Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vildeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Babarskienės individualios įmonės „Šakotis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vildeta“ dėl bendrojo naudojamojo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vildeta“ priešieškinį ieškovui B. Babarskienės individualiai įmonei „Šakotis“ dėl raktų perdavimo ir kliudymų naudotis bendrojo naudojimo patalpomis pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Atidalijo ieškovo B. Babarskienės IĮ „Šakotis“ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą, esantį T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, ir pažymėtą plane indeksais 1-47, 1-48, 1-42,1-43, 1-44, 1-45, ieškovo naudai. Atidalijo atsakovo UAB „Vildeta“ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą, esantį T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, ir pažymėtą plane indeksu 1-49 atsakovo naudai. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 26 140,24 Lt dydžio kompensaciją.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 str. 2 d., nurodė, kad šiuo atveju bendro naudojimo patalpų, esančių T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, padalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai neįmanoma, nes antstolio Mindaugo Dabkaus 2005-10-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-24-2005 nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos, esančios T. Ševčenkos g. 16, 10 korpuse, Vilniuje, pažymėtos indeksais 1-36 (kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-47, 1-48, 1-49) 1-42,1-43, 1-44, 1-45 yra neatskiriama patalpų 1-40, 1-41 dalis, šias aplinkybes nustatė ir teismas 2006-12-27 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu.

Teismas atmetė atsakovo UAB “Vildeta” priešieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio teiginys, jog priteisus ieškovui ginčo patalpas, UAB “Vildeta”, UAB “Parama” ir UAB “Vilbra”, netektų galimybės ginčo patalpose naudotis tualetais ir praustuvais, yra nepagrįstas, nes UAB “Parama” ir UAB “Vilbra” nėra ginčo patalpų bendrasavininkės, todėl jomis naudotis bet kuriuo atveju neturi teisės. Atsakovas UAB “Vildeta” turi galimybę naudotis tualetais ir praustuvais kitoje pastato pusėje, toks naudojimasis šiomis patalpomis yra daug patogesnis atsakovo darbuotojams. Teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpos atsakovui yra nebūtinos, nes jos nutolę nuo kitų atsakovo valdomų patalpų, esančių pastate Ševčenkos g. 16, Vilniuje, 10 korpuse, ginčo patalpas ir atsakovo valdomas patalpas skiria kitos įmonės UAB “Parama” patalpos. Atsakovo priešieškinio argumentas, jog ieškovo prašoma atsakovui priteisti kompensacija tariamai yra per maža, nes turto vertinimas atliktas prieš metus, niekuo nepagrįstas, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti teismui nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės arba kitus įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktą turto vertinimo išvadą, tačiau to nepadarė.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal bendraturčių turimas dalis bendrojo naudojimo patalpos gali būti atidalintos natūra, nes atsakovas ginčo patalpose valdomos 73/100 dalys atitinka 49,7057 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų, o ieškovo valdomos 27/100 dalys – 18,3843 kv. m., patalpos, pažymėtos indeksais 1-48 ir 1-42, turi 18,18 kv. m., todėl šios patalpos gali būti funkcionaliai susietos su ieškovo nuosavybės teise valdomomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-40 ir 1-41, tokiu būdu kompensacijos klausimas kyla tik dėl 0,2043 kv. m.

Teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovui, vadovavosi 2005 m. spalio mėn. 10-14 d. įvertinimu, tačiau tai yra akivaizdus CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų pažeidimas, nes nekilnojamojo turto rinkos vertė iki 2007-02-28 Vilniaus mieste augo.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-47, 1-48, 1-49, 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, yra neatskiriama patalpų 1-40 ir 1-41 dalis, kadangi ji nepagrįsta specialisto, turinčio specialių žinių, išvadomis. Be to, sprendime nurodyta, kad patalpa 1-49 yra neatskiriama nuo patalpų 1-40 ir 1-41, tačiau ji priteista atsakovui UAB „Vildeta“.

Atsakovas teismo prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Parama“, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. UAB „Parama“ gali patekti į nuosavybės teise valdomas patalpas per bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-47 ir 1-49, be to, šios įmonės darbuotojai naudojasi patalpoje 1-44 įrengtu tualetu, o po teismo sprendimo ši bendrovė į savo patalpas gali patekti tik susitarusi su ieškovu ir atsakovu.

Teismas pagrįstai sprendė, kad bendrojo naudojimo patalpos yra neatsiejamai susijusios su patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-40 ir 1-41.

Teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Parama“, kadangi teismo sprendimas neturi jokios įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovui B.Babarskienės IĮ „Šakotis“ nuo 2002-03-12 nuosavybės teise priklauso gamybinės patalpos 1-40, 1-41, esančios T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, su bendro naudojimo patalpomis 1-36 [(kadastrinių matavimų byloje ši dalis pažymėta indeksais 1-47, 1-48, 1-49); T 1, b.l. 198] 1-42,1-43, 1-44, 1-45 (27/100 iš 68,01 kv. m.), t.y. 18,35 kv. m. (T1, b.l. 36-37). Iki 2005-04-08 bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiais buvo B. Babarskienės IĮ „Šakotis“ ir AB „Rimeda“, šiuo metu šias patalpas ieškovas valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu UAB “Vildeta”, kuriam nuosavybės teise be kitų gamybinių patalpų bendrosios dalinės nuosavybės teise su B.Babarskienės IĮ „Šakotis“ nuo 2005-04-08 priklauso 73/100 aukščiau nurodytų bendrojo naudojimo patalpų (T 1, b.l. 34-35). Teismas tenkino ieškovo reikalavimą, patalpas pažymėtas plane indeksais 1-47, 1-48, 1-42,1-43, 1-44, 1-45 (T 1, b.l. 198) priteisė ieškovui, o patalpą – 1-49 ir 26 140,24 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę patalpų dalį atsakovui. Atsakovas su šiuo teismo sprendimu nesutiko ir prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo priešieškinis dėl trukdymų naudotis bendros nuosavybės patalpomis, šalys neginčija. Kolegija pasisako dėl skundžiamos sprendimo dalies (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

CK 4.80 str. 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Šalims nesutarus, teisme sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo būdo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003-09-08 nutartyje /civilinė byla Nr. 3K-3-780/2003/ išaiškino, kad minėta teisės norma nustato sąlygą, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti - gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita, vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovo pasiūlytas bendro naudojimo patalpų atidalijimo būdas – dalį atidalinti natūra, o už ieškovui tenkančią didesnę dalį kompensuoti, kaip tik atitinka optimaliausią atidalijimo būdą, nes atidalinti bendrojo naudojimo patalpų tik natūra, nepadarant daiktui neproporcingos žalos yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiai valdo ypatingos paskirties daiktą – patalpas buvusioje didelėje gamykloje. Patalpas šalys įsigijo skirtingais būdais, gamyklos savininkams vientisą daiktą – gamyklą padalijus į atskiras patalpas su bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas jam priklausančias patalpas įsigijo 2002-03-12 iš buvusios AB „Rimeda“ (T 1, b.l. 36-37). Ieškovas pastarosios AB administracijos sutikimu rekonstravo ir remontavo patalpas bei padarytus pertvarkymus rekonstrukcijos metu, taip pat AB „Rimeda“ sutikimu, užregistravo nekilnojamojo turto registre (T 1, b.l. 95-105, 226, 227, 118, 198, 243-246, 240). Tokiu būdu ieškovas buvusio savininko AB „Rimeda“ sutikimu ir tarpininkavimu dalį bendro naudojimo patalpų pritaikė vykdyti savo veiklai, o būtent įrengė konditerinį cechą. Tai, kad patalpos pritaikytos šiai veiklai, patvirtina ir byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (T 1,b.l. 38-39).

Atsakovas jam priklausančias patalpas ir patalpas, kurias bendrosios nuosavybės teisėmis valdo su ieškovu, nusipirko iš varžytinių, kurių metu buvo pardavinėjamas bankrutavusios ir likviduojamos AB „Rimeda“ turtas 2005-04-08. Atkreiptinas dėmesys, kad jo nupirktos bendrojo naudojimo patalpos, ieškovo jau buvo rekonstruotos ir po rekonstrukcijos padaryti pakeitimai užregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpos 1-42, 1-43, 1-45, 1-48, 1-44 yra neatskiriama patalpų 1-40 ir 1-41 dalis, jas sieja ir funkcinis ryšys. Nurodytas bendro naudojimo patalpas kitokiu būdu nei atidalino pirmos instancijos teismas neleidžia atidalinti įstatymo reikalavimas – atidalijimas be žalos tiesioginei daikto paskirčiai. Ieškovas be šių patalpų negalėtų tiesiogiai naudotis daiktu - konditerijos cechu, kurį, kaip jau minėta, įsirengė buvusio bendraturčio sutikimu.

Nors pirmos instancijos teismas teisingai nurodė sprendime, kad bendro naudojimo patalpa 1-47 (T 1, b.l. 198) yra susijusi su ieškovo nuosavybėje esančiomis patalpomis 1-40 ir 1-41, nes būtent per šią patalpą ieškovas patenka į patalpą 1-48 ir toliau į visas kitas patalpas, tačiau kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog atidalijant iš bendrosios nuosavybės pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą buvo pažeistas proporcingumo principas. Atsakovas bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi 73/100 dalis bendrojo naudojimo patalpų, o ieškovas - 27/100 dalis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovui priteista didesnė dalis patalpų natūra negu jam priklausanti dalis bendrame turte. Tačiau patalpą 1-47 tikslinga priteisti atsakovui atsižvelgiant į proporcingumo principą, bei į tai, kad ši patalpa ieškovui pagal jo numatomą rekonstrukcijos projektą iškirtus duris iš lauko į patalpą 1-43, nėra būtina ir gali būti atskirta be neproporcingos žalos daiktui – kitoms jo nuosavybėje esančioms ir teismo priteistoms patalpoms, o atsakovas gaus daugiau patalpų natūra, kas irgi atitinka jo kaip bendraturčio interesus. Atsakovas, tvirtindamas, kad jam būtina naudotis bendro naudojimo patalpomis, nenurodė tokios būtinybės argumentų. Ta aplinkybė, kad jo darbuotojai naudojasi tualetu, esančiu patalpoje 1-44, nepatvirtina tokios būtinybės kaip ieškovui naudotis patalpomis – vykdyti ūkinei veiklai, nes atsakovas turi tame pačiame aukšte jam nuosavybės teisėmis priklausantį kitą tualetą patalpoje 1-50 (T 1, b.l. 199). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė B.Babarskienė taip pat nurodė, jog ši patalpa (1-47), padarius numatytas pagal rekonstrukcijos projektą duris, nėra būtina, ir sutiko, kad ji būtų skirta atsakovui. Dėl nurodyto sprendimas dalyje dėl šios patalpos priteisimo ieškovei keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.) ir ši patalpa priteistina atsakovui, atitinkamai mažinant priteistos kompensacijos dydį iki 20 818 Lt. Tuo tikslu, kad tarp šalių be ginčo būtų įvykdytas sprendimas, kas atitinka teisingumo vykdymą, t. y. viešą interesą, kolegija sprendžia, kad yra tikslinga sprendimą dėl patalpos 1-47 perdavimo atsakovo nuosavybėn vykdymą atidėti 6 mėnesiams (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis), kad ieškovas pasidarytų alternatyvų pagal rekonstrukcijos projektą numatytą įėjimą į jam priklausančias patalpas (T 1, b.l. 41-42, 44).

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priteisdamas atsakovui kompensaciją nesilaikė Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes nustatydamas patalpų vertę vadovavosi turto įvertinimu, atliktu 2005-10-14. Ieškovas šį turto įvertinimą (T 1, b.l. 15-32) atliko prieš teikdamas pasiūlymą atsakovui išspręsti ginčą geruoju, t.y. susitarti dėl patalpų atidalijimo (T 1, b.l. 59-60), o atsakovui 2006-04-12 pranešus, jog jis nesutinka su ieškovo pasiūlytu variantu (T 1, b.l. 63), ieškovas 2006-06-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas patalpų kainą pagal jau minėtą vertinimą. Teismui nebuvo pagrindo netikėti šiuo turto vertinimu ir nepriimti šio ieškovo pateikto įrodymo, nes vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas (t 1, b.l. 32), atsakovas neteikė įrodymų, kad turto vertė yra kitokia ar ji pakito kreipimosi į teismą su ieškiniu dienai dėl rinkos pokyčio, jis neteikė įrodymų, jog patalpas iš varžytinių įsigijo brangiau negu jos įvertintos vertintojo ir dėl tokio įvertinimo jis gali patirti nuostolių. Teismas šios kategorijos bylose neįgaliotas rinkti įrodymų savo iniciatyva ir nustatinėti patalpų vertę, tai turėjo padaryti šalys. Apeliantas apie pakitusią vertę nurodydamas apeliaciniame skunde, taip pat neteikė tokią vertę patvirtinančių įrodymų.

Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Parama“ pažeidė procesinės teisės normas, nes išsprendusi bylą be neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų pasisakė dėl jų teisių ir pareigų. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, sprendžiant ginčą dėl bendrosios nuosavybės, priklausančios ieškovui ir atsakovui, atidalijimo, nesant UAB „Parama“ tokios nuosavybės su šalimis turėtoja, teismas atidalijęs ieškovą ir atsakovą iš bendrosios nuosavybės nesprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, todėl įtraukti į bylą nurodytą asmenį trečiuoju asmeniu nebuvo pagrindo. Apeliacinio skundo nurodyta aplinkybė, jog UAB „Parama“ nori naudotis ar naudojasi tomis patalpomis, kurios priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovui bendrosios nuosavybės ar asmeninės nuosavybės teise, niekaip neįtakoja atidalijimo proceso ir neapsprendžia teisės naudotis tam tikromis patalpomis. UAB „Parama“ naudojimasis ar noras naudotis patalpomis, kurios priklauso ne dviems savininkams, o vienam, gali tik palengvinti susitarimą dėl tokio naudojimo. Ta aplinkybė, jog UAB „Parama“ po sprendimo priėmimo dienos pati siekia susikurti sau suinteresuoto asmens teisę paduodama apelianto pateiktą ieškinį į teismą dėl patalpų pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia negali įtakoti jau priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pažeista ar ne UAB „Parama“ teisė nustatys teismas tik išnagrinėjęs nurodytą ieškinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kolegijai keičiant sprendimą dalyje, UAB „Parama“ dėl naudojimosi patalpomis 1 - 47 ir 1- 49 negalės turėti pretenzijų ieškovui, o dėl jų naudojimo, jeigu bus reikalas jomis naudotis, turės tartis su vienu savininku – atsakovu, o ne su dviem bendraturčiais. Tačiau tai tik tariama UAB „Parama“ teisė, kurios nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nebuvo, jokių pretenzijų dėl naudojimosi patalpomis nebuvo (T 2, b.l. 37).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti dalyje, kuria atidalinta B.Babarskienės IĮ „Šakotis“ patalpa, pažymėta indeksu 1-47, pastate, esančiame T.Ševčenkos g.16, Vilniuje, ir šią patalpą nuosavybės teise perduoti atsakovui UAB „Vildeta“, ir UAB „Vildeta“ naudai priteistą 26 140,24 Lt kompensaciją iš ieškovo B.Babarskienės IĮ „Šakotis“ sumažinti iki 20 818 Lt.

Papildyti sprendimą: sprendimo vykdymą dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 1-47, pastate, esančiame T.Ševčenkos g.16, Vilniuje, perdavimo UAB „Vildeta“ nuosavybėn atidėti 6 mėnesiams.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.