- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2-173-671/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02061-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. T.
- Kategorijos
- 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant N. N., dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui V. Ž., atsakovui D. T., jos atstovams A. J. ir advokato padėjėjui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovo D. T. priešieškinį ieškovui V. B. dėl sumokėto avanso, delspinigių, palūkanų ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas, vadovaudamasi LR CK 1.5 str., 6.1 str., 6.6 str., 3. 37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.3205 str., 6.210 str., 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.305 str., 1 d., 6.314 str., 1 d., 5 d., 6.317 str., 4 d., prašė iš D. T. priteisti skolą 7938,40 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Tarp ieškovo ir atsakovo 2013-06-21 buvo sudaryta sutartis dėl virtuvės komplekto pagaminimo (toliau Sutartis). V. B. pagamino virtuvės komplektą ir sumontavo atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). P. S. 6 p., D. T. sumokėjo ieškovui 3000 Lt ir įsipareigojo prieš pristatant užsakymą sumokėti ieškovui likusią dalį, tačiau skolos nesumokėjo. P. S. 5 p. užsakymo vertė 9040 Lt (be PVM). Viso užsakymo pagal Sutartį kaina yra 10938,40 Lt. D. T. sumokėjo ieškovui 3000 Lt, todėl liko skolingas 7938,40 Lt. Atsakovas D. T. kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl galimai netinkamos ieškovo pagamintų baldų kokybės. Patikrinimo metu buvo nustatyta virtuvės baldų komplekto trūkumų, tačiau akcentuota, kad tai baldų estetinės išvaizdos negadina ir neriboja galimybės eksploatuoti juos pagal paskirtį. Kadangi nustatyti baldų trūkumai yra lengvai taisytini, nereikalaujantys didelių darbo ir finansinių sąnaudų, buvo pasiūlyta ieškovui pašalinti baldų trūkumus ir šalims susitarus ginčą spręsti geranoriškai. Ieškovas pašalino Inspekcijos akte nurodytus trūkumus ir apie tai 2013-10-21 informavo Inspekciją. Atsakovas 2013-11-30 pateikė atsakovui Prašymą – pretenziją, kuriame nurodė, kad už pagamintus baldus sutinka sumokėti 7000 Lt. Kadangi jo netenkino ši kaina, atsakovas atsisakė pasirašyti Baldų priėmimo-perdavimo aktą, nepaaiškindamas priežasčių. Ieškovas laiko, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Ieškovas baldų defektus pašalino tinkamai ir laiku, atsakovas neatsiskaitė pagal Sutartį, todėl liko skolingas ieškovas.
I. V. B. palaikė ieškinį, nesutiko su priešieškiniu. Ieškovas paaiškino, kad 2013-06-21 su atsakovu buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui pagaminti virtuvės baldų komplektą. Buvo aptarta virtuvės baldų kaina be PVM, todėl pagaminus baldus galutinė kaina buvo paskaičiuota su PVM, kas sudaro 10938,40 Lt. Atsakovas užsakydamas baldus sumokėjo 3000 Lt avansą, todėl liko nesumokėta 7938,40 Lt. Jeigu atsakovas sutiktų bylą baigti taikiai, jis atsisako dalies ieškinio ir sutinka, kad atsakovas sumokėtų tik 6040 Lt. Pasirašant sutartį buvo aptarta kokių baldų nori atsakovas. Darbuotojai važiavo į namus, matavo patalpą, projektavo. Baldus pagaminti šiek tiek vėlavo, todėl pradėjo vežti montuoti baldus dalimis. Pradėjus montuoti baldus, kilo nesutarimai su užsakovu, buvo keliami įvairūs reikalavimai. Visus užsakovo pageidavimus ieškovas įvykdė. Buvo pakeisti spintelių lankstai, todėl atsirado spintelių viduje skylučių, tačiau jos uždengiamos, išorėje nesimato, naudoti baldus pagal paskirtį netrukdo. Buvo reiškiamos pretenzijos dėl spintelių durelių, jos buvo pakeistos. Aptariant baldų užsakymą, atsakovas nebuvo užsakęs stalčiaus po orkaite. Iškilus dėl to ginčui, ieškovas pagamino stalčių ir įrengė. Nors, kalbant žodžiu, atsakovas pripažindavo, kad baldais jau yra patenkintas, tačiau vėliau atsisakydavo pasirašyti baldų priėmimo-perdavimo aktą. Paskui atsakovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl galimai netinkamos ieškovo pagamintų baldų kokybės. Inspekcija atliko patikrinimą ir esminių defektų nerado. Patikrinimo metu buvo susitarta, kas stalčių po orkaitę ieškovas dovanoja atsakovui ir už ją nereikalauja apmokėjimo, be to, buvo pasiūlyta pašalinti rastus trūkumus. Ieškovas akte nurodytus defektus pašalino, apie tai informavo Inspekciją. Atsakovas vis tiek nesutiko pasirašyti baldų priėmimo-perdavimo akto. Kai ieškovas atvykęs norėjo užfiksuoti (nufotografuoti) baldus, kaip įrodymą, kad defektai tikrai pašalinti, atsakovas to neleido ir liepė išeiti iš jo būsto. Ieškovas mano, kad baldai nors ir turėjo defektų, tačiau jie pašalinti, ir yra tinkami naudoti. Be to, atsakovo draugė, liudytoja A. S. pripažino, kad virtuve jie naudojasi, tokiu būdu naudojasi ir virtuvės baldais. Baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, pritaikyti konkrečiai patalpai, todėl ieškovas jų parduoti kitam pirkėjui neturės galimybės. Mano, kad atsakovas siekia nesąžiningai įgyti baldus.
Šalies argumentai
A. D. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikė pateiktą priešieškinį. Paaiškino, kad sudarant su ieškovu baldų pagaminimo sutartį, buvo aptarta galutinė baldų kaina ir ji buvo 9040 Lt, kas ir yra nurodoma Sutarties 6 p. Atsakovas sumokėjo avansą 3000 Lt ir įsipareigojo sumokėti prieš pristatant užsakymą likusius 6040 Lt. Apie jokią kitą kainą su PVM, ar be PVM nebuvo kalbama ir atsakovui nesvarbu kaip ieškovas formuoja prekės kainą. Buvo žodžiu aptarta kokių baldų jis nori, aptarta kokios plokštės, mechanizmai, rankenėlės ir kt. bus naudojama baldų gamybai. Pasibaigus baldų pagaminimo terminui (praėjus 30 darbo dienų) baldai dar nebuvo pagaminti. Jis pradėjo domėtis kada bus baldai. Praėjus dar apie dviem savaitėms atvežė dalį baldų ir pradėjo montuoti. Darbininkai sakė, kad kita dalis baldų dar nepagaminti. Montuojant baldus patys darbininkai pasakė, kad yra sudėti ne tokie mechanizmai kaip buvo aptarta. Tada jis pamatė, kad iš tiesų sudėti ne tos firmos lankstai, be to, durelės buvo su broku, buvo matyti įbrėžimų, ištepimų klijais ir pan. Pareiškus pretenzijas, kilo ieškovo nepasitenkinimas, tačiau lankstus pakeitė. Juos pakeitus, spintelių šonuose liko laisvų skylučių. Spintelių dureles vežė keisti kelis kartus, tačiau vis grąžindavo su defektais. Neapsikentęs jis kreipėsi į į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Buvo atliktas patikrinimas ir jo metu buvo konstatuoti defektai. Faktiškai ne visus defektus akte nurodė. Nors ieškovas teigė, kad pašalino defektus, realiai taip nėra, ką patvirtina antstolio atliktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Jis, būdamas nepatenkintas atliktu užsakymu, 2013-12-16 Sutartį su ieškovu nutraukė ir apie tai ieškovą informavo raštu, pasiūlydamas grąžinti jam sumokėtą avansą ir savo jėgomis išsimontuoti, be išsivežti nekokybiškus baldus, bei atlyginti neturtinę žalą. K. S. yra nutraukta, ieškovas neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti iš jo skolą.
Liudytoja A. S. paaiškino, kad ji gyvena kartu su atsakovu. Jie ieškojo kur užsisakyti virtuvės valdus ir apsisprendė sudaryti sutartį su ieškovu. Sutartį pasirašė 2013-06-21. Sumokėjo avansą 3000 Lt. Jiems pažadėjo padaryti baldus per 30 darbo dienų, tačiau vėlavo. Baldus atvežė tik 2013-08-22. Pradėjo baldus montuoti 2 žmonės. Paaiškėjo, kad balduose sumontuoti ne tos firmos bėgeliai ir lankstai. Jiems pažįstamas darbininkas pasakė, kad jų baldai buvo gaminami paskubomis, per vieną naktį, todėl nekokybiški, o dalis dar nepagaminta. Kai darbininkai pasakė apie baldų trūkumus, ji pati paskambino ieškovui. Atvažiavo ieškovas ir pasakė, kad lankstus ir bėgelius sudėjo pabandymui, todėl juos pakeis. Juos pakeitus, liko daug skylių. Spintelės durelės buvo įbrėžtos, jas išvežė pakeisti, tačiau vis tiek jų nesutvarkė, didžiųjų spintų kraštinės nesueina, lankstai spintelėse nesureguliuoti. Po orkaite turėjo būti stalčius, bet padarė atverčiamas dureles lyg batų dėžę. Pačiais baldais jie nesinaudoja, nieko spintelėse nelaiko, naudojasi tik virykle. Pasirašant sutartį, su ieškovu buvo aptarta galutinė baldų kaina 9040 Lt.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis iki 2013 metų spalio mėnesio dirbo ieškovo įmonėje baldų aptraukėju. Apie atsakovui gaminamus baldus sužinojo, kai juos pradėjo vežioti defektų taisymui. Kilo nesutarimų dėl bėgelių, dėl stalčiaus įrengimo. J. B. taisė broką. Daug kartų taisė, pripažino, kad daug broko padarė.
Liudytojas J. B. paaiškino, kad jis dirbo ieškovo įmonėje. Jam pasakė, kad reikia pašalinti defektus: sureguliuoti dureles, bei patvarkyti durelių fasadą, nes buvo likę klijų žymių. Buvo pagaminti nauji fasadai, pakeistos durelės. Vyko pas atsakovą ne vieną kartą. Reguliuoti durelių važiavo ne vieną kartą. Kartą sureguliavo, o atvažiavus antrą kartą pamatė, kad buvo specialiai viskas judinta, tai matėsi iš apsaugų, kurios uždedamos ant mechanizmų.
Liudytoja I. P. paaiškino, kad ji dirba Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus Telšių poskyryje inspektore. 2013-09-30 buvo gautas vartotojo D. T. skundas dėl V. B. pagamintų nekokybiškų baldų, o būtent virtuvės baldų komplekto. Buvo atliktas patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu dalyvavo jos kolegė I. Š., gamintojas V. B. ir pats pareiškėjas. Buvo apžiūrėtas sumontuotas virtuvės baldų komplektas. Baldų kokybė buvo įvertinta vadovaujantis standartu. Apžiūrėjus baldus buvo nustatyta defektų, kurie nurodyti patikrinimo akte. Patikrinimo metu nebuvo pateikti baldų brėžiniai, todėl Inspekcija negalėjo patikrinti ar baldai pagaminti ir sumontuoti pagal užsakytą projektą. Apžiūros metu vartotojas ir pardavėjas susitarė, kad stalčius po orkaite pagamintas ir sumontuotas neatlygintinai. Buvo pateikta išvada, kad virtuvės baldų komplekto trūkumai – stalčių viduje plastmasiniais dangteliais uždengtos skylės, baldų estetinės išvaizdos negadina ir neriboja galimybės eksploatuoti juos pagal paskirtį, todėl vartotojo pretenzija dėl šių baldų trūkumų nepagrįsta. Baldai dėl netinkami sureguliuotų durelių ir stalčių, paviršių klijų ištepimų, įbraižų, neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad juos būtų galima naudoti. Buvo pasiūlyta gamintojui ištaisyti šiuos defektus. Nustatytu terminu gamintojas informavo, kad defektai yra pašalinti. Pakartotinai tikrinti ar defektai pašalinti, inspekcija nevažiuoja. Ji paskambino pareiškėjui D. T. paklausti ar tikrai defektai pašalinti, tačiau D. T. su ja kalbėti atsisakė, todėl ji suprato, kad problema išspręsta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Iš 2013-06-21 Sutarties matyti, kad Vykdytojas „B. baldai“ ir užsakovas D. T. susitarė dėl virtuvės baldų pagaminimo. Vykdytojas įsipareigojo užsakymą atlikti per 30 darbo dienų. Užsakovas sutarties sudarymo metu sumokėjo 3000 Lt, likusius 6040 Lt įsipareigojo sumokėti Vykdytojui prieš pristatant užsakymą. P. S. esančioje lentelėje aptartos medžiagos ir mechanizmai naudotini baldų gamybai. Darbų priėmimo perdavimo aktas nepasirašytas (1 T., 27 b. l.) Teismo posėdžio metu ieškovui pateikus Sutarties originalą, matyti, kad Užsakymo vertė 9040 Lt be PVM įrašyta raudonu rašikliu, raudonu rašikliu yra atlikti įrašai lentelėje ( 1 T., 147 b. l.). iš Prašymo-pretenzijos matyti, kad 2013-11-30 atsakovas kreipėsi į ieškovą ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuriame nurodė, kad baldų trūkumai nėra pašalinti, siūlo iki 2013-12-15 pašalinti defektus. Nurodė, kad sutinka sumokėti 7000 Lt bendrą sumą už baldus (1 T., 46-47 b. l.). Iš 2013-10-15 patikrinimo akto Nr. 11P-93 matyti, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, Telšių poskyrio inspektorė I. P., dalyvaujant vartotojui D. T., vykdytojui V. B., poskyrio vedėjai I. Š., atliko patikrinimą pagal vartotojo D. T. skundą dėl netinkamos kokybės virtuvės baldų komplekto. Akte pateikė išvadą, kad: 1. Virtuvės baldų komplekto trūkumai (stalčių viduje plastmasiniais dangteliais uždengtos skylės) baldų estetinės išvaizdos negadina ir neriboja galimybės eksploatuoti juos pagal paskirtį. Vartotojo pretenzija dėl šių baldų trūkumų nepagrįsta. 2. Minėti baldai dėl trūkumų (netinkamai sureguliuotų durelių ir stalčių, paviršių klijų ištepimų, įbraižų) neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad juos būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.333 str. 6 d. nuostatose, ir tuo neatitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodyti baldų defektai taisytini, nesunkiai pašalinami, nereikalaujantys didelių darbo ir finansinių sąnaudų. Siekiant išlaikyti vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija pardavėjui V. B. siūlo neatlygintinai pašalinti baldų trūkumus ir šalims susitarus, ginčą spręsti geranoriškai. A. I. siūlymo vykdymą ar nevykdymą iki 2013-10-21 raštu informuoti Inspekciją (1 T., 48-50 b. l.). Iš V. B. raštelio matyti, kad pagal Inspekcijos aktą įsipareigojo sutvarkyti defektus iki 2013-10-15 (1 T., 53 b. l.). Iš šalių pasirašyto raštelio matyti, kad 2013-09-12 buvo suderinti rasti baldų defektai, bei susitarta, kad stalčius po orkaite bus apmokamas per pusę. 2013-10-02 Šalys susitaria, kad stalčius po orkaite ir darbai jį įrengiant dovanojami vykdytojo (1 T., 54; 118 b. l.). iš 2013-10-21 V. B. rašto Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos matyti, kad jis informavo Inspekciją, jog defektai pašalinti, tačiau vartotojas pasirašyti darbų pridavimo aktą atsisakė (1 T., 55 b. l.). Iš 2013-12-16 D. T. pranešimo matyti, kad jis V. B. pranešė, jog jis nuo 2013-12-16 vienašališkai nutraukia sutartį ir reikalauja per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos grąžinti sumokėtą avansą, savo jėgomis ir sąnaudomis išmontuoti ir išsivežti nekokybiškus baldus, sumokėti delspinigius ir 1000 Lt patirtą neturtinę žalą (1 T., 66-67 b. l.). Iš 2014-01-15 antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.47-14-015, matyti, kad konstatuoti virtuvės baldų komplekto, esančio D. T. namuose, defektai. Konstatuota, kad vykdytojas virtuvinio komplekto stalviršio susilietimo su siena vietoje neįrengė sutartyje numatytos staljuostės; pakabinamose spintelėse įrengė kitus nei sutartyje numatyta spintelių pakeliamų durelių lankstus; pakabinamose spintelėse esantys lankstai yra su užrašais „GRASS“, „HETAL“; lankstai tarpinėje padėtyje durelių neišlaiko dėl ko durelės leidžiasi žemyn; visų pakabinamų spintelių durelių esamas tarpas iki spintelės rėmo skirtingas, atstumas vienodai nesureguliuotas; lankstų ir stalčių bėgelių vietose prigręžta papildomų skylių; didžiosios spintos fasadinė plokštė yra 1 cm siauresnė nei spintelės rėmas; vienos iš pakabinamos spintelės šoninės plokštės, ties varžtu įsukimo vieta įskelta; kitoje vietoje vienas iš varžtų nepakankamai įsuktas, todėl apdailos lipdukas neprisispaudžia prie spintelės korpuso; pakabinamų spintelių durelės pritvirtintos rombiškai kreivai, tvirtinimo ar reguliavimo palaida 2-3 mm.; uždarant ir atidarant po orkaite įrengtą stalčių, pastarojo kairysis šonas užkliūna už kitų konstrukcinių dalių, ant stalčiaus paviršiaus matosi nutrintos (nubraižytos) žymės; didieji stalčiai nesureguliuoti pagal vertikalę; nuo plokščių atkraštėlių nepašalintos klijų žymės; spintelėje po kriaukle nėra galinės plokštės ir tokiu būdu likęs neuždengtas tarpas iki sienos; prie stalčių už bėgelių užkištas plastmasės gabalėlis bėgelio ir stalčiaus „sureguliavimui“; dviejų atidaromų spintelių rankenos, atidarant dureles daužosi (liečiasi) į kitų durelių plokštę; spintelės prie vidinės sukamos indų lentynos, o taip pat stalčių vidinėje pusėje išdraskyta plokštė; plastikinis virtuvės įrankių dėklas stalčiuje nestabilus; nevienodi stalčių bei spintelių durelių atstumai iki įmontuotos orkaitės (1 T., 68-83 b. l. ). Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartotojo D. T. skundo tyrimo medžiagos ( 1 T., Vokas 89 b. l.) matyti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-02-07 informavo V. B., kad vartotojo D. T. 2013-09-20 skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, o pakartotinis 2013-10-25 skundas, kuriame vietoj baldų trūkumų pašalinimo reikalaujama nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą, Inspekcijos nuomone, yra nepagrįstas nustatytų trūkumų atžvilgiu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nenustatė teisinio pagrindo pradėti ginčo kilusio tarp vartotojo ir V. B. nagrinėjimą. Iš D. T. 2013-09-05 Prašymo-pretenzijos „V. B. baldai“ matyti, kad vartotojo nuomone liko neištaisyti sekantys baldų trūkumai: pakeitus stalčių bėgelius liko nereikalingų gręžimo skylučių; durelių ir stalčių fasadų kraštinės apkantuotos nekokybiškai, kraštinės šiurkščios, matosi klijavimo žymės; stalčių viduje yra išgręžta nereikalingų skylių, kurios užtaisytos plastmasiniais lipdukais; po dujine viryklę įmontuotas ne stalčius kaip parodyta projekte, o batų dėžės tipo spintelė; spintelių ir stalčių viduje matosi įbrėžimų, bei nekokybiško supjovimo žymės; po baru lentynėlių kraštinės apkantuotos nekokybiškai, kraštinės šiurkščios, matosi klijavimo žymės, baldų fasadai nesureguliuoti. Iš 2013-09-20 Prašymo-skundo matyti, kad D. T. kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nekokybiškų V. B. virtuvės baldų pagaminimo ir broko neištaisymo, prašė apginti pažeistas jo teises. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-10-04 atsakymo į D. T. prašymą matyti, kad jo skundas perduotas tirti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos. Iš 2013-10-25 D. T. skundo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai matyti, kad 2013-10-21 V. B. su savo darbuotojais atvyko taisyti defektų, tačiau pašalino tik dalį defektų, todėl pridavimo akto jis nepasirašė, dėl ko kilo žodinis konfliktas su V. B.. Prašė nutraukti sutartį ir įpareigoti V. B. grąžinti jam avansą 3000 Lt. Iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-10-21 rašto D. T. dėl prašymo (skundo) ištyrimo išvadų matyti, kad pretenzija dėl stalčių viduje plastmasiniais dangteliais uždengtų skylių yra nepagrįstas, o pretenzija dėl baldų trūkumų – netinkamai sureguliuotų durelių ir stalčių, paviršių klijų ištepimų, įbraižų yra pagrįsta, tačiau šie trūkumai nesunkiai taisytini, todėl pardavėjui pasiūlyta iki 2013 m. spalio 21 d. neatlygintinai pašalinti baldų trūkumus. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-11-04 atsakymo ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-11-22 atsakymo D. T. matyti, kad pakartotinis vartotojo D. T. skundas, kuriame vietoje trūkumų ištaisymo reikalaujama nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą, nepagrįstas.
Iš šalių paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2013-06-21 sudarė sutartį pagal kurią vykdytojas „B.baldai“ įsipareigojo užsakovui per 30 darbo dienų pagaminti virtuvės baldų komplektą. S. U. vertė be PVM nurodyta 9040 Lt, tačiau sutarties 6 p. susitarta, kad užsakovas sumoka avansą 3000 Lt, o likusią sumą 6040 Lt įsipareigojo sumokėti vykdytojui prieš pristatant užsakymą. Byloje ginčytina užsakymo vertė. Ieškovas tvirtina, kad buvo susitarta dėl baldų vertės be PVM, todėl jį paskaičiavus, kaina išaugo iki 10938,40 Lt. Atsakovas tvirtina, kad buvo susitarta dėl galutinės baldų kainos 9040 Lt ir kas yra įskaičiuota į šią kainą, jam nesvarbu. Iš ieškovo pateiktos sutarties originalo ( 1 T., 147 b. l.) matyti, kad Užsakymo vertė be PVM 9040 Lt ir medžiagos, bei mechanizmai į sutartį įrašyti raudonu rašikliu. Kaip paaiškino pats ieškovas, šie įrašai buvo padaryti ne sutarties pasirašymo dieną, o vėliau, aptariant baldų projektą, nes atsakovui pasirašant sutartį jo net nebuvo. Šios aplinkybės kaip tik ir patvirtina atsakovo, bei liudytojos A. S. teiginius, kad sudarant baldų pagaminimo sutartį buvo susitarta dėl galutinės kainos 9040 Lt, ką patvirtina ir Sutarties 6 p., kad likusi užsakovo nesumokėta baldų vertė yra 6040 Lt. LR CK 6.360 str. 1 d. numato, kad pirkėjas privalo sumokėti už daiktus pardavėjo nurodytą sutarties sudarymo metu kainą, jeigu ko kita nenumato sutartis ar įstatymai, tačiau pardavėjo pareiga informuoti pirkėją apie daikto kainą (įskaitant visus mokesčius) (LR CK 6.353 str. 1 d.), todėl teismas konstatuoja, kad galutinė užsakymo vertė pagal šalių sutartį buvo 9040 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagaminus ir sumontavus virtuvės baldus buvo defektų, apie ką užsakovas D. T. žodžiu informavo vykdytoją. Vykdytojas defektus: ne to gamintojo lankstus ir bėgelius pakeitė, tvarkė dureles, tačiau užsakovas liko nepatenkintas ir 2013-09-05 pateikė raštu pretenziją vykdytojui, kurioje nurodė, kad liko neištaisyti sekantys baldų trūkumai: pakeitus stalčių bėgelius liko nereikalingų gręžimo skylučių; durelių ir stalčių fasadų kraštinės apkantuotos nekokybiškai, kraštinės šiurkščios, matosi klijavimo žymės; stalčių viduje yra išgręžta nereikalingų skylių, kurios užtaisytos plastmasiniais lipdukais; po dujine viryklę įmontuotas ne stalčius kaip parodyta projekte, o batų dėžės tipo spintelė; spintelių ir stalčių viduje matosi įbrėžimų, bei nekokybiško supjovimo žymės; po baru lentynėlių kraštinės apkantuotos nekokybiškai, kraštinės šiurkščios, matosi klijavimo žymės, baldų fasadai nesureguliuoti (1 T. V., 89 b. l.). Vykdytojas pripažino esant defektų, ir abi šalys 2013-09-12 konstatavo esant šiems baldų defektams: viršutinės 4 spintelės dešinysis šonas pabraižytas; viršutinės 3 spintelės durelės fasadinės; briauna po baru aštri; spintelės vidaus MPP įbrėžimas - šiuos defektus patvirtino parašais D. T. ir V. B., be to, tą pačią dieną 2013-09-12, susitarė, kad stalčius po orkaite bus apmokamus per puse (1 T., 118 b. l.). Nors ieškovas tvirtino, kad šiuo defektus pašalino, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. 2013-09-20 jis kreipėsi dėl baldų defektų į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, ko pasėkoje 2013-10-02 buvo atliktas patikrinimas ir 2013-10-15 surašytas patikrinimo aktas Nr. 1IP-93 ( 1 T., 113-117 b. l.). Būtent šio patikrinimo metu - 2013-10-02, užsakovas ir vykdytojas iš naujo susitarė, kad stalčius po orkaite bus pagamintas vykdytojo lėšomis (1 T., 118 b. l.). Patikrinimo metu buvo nustatyti baldų trūkumai - netinkamai sureguliuotos durelės ir stalčiai, paviršių klijų ištepimai, įbraižos – dėl kurių baldai neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad juos būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.333 str. 6 d. nuostatose, ir tuo neatitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Konstatuota, kad nurodyti baldų defektai taisytini, nesunkiai pašalinami, nereikalaujantys didelių darbo ir finansinių sąnaudų. Vykdytojas buvo įpareigotas pašalinti defektus iki 2013-10-15 (1 T., 53 b. l.), apie defektų ištaisymą vykdytojas informavo Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos 2013-10-21 ( 1 T., 55 b. l.). Užsakovas D. T. 2013-11-30 pareiškė pretenziją vykdytojui nurodydamas, kad defektai neištaisyti, nurodė dar daugiau naujų defektų, nei buvo konstatuota Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo metu ir siūlė sumokėti 7000 Lt bendros sumos už badus (1 T., 46-47 b. l.). Į pakartotinius D. T. skundus Valstybinė ne maisto produktų inspekciją prie ūkio ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakė, kad jie nėra pagrįsti ( 1 T., Vokas 89 b. l.). Visa ši D. T. virtuvinių baldų montavimo ir jų defektų šalinimo seka rodo, kad 2013-06-21 tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu pagaminti ir sumontuoti baldai turėjo defektų ir dalis defektų nėra pašalinti, ką patvirtina antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekė pasinaudoti LR CK 6.363 str. 8 d. nurodytu savo teisių gynimo būdu – vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, bei atlyginti patirtą neturtinę žalą. Tokio teisių gynimo būdo proporcingumas motyvuojamas, tuo, kad juo atsakovas pasinaudojo ne iš karto, o tik po to, kai ieškovas, bandęs baldų trūkumams ištaisyti, jų neištaisė. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 str. 8 d.). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu, kaip tai yra CK 6.217 straipsnio taikymo atveju. Tačiau aplinkybė, jog vartotojas pasinaudojo trūkumų šalinimo galimybe, nepašalina teismo pareigos įvertinti vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo (sutarties nutraukimo) tinkamumą jo proporcingumo aspektu. Jei, vartotojui pareikalavus, kad užsakovas neatlygintinai per protingą laiką pašalintų trūkumus, po trūkumų šalinimo išlieka arba atsiranda naujų pašalinamų trūkumų, vertinant, ar jie sudaro pagrindą vartotojui nutraukti sutartį, atsižvelgtina į likusių trūkumų pobūdį (jų dydį, šalinimo galimybę), taip pat galimus sutarties nutraukimo padarinius kitai šaliai. Kaip matyti, nors ieškovas siekė savo sąskaita ištaisyti trūkumus, atsakovo netenkino defektų pašalinimo kokybė ir jis atsisakė tolesnio defektų šalinimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą pabrėžė bendradarbiavimo pareigos svarbą vykdant rangos sutartį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004; kt.), bei pažymėjo, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos, bei jos vykdymo ekonomiškumo principai (CK 6.200 str.) yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008). Šioje byloje nustatyta, kad baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui. Sutarties nutraukimas nemotyvuotai arba nepagrįstų motyvų pagrindu, nesudarius rangovui galimybės pašalinti nesudėtingai pašalinamus trūkumus, vertintinas kaip neproporcingas vartotojo teisių gynybos būdas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos surašytas aktas patvirtina, kad trūkumai gali būti nesunkiai pašalinti. Virtuvės baldai pagaminti pagal individualų projektą, montuojant konkrečioje patalpoje, parenkant individualias detales, kas gali būti kliūtis realizuoti pagamintus baldus kitiems pirkėjams, kuriems atsakovo pasirinkti individualūs baldų dizaino sprendimai yra nepriimtini. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sutarties nutraukimas šiuo atveju nėra proporcingas atsakovo teisių gynimas. Tačiau nustačius ieškovo atliktų darbų trūkumus, nėra pagrindo ieškinį patenkinti ir priteisti visą pagal Sutartį už baldus mokėtiną kainą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ir į ilgą laiką trunkantį vartotojo teisėtų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, baldų gamintojo patirtas sąnaudas, abiejų bylos šalių išlaidas ginčui išspręsti, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus vartotojo teisių gynimo būdas – kainos mažinimas. Atsižvelgiant į paties atsakovo baldų įvertinimą vienoje iš pretenzijų, baldų kaina mažintina iki 7000 Lt, priteisiant iš atsakovo ieškovui 4000 Lt ( 7000 Lt – 3000 Lt sumokėtas avansas = 4000 Lt) (CK 6.363 str. 4 d., 2 p., 6.665 str. 1 d., 2 p.).
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 2 d., šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje netenkinant abiejų šalių turtinių reikalavimų, kiekvienos jų turėtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai, žyminiam mokesčiui ir kt., nepaskirstomos. Iš abiejų šalių valstybei priteistina po 31,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d, 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4000 (keturis tūkstančius) litų.
Iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 31,84 Lt į valstybės pajamas, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.