Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lančiūnavos Šv. Kazimiero parapijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos ir VĮ turto bankui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2018-05-08 paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad daiktinės teisės į statinį – Bažnyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius (tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). neįregistruotos. Pastato-Bažnyčios naudotoju nurodoma Lančiūnavos Šv. Kazimiero parapija, a. k. 191247513 (el. b. l. 9). Iš 1948-09-20 Religinės bendruomenės registracijos pažymėjimo matyti, kad 1948-09-20 Lančiūnavos katalikų religinė bendruomenė užregistruota Religinių Kultų Reikalų Tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotinio Lietuvos TS Respublikai, kartu perduodant religinio kulto reikalui naudoti pastatą, kuris randasi Lančiūnavoje, Kėdainių valsč. ir apskr. Remiantis šia registracija buvo įkurtas vykdomasis organas ir sudaryta revizijos komisija (el. b. l. 16, 17). Iš Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotinio 1989-06-06 pažymėjimo matyti, kad 1989-05-17 protokolu Nr. 6 buvo užregistruota Lietuvos TSR Kėdainių raj. Lančiūnavos katalikų religinė bendruomenė (el. b. l. 14). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2016-07-11 rašto Nr. AS-2832 matyti, kad Šv. Kazimiero bažnyčios pastatas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), sovietinės okupacijos laikotarpiu iki 1989 m. buvo naudojami kaip kino ir šokių salė. Laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo iki šios dienos buvo ir yra naudojami religinėms apeigoms atlikti. Užtikrina, kad rajono savivaldybės administracija nereiškia nuosavybės teisių į Šv. Kazimiero bažnyčios pastatą ir jo priklausinius (el. b. l. 18). Iš 2008-01-08 Kėdainių rajono savivaldybės rašto Kauno Arkivyskupijos kurijai matyti, kad Lančiūnavos parapija buvo steigiama dar 1781 m. Centrinės mokslų akademijos Mokslinės bibliotekos Rankraščių skyriuje yra išlikęs vieno iš Lančiūnavos dvaro savininkų – K. K. 1781-08-03 raštas, kuriuo tėviškėje (Lančiūnavoje) steigiama parapija ir skiriamos lėšos kunigui išlaikyti. Centrinio archyvo duomenimis, klausimas dėl Lančiūnavos parapijos įkūrimo buvo keliamas 1929 m., vykdant dvaro išparceliavimo procedūrą, tačiau kaip šis klausimas buvo išspręstas, žinių nėra (el. b. l. 11). Iš Lietuvos centrinio archyvo pareiškėjai pateikto Lančiūnavos bažnyčios klebono 1958-03-28 pranešimo Nr. 5 matyti, kad kunigas M. P. 1958-03-28 pranešime Kauno Arkivyskupijos Kurijai nurodo žinias apie ekonominę Lančiūnavos bažnyčios padėtį 1940 m., t. y. kad 1940 m. Lančiūnavos bažnyčia turėjo šiuos trobesius: medinę kleboniją, molio krėstus gurbus, lentomis apkaltą daržinę, 5 ha žemės, įskaitant šventorių, iš kurių buvo 3,5 ha ariamos žemės ir 1,5 ha pievos, šventoriaus ir kiemo (el. b. l. 24). Kėdainių r. sav. administracija 2017-05-03 rašte Nr. AS-2418 nurodė, kad 174,42 kv. m. bendro ploto bažnyčia su kiemo statiniais, esanti (duomenys neskelbtini), nėra Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybė ir jos funkcijoms vykdyti nenaudojama (el. b. l. 19). VĮ Registrų centras 2016-07-12 sprendimu išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į pastatą-bažnyčią ir su juo pateiktus dokumentus nusprendė prašymą atmesti, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina daiktinių teisių į pastatą atsiradimo. Sprendime pažymėta, kad pagal pateiktus dokumentus 1961 bažnyčia 1R1b buvo uždaryta ir po to naudojama kultūrinėms reikmėms (el. b. l. 20-21). Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2017-07-03 rašto matyti, kad skyrius pritaria Lančiūnavos dvaro sodybos bažnyčios nuosavybės pripažinimo parapijai teismine tvarka (el. b. l. 7-8).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamųjų daiktų: pastato–bažnyčios, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (nekilnojamo turto registre bažnyčios naudotoja nurodoma pareiškėja, įrašas galioja nuo 1961-01-21), nepertraukiamai ir kaip savus juos valdo daugiau kaip 10 metų. Šie nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėja valdė minėtus nekilnojamuosius daiktus – bažnyčią, kiemo statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja valdydama minėtus statinius yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomus daiktus, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką pareiškėja bažnyčią ir kiemo statinius valdė atvirai ir nesislapstydama, jais rūpinosi, prižiūrėjo ir saugojo. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja Lančiūnavos Šv. Kazimiero parapija įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą - bažnyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius (tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja Lančiūnavos Šv. Kazimiero parapija, juridinio asmens kodas 191247513, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – bažnyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius (tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.