Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2016-01-02 iki 2016-01-05 16 val. (duomenys neskelbtini), K. V., būdamas 1/4 dalies gyvenamojo namo savininku, kambaryje laikė į krosnį atremtus porolono lapus bei prie krosnies ant virvės džiovino pakabintus drabužius arčiau kaip 0,5 m nuo krosnies, dėl ko 2016-01-05 apie 16 val. gyvenamajame name kilo gaisras dėl degių medžiagų užsidegimo nuo kieto kuro krosnies skleidžiamos šilumos poveikio, kurio metu žuvo namo viduje buvęs V. K. dėl ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu. Taip K. V., pažeidęs teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkto reikalavimus, kur numatyta, jog ,,Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų“, ir to pasėkoje dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Kaltinamasis K. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jam su seserimi L. V. priklauso pusė namo. Kita pusė priklauso L. U.. Kiekvienoje dalyje yra atskira krosnis patalpoms apšildyti. Jo pusėje krosnimi apšildomi du kambariai. Įvykio metu buvo gana šalta, todėl kiekvieną dieną kūreno krosnį. Įvykio dieną pas jį atėjo draugas V. K.. Jis atsinešė alkoholio, kurį abu išgėrė. Abu sėdėjo pirmame kambaryje, kur yra krosnies pakura. Vėliau vaikščiojo į lauką ir nešėsi malkas. Tą dieną krosnis buvo kūrenama nuo 12-13 val. Kitame kambaryje prie krosnies prieš kelias dienas buvo padėjęs džiovinti porolono gabalus, kurių aukštis apie 1 m. Šalia krosnies nuo senų laikų pratiesta virvė, ant kurios tą dieną buvo padžiauti drabužiai. Virvė prie krosnies lietėsi ties vienu kampu. Ji buvo nutiesta maždaug žmogaus pečių lygyje. Gaisras kilo apie 16 val. Nešiodamas malkas užuodė dūmų kvapą. Kai atidarė duris į antrąjį kambarį, liepsnos pliūpsnis jį pargriovė ant žemės. Išsigandęs iššliaužė į lauką. Užsidegusius drabužius užsigesino voliodamasis sniege. Netrukus atvyko gaisrininkai. Jiems parodė langą kambario, kuriame buvo likęs jo draugas V. K., bei ranka jį išdaužė. Greitoji medicinos pagalba išvežė jį į ligoninę ir tik ten būdamas sužinojo, kad draugas žuvo. Dėl ko kilo gaisras, negalintis paaiškinti. Krosnis buvo tvarkinga, rudenį išvalyta, plyšių, įtrūkimų nebuvo. Jie atsirado po gaisro. Mažai tikintis, kad užsidegė drabužiai, kabantys prie krosnies, nes ten juos pastoviai džiaudavo daug metų. Porolono gabalai manantis negalėjo taip stipriai įkaisti ir užsidegti, nes krosnis ties lietimosi vieta nebuvo labai karšta. Galvoja, kad gaisras galėjo kilti nuo cigaretės nuorūkos, nes abu su draugu rūkantys. Į tą kambarį eidavo parūkyti. Peleninė stovėjo ant stalo prie lango. Gaisro kilimo kambaryje beveik viskas sudegė arba apdegė. Šio kambario nerakindavo. Įvykio dieną nematė, kad V. K. ten būtų nuėjęs. Apie rūkymą nieko tyrėjai neužsiminė, nes ji to neklausė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (2 t., b. l. 33-34, 50) K. V. parodė, kad savo ir sesės namo dalyje gyveno tik viename kambaryje. Kitas kambarys buvo tuščias, jame nesilankydavo. Kol buvo V., nėjęs į sesers kambarį, nes tiesiog nebuvo reikalo ir būtinybės.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 35-43, 53-69) įtariamasis K. V. parodė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pusę, kuri priklausė jam ir jo seseriai L. V., bei kambarį, kuriame kilo gaisras. Nurodė, kad jame prie krosnies džiovino porolono lakštus ir šioje vietoje kilo gaisras. Nuo sienos prie krosnies iki kitos krosnies pusės iki durų staktos nurodė vietas 1,55 m aukštyje, kur buvo įkalti vinys, prie kurių rišo virvę, ant kurios iki gaisro džiūvo drabužiai.

Nukentėjusioji M. K., gaisre žuvusiojo asmens motina, parodė, kad jos sūnus V. K. nuo mokyklos laikų bendravo su kaltinamuoju K. V., dažnai lankydavosi jo namuose, gyveno netoliese. Po gaisro apsilankė ligoninėje, kur susitiko su K. V. ir jis papasakojo apie gaisro kilimo priežastis. K. V. nurodė, kad gaisras tikriausia kilo dėl per arti krosnies pakabintų drabužių. Aplinkiniai pasakojo, jog krosnis buvo netvarkinga, kokliai įkaisdavo iki raudonumo. Jos sūnus V. K. rūkė, bet ten kur sėdėdavo, o specialiai į lauką neidavo. Buvo žinoma, kad tuose namuose dažnai buvo girtaujama, rinkdavosi asocialūs asmenys.

Liudytojas V. O., dirbantis Alytaus apskrities priešgaisrinėje tarnyboje, parodė, kad pagal policijos pranešimą dėl gaisro nuvyko į įvykio vietą. Ten jau vyko gesinimo darbai, iš namo buvo išneštas žuvęs žmogus. Susirinkę žmonės kalbėjo, kad sudegusio namo savininkas buvo mėgėjas išgerti. Kai gaisrą užgesino, apžiūrėjo pastatą ir ieškojo gaisro kilimo priežasties. Papildomai dar apžiūrėjo atvykęs sekančią dieną. Pagal perdangų (lubų) apdegimą nustatytas gaisro židinys, juo buvo krosnis. Matė sutrūkinėjusius koklius, tiek pirmojo, tiek ir antrojo kambario pusėse. Pagal darbinę praktiką atrodė, kad tai seni įtrūkimai. Sekančią dieną po gaisro nuvyko pabendrauti su K. V., kuris tuo metu buvo ligoninėje. Jis nurodė, kad šalia krosnies buvo padžiovęs drabužius, padėjęs džiovinimui porolono čiužinį, minėjo, jog krosnis buvo nelabai tvarkinga.

Liudytoja L. U. parodė, kad jai priklausė pusė sudegusio namo, paveldėto po močiutės mirties. Įvykio dieną gaisrą pastebėjo jos vyras, todėl nuvyko pažiūrėti. Degė K. V. ir jo seseriai priklausanti kita pusė namo. Susirinkusieji kalbėjo, kad vyko išgertuvės, o paskui kilo gaisras. Policijoje sužinojo, kad gaisras kilo nuo krosnies. K. V. turėjo atskirą krosnį. Įvykio dieną buvo labai šalta. Dar iš močiutės pasakojimų girdėjusi, kad ji kartais mačiusi, kad iš K. V. pusės buvę išnešti į lauką vėdinti apsvilę čiužiniai. Močiutė drausdavosi turtą, nes bijojo, kad kas blogo neįvyktų. Dėl kilusio gaisro apdegė jos pusės stogas, sulietos patalpos, viduje viskas aprūko.

Liudytoja L. V., kaltinamojo sesuo, parodė, kad jai su broliu K. V. priklausė pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita pusė priklausė L. U.. Jai su broliu priklausančioje pusėje gyveno vienas brolis. Apie gaisrą pranešė kaimynai. Kitą dieną lankėsi ligoninėje ir brolis K. V. pasakė, kad gaisras kilo dėl krosnies. Lankantis tuose namuose nepastebėjusi, kad krosnis būtų netvarkinga, sutrūkinėjusi.

Liudytojas J. R., kaltinamojo kaimynas, parodė, kad eidamas į namus iš tolo pastebėjo, kad kilęs gaisras. Išsigando, ar nedegantis jo namas. Kai atėjo arčiau, pamatė lauke vaikščiojantį pasimetusį kaimyną K. V.. Netrukus atvažiavo gaisrinė pagalba. Iš namo, per verandą veržėsi atvira liepsna. K. V. nieko nepasakojo, dėl ko kilo gaisras, kad viduje yra žmogus. Vėliau sužinojo, jog sudegė K. V. draugas V. K..

Ekspertas M. J. parodė, kad pagal gautą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užduotį atliko gaisro priežasčių tyrimą. Kartu su ekspertu T. V. buvo nuvykę į įvykio vietą, ieškojo gaisro kilimo zonos ir priežasties. Apžiūroje taip pat dalyvavo kaltinamasis K. V.. Nustatyta, kad gaisro kilimo zona buvo antrame kambaryje prie krosnies. K. V. nurodė, kad šalia krosnies apie 10 cm atstumu ant virvės kabojo drabužiai. O toks artimas atstumas yra draudžiamas. Taip pat K. V. nurodė, kad arčiau prie krosnies buvo pristumta lova, ant kurios paremtus ir priglaustus prie krosnies džiovino porolono gabalus. Jis nurodė, kad krosnis buvo taip įkaitusi, kad nebuvo galima prisiliesti. Įvertinus surinktus duomenis nekilo abejonės dėl gaisro kilimo vietos. Ji buvo krosnies vidurinėje dalyje, į tai nurodė pabalimas, kur buvo aukščiausia temperatūra. Apdegusi lovos viršutinė dalis taip pat nurodė į tai, kad gaisras kilo aukštesnėje vietoje nuo grindų. Visiškai atmestina kaltinamojo K. V. nurodyta galima gaisro kilimo vieta ant stalo prie lango, kur galimai stovėjo peleninė, nes stalas nesudegė. Gaisro židinio vietoje apžiūrėjus šiukšles, nerado cigarečių liekanų. Didžiausi išdegimai buvo ties krosnies viduriu. Gaisro kilimo priežastimis laikytinos dvi: dėl aukštos temperatūros savaime užsidegę daiktai (drabužiai ar porolonas) bei galimos kibirkštys iš netvarkingos krosnies. Tyrimo metu nenustatyta kada atsirado įtrūkimai krosnyje.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime policijai (1 t., b. l. 24) nurodyta, kad 2016-01-05 apie 16.40 val. į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos atvežtas gaisro metu rankas ir veidą apdegęs K. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 25-33) įvykio vieta užfiksuota (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Labiausia apdegusi namo stogo konstrukcija šiaurinėje dalyje. Toje pačioje pusėje šalia namo įėjimo durų guli vyriškos lyties lavonas.

Lavono parodymo atpažinti protokole (1 t., b. l. 34-35) užfiksuota, kad motina M. K. atpažino gaisre žuvusį savo sūnų V. K..

Akte dėl kilusio gaisro (1 t., b. l. 37-38) nurodyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirminė gaisro kilimo priežastis: krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai. Aprašyti gaisro padariniai: K. V. priklausančioje namo dalyje išdegė 2 kambariai, juose buvę namų apyvokos daiktai, apdegė prieangio patalpos, nuardyta 50 m² stogo dangos. Apdegė K. V. ir L. U. namo bendrai priklausanti medinė perdanga ir medinės stogo konstrukcijos. Gaisro metu žuvo vienas žmogus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 5/2016 (06) nurodyta, kad V. K. mirtis įvyko dėl ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu. Į tai nurodo aukšta karboksihemoglobino koncentracija (70,6%) lavono kraujyje. Esant liepsnos ir aplinkos aukštos temperatūros poveikyje pakitusiems kūno minkštiesiems audiniams, nėra galimybės įvertinti lavoninius reiškinius ir, tuo pačiu, nustatyti mirties laiką. V. K. lavono kraujyje rasta 2,64 promilės etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka sunkaus laipsnio girtumą. V. K. lavone rasta viso kūno paviršiaus III-IV laipsnio terminiai nudegimai padaryta liepsnos ir aplinkos aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo būti padaryta po mirties (1 t., b. l. 50-54).

VĮ Registrų centro pažymoje (1 t., b. l. 58-59) gyvenamojo namo ir statinių savininkais nurodyti ½ dalies L. U., po ¼ dalį L. V. ir K. V..

2016-04-03 įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelė (1 t., b. l. 61-100) užfiksuota papildoma įvykio vietos apžiūra, dalyvaujant PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimo centro Ekspertinių tyrimų skyriaus specialistams M. J. ir T. V. bei įtariamajam K. V.. Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2016-01-05 apie 16 val. kilo gaisras ir žuvo žmogus, specialistai pasisakė, kad apibendrinus apžiūros metu nustatytus terminių pažeidimų požymius ir pėdsakus daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo šiaurinės pusės patalpoje Nr. 2 prie įrengtos kieto kuro krosnies. Nustatytoje gaisro židinio zonoje, dujų analizatoriaus ,,TIGER" pagalba, padidėjusios degių skysčių koncentracijos nenustatyta. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų, buvusių šalia kieto kuro krosnies, užsiliepsnojimo dėl kieto kuro krosnies šilumos poveikio. Fotolentelėse matosi labiausia apdegusi viena gyvenamojo namo pusė bei viduje esančiose patalpose buvę daiktai. Patalpos apšildytos krosnimi. Krosnies pakura yra kambaryje Nr. 1. Labiausia išdegę daiktai kambaryje Nr. 2. Šalia sienos prie krosnies esančios lovos labiausia išdegusi viršutinė dalis ir galas arčiau krosnies. Krosnies vidurinėje dalyje, kiek žemiau, matosi pabalimas. Ant grindų prie krosnies yra apdegusių medžiagų skiaučių likučiai. Apatinėje krosnies dalyje koklyje yra uždaroma valymo anga. Tame koklyje yra įtrūkimas. Taip pat matosi krosnies koklių ir jų tarpų įtrūkimai. Labiausia išdegusi perdangos (lubų) dalis virš krosnies. Prie lango stovintis staliukas nesudegęs.

2016-06-02 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro (toliau – Centras) specialistų išvadoje Nr. 35-11 (SI) nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015-01-05 apie 16 val. kilusio gaisro židinio zona yra namo šiaurinėje dalyje, priklausančioje L. V., kieto kuro šildymo krosnies įrengimo vietoje. Ant krosnies aiškiai matomi gaisro židinio požymiai, t. y. pabalę šildymo įrenginio kokliai, virš krosnies matomas didesnis medinių lubų išdegimas. Gaisras galėjo kilti dėl dviejų priežasčių: labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl degių medžiagų užsidegimo, nuo kieto kuro šildymo krosnies skleidžiamos šilumos poveikio; mažiau tikėtina, kad gaisras galėjo kilti nuo kibirkščių išmetimo per šildymo įrenginyje esančius plyšius. Tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų apie tai, kad namo šiaurinėje dalyje, kambaryje, priklausančiame L. V., buvo rūkoma ar deginamos žvakės, nėra (1 t., b. l. 105-121).

2016-08-12 papildomoje Centro specialisto išvadoje Nr. 35-15 (SI) nurodyta, kad gaisro židinio zonoje buvo nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 ir 162 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie galėjo įtakoti gaisro kilimui. 158 punkte nurodyta: „Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti”; 162 punkte nurodyta: ,,Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų“(1 t., b. l. 125-131).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (2 t., b. l. 4-7) nurodyta, kad K. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu (liga). Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl šio psichikos sutrikimo (ligos) galėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, savo veiksmų esmę, galėjo valdyti savo veiksmus nusikaltimo metu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 263/2016 (06) nurodyta, kad K. V. veido ir dešinės plaštakos II-IIIA laipsnio nudegimas galėjo būti padarytas karšto deginančio daikto poveikiu, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido ir dešinės plaštakos II-IIIA laipsnio nudegimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 83-84).

Šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. V., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Atsiradusių pasekmių atžvilgiu K. V. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Jis nenumatė, jog dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo numatyti, jeigu būtų apdairesnis, atsargesnis.

Kaltinamasis K. V. labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastimi nurodė galimai numestą cigaretės nuorūką ar jos palikimą gaisro kambaryje ant stalo. Tačiau ši jo nurodyta versija visiškai atmestina, nes gaisro kilimo zonoje, prie krosnies nerasta cigarečių nuorūkų bei ant stalo prie lango, kaip nurodė kaltinamasis, nėra gaisro židinio, stalas nesudegęs. Kaltinamasis teisme akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu niekas neklausė apie galimą gaisro kilimo priežastį dėl numestos cigaretės nuorūkos, tačiau išanalizavus jo kaip įtariamojo apklausos protokoluose užrašytus parodymus, matyti, kad jis tvirtindavo, jog į kambarį, kuriame kilo gaisras, įvykio dieną niekas nevaikščiojo, nebuvo tam būtinybės. Be to, ekspertams atliekant gaisro priežasčių tyrimą įvykio vietoje ir tuo metu dalyvaujant kaltinamajam, jis nenurodė šių aplinkybių, nors tai buvo akcentuojama, klausiama.

Atliekamo ekspertinio tyrimo metu nurodytos dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių galėjo kilti gaisras: tai kibirkščių išmetimas per šildymo įrenginyje esančius plyšius ir dėl degių medžiagų užsidegimo nuo kieto kuro krosnies skleidžiamos šilumos poveikio. Nekyla abejonių, kad pagal byloje surinktus įrodymus gaisras kilo prie krosnies, ne ant grindų, o aukštesnėje jos dalyje. Į tai nurodė pabalimas krosnies vidurinėje dalyje, labiausia apdegusios perdangos (lubos) virš krosnies. Pagal netoli krosnies stovėjusios lovos labiausia sudegusią viršutinę dalį sprendžiama apie tai, kad ją liepsna pasiekė iš viršaus. Byloje nustatyta, kad krosnis iki įvykio buvo kūrenama keletą valandų. Šalia jos jau kelias dienas stovėjo paremti porolono gabalai bei arti pakabinti skalbiniai. Toks daiktų išdėstymas draudžiamas pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, kurios draudžia bet kokius daiktus palikti arčiau krosnies kaip 0,5 m atstumu. Šis saugos reikalavimas buvo visiškai ir grubiai pažeidžiamas. Kylančiai atsakomybei dėl neatsargių veiksmų pasekmių visiškai nesvarbu, kas pirmiau užsidegė – porolono gabalai, padėti prie krosnies, ar ant virvės nesaugiu atstumu pakabinti drabužiai. Gaisro kilimo zona neginčijamai nustatyta ties krosnies viduriu, kur buvo padėti ar pakabinti šie daiktai. Tokie neatsargūs ir nerūpestingi kaltinamojo K. V. veiksmai sąlygojo gaisro kilimą, o jų pasėkoje žmogaus žūtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismas atmeta kaip galimą gaisro kilimo priežastį kibirkščių išmetimą per šildymo įrenginyje esančius plyšius, nes ši versija ekspertų pateikiama kaip mažai tikėtina. Niekas kategoriškai nepatvirtino, kad plyšiai krosnies kokliuose buvo iki gaisro. Dėl šių nustatytų aplinkybių iš kaltinimo šalintina jo dalis, kad K. V. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 punkto reikalavimus, jog ,,Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti“ ir kad tai įtakojo kilusias pasekmes dėl žmogaus mirties.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam K. V. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nukentėjusioji (žuvusiojo motina) jam atleido, nesiekia nubaudimo baudžiamųjų įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtinas tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, bet skiriant pareigas (BK 75 straipsnis).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamąjį K. V. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo nutartimi paskirtas advokatas V. B. (2 t., b. l. 108-109). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gautos pažymos (2 t., b. l. 111) matyti, kad kaltinamojo atstovavimo išlaidos yra 92,64 eurai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, teismas turi teisę, bet neprivalo visais atvejais nurodytas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, be to, turi įvertinti kiekvienu atveju ir turtinę padėtį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam K. V. pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, negauna jokių socialinių išmokų, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, turi psichikos sutrikimų, todėl negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, gynėjas paskirtas teisėjo iniciatyva, šios proceso išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 2 metams laisvės atėmimu.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

-dirbti arba registruotis darbo biržoje;

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą - panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 92,64 eurų sumoje iš K. V. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.