Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys –bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Construction ACE“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Donato Kisieliaus kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevykdyti išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto nurodytose vykdomosiose bylose; 2) sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus atliekamą vykdymo procesą (veiksmus) dėl UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto: administracinių patalpų (patalpos, pažymėtos nuo 3-75, 3-76 nuo 3-78 iki 3-80, 3-92, nuo 3.98 iki 3.107, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-33 (1108/10000 iš 49,37 kv.m), t. y. 5.47 kv. m, 2-88 (287/10000 iš 17,54 kv. m.) t. y. 0,50 kv. m; 3-72 (3054/10000 iš 118,92 kv. m.), t. y. 36,32 kv. m. Iš viso: 42,29 kv. m.), kurių paskirtis – administracinė, bendras plotas – 570.67 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Vilniaus m. sav., administracinės patalpos (patalpos, pažymėtos nuo 4-13 iki 4-16, nuo 4-64 iki 4-77), kurios paskirtis – administracinė, bendras plotas – 456.32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Vilniaus m. sav., administracinės patalpos (patalpos plane pažymėtos nuo 5-58 iki 5-61, nuo 5-71 iki 5-78), kurios paskirtis – administracinė, bendras plotas: 195.71 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Vilniaus m. sav. pardavimo iš varžytynių.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje numatytą terminą. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnis). Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese taip pat turi būti nustatyti Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Tuo pačiu teismas pažymi, jog preliminarus skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas, nėra skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimas iš esmės. Skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra motyvuotas byloje dalyvaujančio asmens prašymas, kuriame nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad ar pareiškėjos skundas yra pagrįstas, bus nustatyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Preliminariai įvertinus pateiktą skundą, darytina išvada, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Donatas Kisielius priimtu patvarkymu siekia suvaržyti pareiškėjos UAB „Emilė“ teises daugiau, nei numato subsidiaraus skolininko atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai. Teismo preliminariu vertinimu, pareiškėja netinkamai aiškina skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto teisinį reguliavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.

Pareiškėja nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis vis tiek toliau galės realizuoti pareiškėjos turtą ir tokiu atveju priimta teismo nutartis dėl pareiškėjos skundo netektų prasmės. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Kaip buvo nurodyta anksčiau, teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, perleidus pareiškėjos įkeistą turtą.

Be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl teigtina, kad nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitos sąlygos egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-236/2019).

Teismas pažymi, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, taigi nepasisako dėl visų pareiškėjos argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, ir jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog CPK 510 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už skundus dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja teismui teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad už pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, žyminis mokestis pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį nėra mokamas, pareiškėjui teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris siejamas su jo skundu, CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nemokėtinas (CPK 3 str. 6, 7 d.).

Kadangi žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje neturėjo būti įskaitytas ir nebuvo įskaitytas, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas šia nutartimi nėra sprendžiamas (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 – 151 straipsniais, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.