Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., Ž. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, ir šį turtą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini)

1.1. Nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų V. Š. ir Ž. Š. tėvai yra P. Š. ir M. Š.. Pareiškėjo tėvams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, viralinė, tvartas ir daržinė, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė M. Š.. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-3105 ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 17S-(14.17.3.)-84 buvo atkurta M. Š. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė P. Š.. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, bei, manydami, jog tėvas priėmė palikimą po sutuoktinės M. Š. mirties, kreipėsi į notarą, prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl turto, į kurį buvo atkurta M. Š. nuosavybės teisė, tačiau notaras juos informavo, kad po M. Š. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pažymėjo, jog po M. Š. mirties P. Š. toliau gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad P. Š. ir M. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. P. Š. ir M. Š. susilaukė vaikų: V. Š., V. Š. ir Ž. Š.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė M. Š.. P. Š. verdu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinė, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis. (duomenys neskelbtini) mirė P. Š.. Byloje duomenų apie tai, kad po M. Š. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, nėra.

5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, jog P. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės M. Š. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, ir jį valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). M. Š. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

6. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7. Pareiškėjas nurodė, kad P. Š. po sutuoktinės M. Š. mirties toliau gyveno sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu ir jį prižiūrėjo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vainuto seniūnijos seniūnės 2026 m. sausio 1 d. pažymoje nurodyta, kad po M. Š. mirties P. Š. rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys V. Š. ir Ž. Š. atsiliepimais į pareiškimą šių aplinkybių neginčijo.

8. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad P. Š. po sutuoktinės M. Š. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

9. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog P. Š. po sutuoktinės M. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė iki mirties ((duomenys neskelbtini)). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė iki mirties ((duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.