Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-843-380-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-07-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
1A-843-380-2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00267-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
T. K., ir L
Nukentėjusysis
A. K.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-843-380/2012Teisėja L. Venckuvienė Proceso Nr. 1-31-1-00267-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.8.6.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistojo gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis, ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė T. K. paskirta laisvės apribojimas 2 m., įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis, ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Iš L. P. ir T. K. solidariai priteista nukentėjusiajai A. K. 6000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Iš L. P. ir T. K. solidariai priteista nukentėjusiajai A. K. 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. P., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su L. P. pagrobė svetimą turtą:, laikotarpyje nuo 2012-02-17 20.00 val. iki 2012-02-19 12.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdami svečiuose pas K. K., bute (duomenys neskelbtini), pagrobė A. K. priklausančius juvelyrinius aukso dirbinius - 500 Lt vertės vestuvinį žiedą, 500 Lt vertės vestuvinį žiedą, 5000 Lt vertės moterišką žiedą su deimantais. L. P. ir T. K. veikdami bendrininkų grupe pagrobė A. K. priklausančio turto už 6000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį, paskiriant kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar jos apribojimu, nukentėjusiosios A. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. T. K. nurodė, jog paskirta bausmė jam trukdo sudaryti su darbdaviu neterminuotą darbo sutartį, įpareigojant registruotis darbo biržoje ir įpareigojant būti namuose tuo paros metu, kai krovos darbų kompanijose ar specialiosios paskirties įstaigose yra pats darbymetis. Be to, jam inkriminuotą veiką jis padarė dar nebūdamas teistas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Vienintelis įrodymas apie nukentėjusiosios patirtą turtinę 520 Lt žalą yra 2012-02-19 sutartis Nr. 574, kurioje aiškiai nurodyta trijų auksinių žiedų vertė. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti kokia yra žiedo su brangakmeniu vertė. Nukentėjusiajai 50 Lt jis grąžino, todėl jis su L. P. privalo nukentėjusiajai atlyginti 470 Lt dydžio turtinę žalą. Prašo atmesti civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nukentėjusioji pati elgėsi neatsakingai, vestuviniai žiedai išsituokusiai moteriai jokių sentimentų, susijusių su asmeniniais prisiminimais ar išgyvenimais, sukelti negali, todėl jų praradimas moralės požiūriu neturėtų būti vertinamas pinigine išraiška.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme, pagrobto turto įvertinimu ir priteistu civiliniu ieškiniu.

Nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje sunki (beviltiška) turtinė padėtis pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (pvz.: priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinių skaičius, kaltininko ar šeimos nario sunki liga ir pan.), lemiančios kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad T. K. nevedęs, turėjo pakankamai lėšų lankytis naktiniame klube ir girtauti. Byloje nėra duomenų, apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį, tokių duomenų T. K. nenurodė ir apeliaciniame skunde. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau buvo darbingas, galėjo užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais. Todėl T. K. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, yra deklaratyvus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios ar beviltiškos materialinės padėties.

Nuteistasis teigia, kad paskirta bausmės rūšis jam trukdo sudaryti su darbdaviu neterminuotą darbo sutartį. T. K. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. T. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., ir už keturis apysunkius nusikaltimus bei penkis baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Nors nuosprendis įsiteisėjo tik 2012 m. balandžio 26 d., tačiau 2012 m. sausio 26 d. T. K. išklausė apkaltinamąjį nuosprendį, šio nuosprendžio neskundė, o naują nusikalstamą veiką padarė tiksliai nenustatytu laiku nuo 2012-02-17 iki 2012-02-19. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. K. jau buvo teistas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. laisvės apribojimo bausmę už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad būtent tokios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Tačiau tokie įstatymo reikalavimai neįpareigoja teismo leisti nuteistajam pačiam pasirinkti bausmę, kurią jis norėtų atlikti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, pagrįstai T. K. parinko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimas nėra griežčiausia bausmė. Ši bausmė pakankamai efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems nesunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas nustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų, motyvuotai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, didesnę už BK 48 str. numatytą šios bausmės vidurkį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės skyrimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Naujai paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi laikantis BK 64 straipsnio reikalavimų. T. K. po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padarė naują nusikalstamą veiką už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 64 str. ir prie paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridėjo dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad vestuviniai žiedai išsituokusiai moteriai jokių sentimentų, susijusių su asmeniniais prisiminimais ar išgyvenimais, sukelti negali, todėl jų praradimas moralės požiūriu neturėtų būti vertinamas pinigine išraiška. Tokie apeliacinio skundo argumentai parodo nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, jis ne tik nesigaili dėl padarytos veikos, bet ir niekina nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus. Nukentėjusioji atskleisdama savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, nuoširdžiai paaiškino, kuo jai brangūs prarasti žiedai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiosios A. K. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Todėl naikinti nukentėjusiajai šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl padarytos turtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo. T. K. ginčija nukentėjusiosios A. K. naudai priteistą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas vienintelį argumentą, jog trijų auksinių žiedų vertė yra 520 Lt. Apeliaciniame skunde T. K. teigia, kad lombardo UAB „Uždavinys“ sutartis Nr. 574 (1 t., b. l. 27) patvirtina, jog trys žiedai kainuoja tik 520 Lt. Tačiau lombardo aukso laužo įkainiai negali atitikti šių žiedų tikrąją vertę. Nukentėjusioji nurodė, kad juvelyriniai auksiniai dirbiniai – du vestuviniai žiedai ir žiedas su brangakmeniais – buvo verti 6000 Lt. Nukentėjusioji paaiškino, kad pavogti du auksiniai vestuviniai žiedai ir vienas auksinis žiedas buvo su brangiais akmenimis, briliantais, aukštos prabos. Žiedas buvo pirktas tarybiniais laikais už rublius, vestuviniai žiedai buvo pirkti 1985 m., kainavo po 500 rublių, šiuo metu visų žiedų vertė yra 6000 Lt. (2 t., b. l. 165-166). Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja A. G., kuri pirko iš A. K. žiedus. Nors ši liudytoja netikrino ar žiedas buvo su brangiais akmenimis, bet ji šį žiedą apibūdino, kaip ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji lombarde žiedų nerado, o tai patvirtina, kad jie tikrai buvo vertingi. Jokių kitų duomenų ar pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pagrobto vertę ir pagrįstai iš nuteistųjų priteisė nukentėjusiajai atlyginti 6000 Lt turtinę žalą.

Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, kad T. K. atlygino nukentėjusiajai 50 Lt turtinę žalą. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. K. grąžino pavogtą jos sidabrinį žiedą (1 t., b. l. 166). Tai patvirtino ir nuteistasis (1 t. b. l. 165). Tačiau T. K. nebuvo kaltinamas šio žiedo vagyste, dėl jo nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Todėl nėra pagrindo keisti priteistą turtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Violeta MiliuvienėRemigijus Preikšaitis