Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5. (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, lietuvė, LR pilietė, našlė, 11 klasių išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini, neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 7 d. apie 06.40 val., V. Š., viešoje vietoje – prie pieno supirkimo punkto ir pačiame pieno supirkimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini, pašalinių asmenų akivaizdoje, plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, prikibo prie R. V.: tampė ją už plaukų ir 15 kartų kumščiu sudavė R. V. į galvą, kuriai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, tai yra šiais savo įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Kaltinamoji V. Š. kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje tik patampė nukentėjusiąją už plaukų, nes ši jai pasakė, kad ji pakorė savo vyrą, dėl to jai kilo isterija. Smūgių nukentėjusiajai nesudavė, gal ir pasakė kelis negražius žodžius, bet neprisimena. Jas išskyrė jos brolis G. S.. Įvykio metu į lauką buvo išėjusi P., kai buvo pieno supirkimo punkto viduje buvo atėjusi ir B. Viduje V. keikė ją. V. išvažiavo pirma jos. Ji nukentėjusiosios nesivijo, nieko jai nešaukė, negąsdino, keliuką į savo namus pravažiavo dėl to, kad buvo strese dėl nukentėjusiosios jai pasakytų žodžių. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad sužalojimas nukentėjusiajai atsirado, nes ji dešine puse pati trenkėsi į sieną, ji jos nestūmė, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimas kairėje pusėje, nežino. Kai nukentėjusiąją sutiko prie pieno supirkimo punkto, ji nebuvo sumušta. Nukentėjusiojo pati pradėjo konfliktą, nes bandė jai griebti už akių, bet jai to padaryti nepavyko. Kodėl apie tai nesakė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu negali paaiškinti, tiesiog to jos neklausė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nesigaili. Nemano, kad neteisingai pasielgė patempdama nukentėjusiąją už plaukų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusiojo R. V. parodė, kad kai kaltinimo aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje ji apie savo vyrą kalbėjosi su kaltinamosios broliu G. S., kaltinamoji įsikišo į jų pokalbį ir įžeidžiančiai apie ją atsiliepė, tada ji neiškentusi nuolatinio kišimosi į jos šeimos reikalus, pastarajai nelabai gražiai atsakė apie šios vyrą, dėl ko dabar gailisi. Po to, kaltinamoji ją netikėtai puolė, keikė, rėkė, kad ją užmuš ir sumušė: tampė už plaukų, apie 10 kartų sudavė į veido sritį prie pieno supirkimo punkto, stūmė ją į sieną ir apie 5 kartus į galvos sritį sudavė punkto viduje, kur ją taip pat keikė. Ji buvo labai išsigandusi, sutrikusi, nes tokių kaltinamosios veiksmų nesitikėjo. Mano, kad kaltinamosios veiksmus turėjo matyti S., P., B. Ji dėl tokios kaltinamosios agresijos skubėjo išvažiuoti iš pieno supirkimo punkto. Važiuodama namo išgirdo ir suprato, kad kaltinamoji ją vejasi, rėkė, kad ją užmuš be liudytojų.

Iš to streso net nežino kaip grįžo namo. Apie įvykį pasakė sūnui V., paskambino dukrai, nes negalėjo prisiminti policijos pareigūno numerio, buvo išsigandusi, jai pasidarė blogai su sveikata, skaudėjo dėl sumušimų. Ant kaktos jai buvo iškilęs guzas. Š. ją sumuša ne pirmą kartą. Pirmą kartą tai buvo prieš 23 metus, po to prieš keturis metus, tačiau tuo metu ji bylų Š. nekėlė. Administracine nuobauda ji buvo nubausta nepagrįstai. Š. ir po to, kai jai buvo iškelta byla, ją visą laiką užkabinėja, tai pieno supirkimo punkte bidonėliu pastumia, tai įžeidinėja. Ji pati niekada prieš nieką nėra panaudojusi fizinio smurto. Po įvykio jautėsi pažeminta, labai pergyveno, verkė, nemiegojo, negalėjo valgyti, pablogėjo jos ir taip bloga sveikata, nes dėl širdies ligos yra antros grupės invalidė, jai skaudėjo visą kūną, pirko raminamuosius vaistus, važinėjo pas gydytoją ir į Kėdainius, važinėjo į policiją, pas advokatą, tėjo išlaidų, bet pradžioje nežinojo, kad reikia rinkti kvitus. Dabar yra išlikusi baimė, nes norint patekti į ganyklą reikia pravažiuoti pro kaltinamosios namus, o kaltinamoji nuolat grasina, žada atkeršyti. Guzas ir „mėlynė“ išliko ant jos kaktos apie mėnesį laiko, dėl tampymo už plaukų skaudėjo galvą.

Liudytoja A. P. patvirtino, kad matė konfliktuojančias kaltinamąją ir nukentėjusiąją, matė, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, bet dėl kokios priežasties, nematė. Viso konflikto nematė, suduotų smūgių nematė. Jai atrodo, kad viduje verkė ir kaltinamoji ir nukentėjusioji, viduje, atrodo, abi „koliojosi“. Š. buvo labiau įsiaudrinusi. Pripažino, jog nenori liudyti, nes visi gyvena viename kaime. Kitą dieną nukentėjusioji rodė sužalojimą ant veido, sakė, kad ją sumušė Š.

Liudytojas P. Š. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku, būdamas savo namuose, kurie yra apie 30 metrų nuo pieno supirkimo punkto, išgirdo triukšmą, girdėjo, kaip prie pieno supirko punkto V. Š. šaukė necenzūrinius žodžius, sakė, kad užmuš. Vėliau matė minančią dviračiu V., o iš paskos ją vijosi Š., kuri pravažiavo pro keliuką į savo namus ir buvo nuvažiavusi iki pat V. keliuko į namus. Grįždama rėkavo, kad užmuš be liudytojų. Parodė, kad jis netoleruoja tokių dalykų, jautėsi nesmagiai. Kitą dieną buvo sutikęs V., matė jos kaktoje guzą. Ji sakė, kad ją sumušė Š. 2012-07-06 taip pat matė V., ji nebuvo sumušta. Visockienę apibūdino kaip ramią, o Š. kaip kieto ir sunkaus charakterio, kuri kaime draugų neturi, yra įžūli, pavojinga, jos kaimo gyventojai bijo, nors daug kas tą konfliktą matė ir girdėjo, bet bijo liudyti. Jį patį Š. taip pat „koliojo“, kad jis eina liudyti, darė jam psichologinį spaudimą.

Liudytoja D. K. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku jai verkdama paskambino mama R. V. ir pasakė, jog ją prie pieno supirkimo punkto sumušė V., klausė ką jai daryti. Ji mamai pasakė, kad pati iškvies policiją. Kai atvyko pas mamą, rado ją prisiverkusią, matė, mama sunkiai alsavo, buvo susiėmusi už širdies. Matė sumušą mamos veidą – dešinėje pusėje ant kaktos buvo didelis mėlynas guzas, kairys vokas buvo pradrėkstas. Mama ištisai verkė, sakė, kad jai skauda galvą, širdį, buvo šoke. Mama papasakojo, kad ją prie pieno supirkimo punkto pasikvietė S., o jų pokalbio klausėsi V. Š., kad po to ji pradėjo mamą mušti, mama nespėjo net apsiginti. Mama sakė, kad Š. ją tampė už plaukų, rovė plaukus, kad S. gynė ją, kad viduje Š. vėl ją puolė ir tai matė B., pasakojo, kad V. ją vijosi. Mano, kad konfliktas kilo todėl, kad Š. pavydi mamai jų tėvo. Tą pačią dieną, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, Š. buvo atėjusi ir pasakė „aš jos nemušiau, vieną tokį gerą kai kaliau“. Tą ji girdėjo pati. Š. ją pasikvietusi prieiti klausė, kodėl jos mama taip nekenčia V. Liudytoja parodė, kad Š. patarė nesikišti į jų šeimos reikalus. Mama po įvykio gėrė raminamuosius vaistus, guzas ilgai neišnyko, labai blogai jautėsi, negalėjo užmigti, bijo pas gyvulius važiuoti, nes Š. ir toliau ją užkabinėja, nuolat verkia. Šiuo metu mamai išlikusi baimė, ji bijo Š.

Liudytoja E. B. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atėjusi į pieno supirkimo punktą išgirdo šūksnius. Įėjusi į vidų pamatė, kaip Š. tampo už plaukų V. S užkiršo ranką ir Š. paleido V. Nukentėjusioji greitai išbėgo. Š. užgauliojo V. Negirdėjo, kad V. užgauliotų Š. Dėl to, ką pamatė, jautėsi labai nemaloniai, buvo šoko būsenoje, pasimetusi, bijojo praeiti pro šalį, kad jos neužkabintų.

Liudytojas Z. Č. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios brolis. Tvirtina, kad matė seserį R. V. savaitė po įvykio. Dešinėje jos kaktinėje skruostikaulinėje dalyje matė patinimą ir kraujosruvą. Sesuo verkdama pasakojo, kad ją sumušė Š., labai pergyveno, sakė, kad niekas jos neapgina, nors šis incidentas nėra pirmas, išsakė nenorą gyventi. Kadangi sesuo nuolat verkdavo, išsakė suicidines mintis, jie visi labai susirūpino, jis seseriai rekomendavo kreiptis pas psichiatrus, psichologus. Dabar ji taip pat jaučia nusivylimą, yra depresijoje, seserį kamuoja persekiojimo baimė, nerimas. Žino, kad po šio incidento kaltinamoji yra išsakiusi ketinimą susidoroti su jo seserimi, nežiūrint, kad jai teks sėstis į kalėjimą. Po šio incidento jo sesers sveikata pablogėjo. Žino, kad Š. ir toliau užkabinėja jo seserį, užgaulioja, pastumia į šoną. Sesuo dėl to jaučiasi „paskutinė“ kaime, nors niekada smurto prieš nieką nėra naudojusi.

Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.3-6).

2012-07-07 asmens apžiūros protokole (b.l.16-19) užfiksuoti ant R. V. kūno matomi sužalojimai: 2 cm dydžio kraujosruva ir guzas dešinėje veido dalyje, ties smilkiniu bei įbrėžimas ant kairės akies antakio voko.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.14-15) nurodyta, kad R. V. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant kumščiais, objektyviai užsifiksavusių dviejų smūgių pasėkoje, nors smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio antakio srityje. R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Iš akistatos protokolo (b.l.20-21) matyti, jog akistatos metu nukentėjusioji R. V. patvirtino savo parodymus. V. Š. akistatos metu nurodė, kad puolusi į isteriją ji tempė R. V. už plaukų.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2012 m. liepos 7 d. apie 06.40 val., V. Š., viešoje vietoje – prie pieno supirkimo punkto ir pačiame pieno supirkimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, prikibo prie R. V.: tampė ją už plaukų ir ne daugiau 15 kartų kumščiu sudavė R. V. į galvą, kuriai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, tai yra šiais savo įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės.

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog V. Š. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – dėl mažareikšmės priežasties – R. V. atsakytų žodžių, kurie kaltinamajai nepatiko, vartojant necenzūrinius žodžius, be jokios realios grėsmės sau mušant kitą žmogų, mušant žmogų į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, atliktu viešoje vietoje – prie pieno priėmimo punkto ir pieno priėmimo punkto viduje, matant ir girdint kitiems pašaliniams asmenims, kurie akivaizdžiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, ką tvirtino liudytojai savo apklausose, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nors V. Š. kalta neprisipažino, jos parodymų turinys teismui leidžia daryti išvadą, kad ji kalta prisipažino iš dalies, kadangi pripažino viešoje vietoje tempusi už plaukų nukentėjusiąją, pasakiusi ir negražių žodžių. V. Š. kaltę dėl kaltinime nurodytos veikos, tai yra padarius viešosios tvarkos pažeidimą, įrodo nuoseklūs ir iš esmės vienodi nukentėjusiosios R. V. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog kaltinamoji, pirma pradėjusi ją užgaulioti, kuomet ji jai atsakė tuo pačiu, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje jos atžvilgiu plūdosi necenzūriniais žodžiais, panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino tiesioginių ir netiesioginių liudytojų parodymai. Vertindamas įrodymus teismas remiasi BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuostata, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, tai yra ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Liudytoja A. P. patvirtino, kad viešoje vietoje matė konfliktuojančias kaltinamąją ir nukentėjusiąją, matė, kaip nukentėjusioji dėl kažkokios priežasties atsitrenkė į sieną, kad Š. buvo labiau įsiaudrinusi, o kitą dieną nukentėjusioji rodė sužalojimą ant veido, sakė, kad ją sumušė Š. Liudytojas P. Š. patvirtino, kad būdamas lauke girdėjo triukšmą, girdėjo, kaip prie pieno supirkimo punkto, tai yra viešoje vietoje, V. Š. šaukė necenzūrinius žodžius, sakė, kad užmuš, vėliau matė kaip Š. vijosi V., o grįždama V. nepavijusi Š. šaukė, kad užmuš be liudytojų, parodė, kad jis dėl V. Š. elgesio jautėsi nesmagiai, o kitą dieną sutikęs V. matė jos kaktoje guzą, pastaroji jam sakė, kad ją sumušė Š. Liudytojas V. apibūdino kaip ramią, o Š. kaip sunkaus charakterio, kurios kaime gyvenantys žmonės bijo, todėl šioje byloje ir neliudija, nors daug kas matė ir girdėjo tą konfliktą, parodė, kad pati Š. ir jam darė psichologinį spaudimą ir „koliojo“, kad šis šioje byloje liudija. Liudytoja D. K. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jai paskambino mama, su kuria ji negalėjo susikalbėti, nes mama buvo šoke, verkė, sakė, kad ją sumušė Vanda, kad atvykusi matė sumuštą mamą, kad mama pasakojo įvykio aplinkybes, tai yra jog V. Š. ją mušė, tampė už plaukų, kad pati Š., atėjusi iki policijos automobilio ir jai girdint prisipažino, jog ji jos motinos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, liudytoja nurodė, jog Š. kišosi ir dabar kišasi į jų šeimos reikalus. Liudytoja E. B. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atėjusi į pieno supirkimo punktą išgirdo šūksnius, o pieno supirkimo punkto viduje, tai yra viešoje vietoje, matė, kaip Š. tampė už plaukų V., kad dėl to, ką pamatė, ji jautėsi labai nemaloniai, buvo šoko būsenoje, pasimetusi, bijojo praeiti pro šalį, kad jos neužkabintų. Liudytojas Z. Č. parodė, kad jis savaitę po įvykio matė sužalotą savo seserį R. V., ji jam pasakojo, kad ją sumušė V. Š., žino, kad Š. ir po šio įvykio toliau užkabinėja jo seserį, užgaulioja, pastumia į šoną. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos metu. Sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno buvo užfiksuoti 2012-07-07 asmens apžiūros protokole bei teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad R. V. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant kumščiais, objektyviai užsifiksavusių dviejų smūgių pasėkoje, nors smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, padaryti sužalojimai veido srityje: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio antakio srityje. R. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamoji teismui nurodė, kad jos ir nukentėjusiosios santykiai prieš šį įvykį buvo pakankamai geri, jos buvo susitaikę dėl ankstesnių konfliktų. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kad su byloje apklaustais kitais asmenimis kaltinamosios santykiai būtų buvę ypač konfliktiški. Esant tokiai situacijai teismas daro išvadą, kad motyvų apkalbėti kaltinamosios byloje apklausti nukentėjusioji ir liudytojai, įspėti dėl melagingų parodymų davimo, neturi ir jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje ištirti jau paminėti rašytiniai įrodymai. Ir pati kaltinamoji iš dalies pripažino kaltę pripažindama, kad kilus isterijai ji tampiusi nukentėjusiąją už plaukų, kas baudžiamojoje teisėje taip pat vertinama kaip fizinis smurtas. Be to, pati V. Š. sužalota nebuvo. Esant tokiai situacijai teismas kaltinamosios tvirtinimą, kad ji nesudavė smūgių nukentėjusiajai, vertina kritiškai, kaip kaltinamosios siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios pasakyti žodžiai buvo menkavertė priežastis kaltinamajai grubiai naudoti fizinį smurtą, tai yra elgtis nusikalstamai. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes ji, būdama suaugusi ir psichiškai sveika, suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, esant, todėl matant ir girdint pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jos pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajai bus padaryti sužalojimai, sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas ir viso to norėjo. Kaltinamosios psichinį santykį su jos veika įrodo kaltinamosios veiksmų demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Savo veiksmais kaltinamoji ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamoji, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo, teisiamojo posėdžio metu teismui aiškino, kad ji įsitikinusi, jog pasielgė tinkamai. Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę žmonės buvo sutrikę, nukentėjusioji buvo sumušta, sužalota, jai sukeltas fizinis skausmas, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta.

Kadangi kaltinamosios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis: neteista, bausta administracine nuobauda už nedidelį chuliganizmą, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (ATPK 36 str.), pensininkė, sveika.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajai gali būti pasiektas skiriant jai laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), jos dydį, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nesigailėjo padariusi nusikalstamus veiksmus, bet savo smurtinį elgesį laikė teisingu, atsižvelgiant į kaltinamosios ir toliau besitęsiančią agresiją nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko nukentėjusioji jaučiasi nesaugiai, nustatant didesnį nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, skiriant kaltinamajai draudimą ir įpareigojimą, numatytus BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 2 p., viliantis, kad tai kaltinamajai padės apgalvoti savo elgesį ir padaryti išvadas.

Kardomoji priemonė. Kaltinamoji šioje byloje buvo sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.46). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti: 168,96 Lt turtinės žalos, 500 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 10000 Lt neturtinės žalos. Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas kaltinamajam. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) pripažįstama ne tik asmens sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Tačiau dokumentai - nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrą daiktą, turtą, sumokėjęs už paslaugą, nemato reikalo ar nesusigaudo išsaugoti pirkimo dokumentų, todėl netenkinti ieškinio vien dėl to, kad nėra išsaugoti dokumentai, būtų neteisinga. Akivaizdu, kad, kaip šiuo atveju – sveikatos sužalojimus patyręs asmuo turėjo išlaidų.

Nukentėjusioji ieškinyje prašė priteisti 168,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro pirkti vaistai ir kelionės išlaidos, bei prašė priteisti 500 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Įrodymų visuma byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji, kuri turi neįgalumą (kaip nurodė - II grupė) dėl širdies ligos, labai pergyveno, negalėjo miegoti, valgyti, dėl įvykio nukentėjusioji buvo labai išgąsdinta, jautėsi pažeminta, kas turėjo įtakos jos sveikatos būklei. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti kokios paskirties buvo jos pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (receptuose ir čekiuose) minimi vaistai, tačiau nurodė, jog ji juos gėrė dėl įvykio metu patirtų sveikatos sutrikimų. Interneto tinklalapyje vaistai: „Recoxa“ yra vaistas, kuris sukelia priešuždegiminį poveikį, malšina skausmą, jo sudedamoji dalis - meloksikamas; „Mildronate“ - padidėjusio krūvio ir deguonies nepakankamumo (išemijos) sąlygomis išplečia spazmuojančias kraujagysles, kt.; „Alprazolamas“ turi nerimą slopinantį, raminamąjį, migdomąjį poveikį; „Piracetam-Egis“ vaistas, veikiantis nervų sistemą, antidepresantas. Kaip matyti, vaistai, kurių bendra vertė 28,88 Lt, buvo pirkti po įvykio (b.l.87). Vaistų paskirtis atitinka nukentėjusiosios teismui nurodytą jos dėl įvykio pablogėjusią sveikatos būklę. Nukentėjusiosios parodymus dėl jos sveikatos būklės taip pat patvirtino ir byloje apklausti liudytojai D. K., Z. Č., kurie nurodė, jog nukentėjusioji po įvykio labai pergyveno, jautėsi pažeminta, pablogėjo jo sveikata, nukentėjusioji jautėsi nesaugi, išsakė suicidines mintis, dėl ko jai pirko raminamuosius vaistus, pirko vaistus nuo skausmo, tačiau nežinojo, kad reikia rinkti ir saugoti kvitus. Nukentėjusiosios parodymus dėl jos sveikatos būklės įrodo ir rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausias - teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai smurtiniais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo. Taip pat nukentėjusioji teismui pateikė bendros 140,08 Lt sumos 3 kvitus (b.l.88), iš kurių matyti, jog buvo pirkti degalai. Nukentėjusioji paaiškino, kad turėjo išlaidų degalams, nes vyko į ligoninę, į policiją, pas savo atstovą šioje byloje - advokatą, kad į vieną pusę nuo jos namų iki Kėdainių yra apie 30 kilometrų. Paaiškino, kad savo automobilio neturi, prašo ją nuvežti kitų asmenų ir kuras kelionei kainuoja apie 40-50 Lt. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja D. K., Z. Č.. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji vyko pas teismo medicinos specialistą (b.l.14-15), į policiją (b.l.20-21), 2012-07-20 važiavo pas savo atstovą (b.l.22), ką patvirtina orderio išrašymo data, nukentėjusiosios atstovas patvirtino, kad ji buvo atvykusi pas jį ir po susipažinimo su bylos medžiaga, taip pat nukentėjusioji atvyko ir į teismą 2012-10-25. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, gyvendama 30 kilometrų nuo Kėdainių, turėjo jos nurodytų išlaidų dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų privalėdama vykti į policiją, priversta vykti pas savo gynėją, į ligoninę. Nukentėjusiosios išlaidos už advokato konsultacijas sudaro viso 500 Lt, tai yra suma už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisiamajame posėdyje, ką nukentėjusioji grindžia ir pinigų priėmimo kvitu (b.l.89). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. V. nurodytos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susiję su kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, išlaidos realios, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl reikalavimas iš kaltinamosios V. Š. priteisti viso 668,96 Lt (168,96 ir 500) turtinę žalą pagrįstas ir tenkintinas.

Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nukentėjusioji prašė priteisti jai 10000 Lt neturtinės žalos.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų viešoje vietoje patyrė ne tik sveikatos sutrikimus, fizinį skausmą, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, bet ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, pažeminimą, nes įvykį matė pakankamai nemažai kaimo bendruomenės. Nukentėjusioji, kuri, kaip tvirtina, turi neįgalumą, nurodė, jog po įvykio labai pergyveno, negalėjo miegoti, valgyti, jautėsi išgąsdinta, pažeminta, pablogėjo jos sveikata, jai skaudėjo sumuštas kūno vietas, apie mėnesį neišnyko kraujosruva ir guzas ant veido, gėrė raminamuosius, kt. vaistus, šiuo metu vis dar jaučia baimę, nes kaltinamoji grasina susidoroti, toliau užkabinėja, žemina. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojai D. K., Z. Č.. Apie tai, kad kaltinamoji grasino nukentėjusiajai patvirtino liudytojas P. Š.. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į teismo medicinos ekspertizėje nustatytą nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, į tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo jautė skausmą, jautėsi pažeminta, į kaltinamosios elgesį po įvykio, į priteistinos turtinės žalos dydį. Atsižvelgiama ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiosios patirtos neigiamos emocijos sąlygoja ir dabartinę jos psichikos būklę, kaip nurodė liudytojai D. K. ir Z. Č., tai yra nukentėjusioji jaučia persekiojimo baimę, jaučiasi nesaugi ir neapginama.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamosios kaltę, kaltinamoji smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo tyčia, teisiamajame posėdyje visiškai nesigailėjo ir net pateisino savo tokį neteisėtą elgesį, po įvykio ir toliau užkabinėja nukentėjusiąją. Kaltinamoji yra pensininkė, sveika, gyvena viena, tai yra išlaikytinių neturi, jos teigimu gauna 580 Lt pensiją, už pieną vidutiniškai per mėnesį gauna apie 300 Lt, turi žemės. Po vyro mirties nekilnojamojo turto paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, teismui pareiškė, kad viską atiduos valstybei. Visa tai, kas išdėstyta, teismui sveikos, gaunančios apie 880 Lt dydžio pajamas (kai minimali mėnesinė dirbančio asmens alga yra 850 Lt), turinčios turto, kaltinamosios turtinės padėties neleidžia vertinti kaip labai sunkios.

Nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir tai, kad nukentėjusioji neturėjo teisės išsakyti kaltinamajai nepagarbius žodžius, liečiančius kaltinamosios santykius su pastarosios mirusiu sutuoktiniu.

Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad R. V. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas - 2000 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteisina iš kaltinamosios V. Š. nukentėjusiajai R. V..

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš V. Š. priteistini 28,13 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 - 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu uždraudžiant V. Š. bendrauti su nukentėjusiąja R. V. (prieiti prie jos, rodyti gestus, kalbėti apie nukentėjusiąją pastarosios akivaizdoje, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja) ir įpareigojant V. Š. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. V. padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti, kad V. Š. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą draudimą ir įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimą ir įpareigojimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nesilaiko draudimo ar nevykdo įpareigojimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 668,96 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 96 ct) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo R. V., gim. 1954-11-30.

Priteisti iš V. Š. 28,13 Lt (dvidešimt aštuonis litus 13 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.