Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Sadauskaitė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalyje (1961 m. LR Baudžiamojo kodekso redakcija). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. kaltinamas tuo, jog grupėje iš anksto susitarusių asmenų, panaudodamas fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą:

jis 1996 m. vasario 11 d., apie 03.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu prie Laukininkų g. 2 namo, Klaipėdoje, užpuolė V. G.. Jie sudavė V. G. vieną smūgį ranka į dešinįjį skruostą ir vieną smūgį ranka į lūpą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. V. G. priešinantis, V. Z. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nutempė nenukentėjusįjį prie Laukininkų g. 2 namo, pirmos laiptinės, Klaipėdoje, kur užvaldė jo dėklą, neturintį materialinės vertės, kartu su ten buvusiais dokumentais, taip pat neturinčiais materialinės vertės: transporto registracijos pažymėjimu, vairuotojo pažymėjimu, techninės apžiūros talonu, įgaliojimu tvarkyti ir valdyti automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Krašto apsaugos ministerijos tarnybiniu pažymėjimu. Šiais veiksmais V. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. (1961 m BK redakcija).

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir prašė baudžiamąjį procesą nutraukti.

Byla nutrauktina.

K. V. Z. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 1996 m. vasario 11 d., t.y. galiojant senajam 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2000 m. rusėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau 2000 m. BK). Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs tos veikos padarymo metu. Grįžtamąją galią turi tik įstatymas, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Baudžiamąją atsakomybę už plėšimą padarytą grupės iš anksto susitarusių asmenų numatė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalis, kurios sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos. V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, atitinka 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto nusikaltimo – svetimo turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuoj pat panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis – požymius. Naujojo BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė, nei 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, todėl 2000 m. baudžiamasis įstatymas kaltinamajam yra palankesnis ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, V. Z. kaltinimas perkvalifikuojamas pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį. Plėšimo padarymas bendrininkų grupėje įtakos V. Z. inkriminuojamos veikos kvalifikavimui pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį neturi, kadangi šis kvalifikuojamasis požymis naujojo BK 180 straipsnyje nenumatytas, o tai gali būti pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (2000 m. BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog 1998 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. Z., už tai, kad į teismo posėdį be priežasties neatvyko, buvo paskelbta paieška (t. 1, b.l. 119). Iki šio laiko V. Z. nebuvo surastas. Duomenų, kad V. Z. būtų padaręs kitus nusikaltimus, nėra.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Tais atvejais, kai yra aišku, jog šis terminas yra suėjęs ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 ir 96 straipsnių taisyklėmis, - kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, - kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni.

Vertinant 1961 m. ir šiuo metu galiojantį baudžiamuosius įstatymus senaties sąlygų požiūriu darytina išvada, kad 1961 m. BK ir 2000 m. BK šiuo metu galiojantis senaties terminas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti yra skirtingi. Pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalį, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. 2000 m. priimto Baudžiamojo kodekso galiojimo laikotarpiu teisės norma, reglamentuojanti apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (BK 95 str.), keitėsi kelis kartus. 2000 m. Baudžiamojo kodekso (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 95 str. 3 d. numatė, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Šiuo metu galiojanti (2010 m. birželio 15 d. įst. Nr. XI-901, įsigaliojusi nuo 2010-06-29) minėto įstatymo straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. Pagal 2000 m. LR BK 3 str. 2 d., 3 d., nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, o baudžiamasis įstatymas sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, vadovaujasi ne šiuo metu galiojančia LR BK 95 str. redakcija (2010-06-15 įst. Nr.XI-901 įsigaliojusia nuo 2010-06-29), o iki tol galiojusia LR BK 95 str. redakcija (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 įsigaliojusia nuo 2004-07-13), numatančia tokį patį senaties terminą kaip ir 1961 m. LR BK 49 str. 3 d. (1994-07-19 įst. Nr. I-551, nuo 1995-01-01) redakcija – 15 metų.

V. Z. kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs 1996 m. vasario 11 d. Nuo šio laiko praėjo penkiolika metų. Byloje nėra duomenų, kad per minėtą laikotarpį V. Z. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, dėl ko laikytina, kad senaties eiga nebuvo nutrūkusi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiai dienai jau yra suėję V. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, todėl pradėtas baudžiamasis procesas kaltinamojo V. Z. atžvilgiu nutrauktinas.

Pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau negalima priimti (kasacinės bylos Nr. 2K-93/2007, 2K-7-233/2007, 2K-P-100/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, jog 1996-02-15 tardytojos nutarimu V. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – 1000 Lt užstatas (t. 1, b.l. 52). Užstatas buvo sumokėtas 1996-02-15 (t. 1, b.l. 54). Kaltinamasis buvo įspėtas, jog nevykdant pareigos šaukiamam atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, užstatas pareis valstybei. Ši kardomoji priemonė pakeista nebuvo. Kaltinamasis į baudžiamosios bylos nagrinėjimą neatvyko, nuo teisėsaugos pasislėpė, t.y. pažeidė šią kardomąją priemonę, todėl sumokėtas 1000 Lt užstatas pereina valstybei (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 95 str., LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., 235 str., 253 str., 254 str. 4 d. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą V. Z. atžvilgiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotą pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Sumokėtą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) užstatą, paskirtą kaip kardomąją priemonę, perduoti valstybės naudai. Paskelbtą V. Z. paiešką panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.