvo apimtas streso ir dėl to pradėjo neadekvačiai elgtis – paėmė cigaretę, bandė užsirūkyti, bet pareigūnai jam neleido. Po to jis užšoko ant stalo, nušoko nuo jo, stalas sulūžo. Po to jis paėmė nulaužtą stalo koją ir užsimojo ja į policijos pareigūnų pusę, taip pat metė kėdę į pareigūnų pusę. Pareigūnai panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Visus šiuos veiksmus jis darė dėl didelio streso. Jis buvo labai pasiilgęs savo draugo ir norėjo greičiau eiti namo. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu. 2017 m. balandžio 28 d. pradėjo tarnybą Vilniaus miesto 2 policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje, kartu su Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėju R. M. ir Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu R. M.. Apie 16.30 val. iš komisariato laikino sulaikymo patalpos buvo išleistas A. B., pasirašyti administracinio nusižengimo protokolus, kadangi asmuo buvo pristatytas dėl įvykdyto smulkaus svetimo turto pagrobimo Kapsų g. 22, Vilniuje. Išėjęs iš laikino sulaikymo patalpos A. B. paėmė cigaretę norėdamas ją surūkyti. Pareikalavo A. B. padėti cigaretę ant stalo ir paaiškino, kad komisariato patalpose rūkyti yra draudžiama. Asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė. Iš A. B. rankų paimant cigaretę, asmuo pradėjo neadekvačiai elgtis, buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo garsiai rėkti ir užlipęs kojomis ant stalo prie savęs nieko neprisileido. Nušokęs nuo stalo ir jį sulaužęs įsiuto dar labiau. Paėmęs į rankas šalia stovinčią kėdę ją metė į jų pusę bandydamas ja į juos pataikyti. Išvartė šalia stovinčias spintelės ir paėmęs į rankas šiukšliadėžę bei sulaužyto stalo geležinę koją, iškėlęs ją į viršų bei žiūrėdamas į jų pusę garsiai jiems (pareigūnams) rėkė: „tuoj (necenzūrinis žodis) į galvą, visus čia išdaužysiu“ ir ėjo link jų (pareigūnų). Buvo reikalauta nutraukti savo neteisėtą veiką ir padėti ant žemės geležinę stalo koją bei šiukšliadėžę, tačiau A. B. į teisėtus reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Asmuo buvo ne kartą įspėtas, kad nenutraukus savo neteisėtų veiksmų prieš jį bus panaudotos specialiosios priemonės. Asmuo savo neteisėtų veiksmų nenutraukė. Siekiant sutramdyti asmenį, kad pastarasis nesužalotų jų (pareigūnų) ir savęs buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, kovinių imtynių veiksmai. Asmuo buvo pargriautas ant žemės, surakintas antrankiais ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpą (b. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. M. ir R. M. davė analogiškus parodymus liudytojo A. S. parodymams (b. l. 66-67, 69-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1301/2017(01) nurodyta, kad A. B. šlapime amfetaminų, kokaino bei jo metabolikų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (b. l. 81).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 716 nurodyta, kad hidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta, ieškomų narkotikų, etilo alkoholio nerasta, bet galima įtarti nenustatyto apsvaigimo požymius (b. l. 82).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89-TPK-648/2017 nurodyta, kad, kadangi A. B. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną dėl gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 89).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 78TPK-125/2018 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. B. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, jam konstatuojama – paranoidinė šizofrenija, dėl tuometinės psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. B. konstatuojama – paranoidine šizofrenija, dalinė medikamentinė remisija (savijautos pagerėjimas vaistų vartojimo pasėkoje), dėl dabartinės psichikos būsenos A. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. A. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su A. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, tačiau dėl byloje nagrinėjamų įvykių metu vyravusių patologinių mąstymo, emocijų sferos pakitimų bei psichozės reiškinių A. B. parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą (b. l. 113-117).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismo posėdyje apklausto asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – A. B. parodymus, ekspertės A. S. paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., R. M. ir R. M. parodymus, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (specialisto išvadą, ekspertizės aktą ir kt.), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad A. B. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2017 m. balandžio 28 d. apie 16.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato, esančio Algirdo g. 20, Vilniuje, į kurį jis buvo pristatytas dėl padaryto administracinio nusižengimo, patalpose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam postiniui A. S. išvedus jį iš laikino sulaikymo patalpos pasirašyti dokumentus, pradėjo neadekvačiai elgtis – paėmęs cigaretę, norėjo prisidegti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnams nurodžius, jog policijos komisariato patalpose rūkyti draudžiama, užšoko ant stalo ir sulaužė jį, paėmęs kėdę, mėtė ją į pareigūnų pusę, paėmęs nulaužtą stalo koją, užsimojo ja į pareigūnų pusę. Į prašymus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, po ko, panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir elektros impulsinį prietaisą „Taser“, buvo pargriautas ant žemės, tokiais veiksmais nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto bei specialisto išvados duomenis, ekspertės A. S. teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad A. B., darydamas nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti A. B., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir eksperto teisme duotus paaiškinimus, kad reikia taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes būtina užtikrinti pastovų gydymą ir reguliarų vaistų vartojimą. Teismas konstatuoja, jog A. B. taikytina ekspertizės akte rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,22 Eur turtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. A. B., kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Civiliniais atsakovais byloje nebuvo pripažinti ir kiti asmenys. Byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012). Nagrinėjamu atveju A. B. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 286 straipsnyje, nelaikytina nusikalstama veika, nes nėra visų nusikalstamos veikos požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 80), įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.