- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-2166-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17815-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algimantas Kukalis, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Ralasa”
- Ieškovas
- V. V.
procesinio dokumento kategorijos: 21.4.1; 21.6; 41; 45.1; 121.14; 121.18.
2013 m. lapkričio 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Ralasa” apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1756-752/2013 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei UAB „Ralasa“ dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti tarp šalių sudarytą automobilio Mercedes E220, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį (t. y. 2010 m. lapkričio 2 d. pažymą–sąskaitą serija RAR Nr. 101012) negaliojančia bei taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės 12 000 Lt, ką yra gavusi pagal sandorį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas, iš jo dėl vagystės paimtą automobilį, įsigijo iš atsakovės pagal 2010 m. lapkričio 2 d. pažymą–sąskaitą serija RAR Nr. 101012 už 12 000 Lt. Atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę, kuri jai nepriklausė, ieškovas, įsigijo vogtą automobilį bei šalys sudarė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, kuris yra niekinis ir negalioja, todėl atsakovė privalo grąžinti pirkėjui viską, ką yra gavusi pagal negaliojantį sandorį, t. y. 12 000 Lt. (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių tinkamo kvalifikavimo, t.y. kas yra pirkimo-pardavimo sandorio šalys ir kam tenka atsakomybė už nuosavybes teise nepriklausančios transporto priemonės pardavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (t. y. 2010 m. lapkričio 2 d. pažymą–sąskaitą serija RAR Nr. 101012) negaliojančia ir taikė vienašalę restituciją; priteisė iš atsakovės ieškovui 12 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 863,59 Lt bylinėjimosi išlaidų šiais motyvais:
1. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį įsigijo, o po to pardavė ieškovui atsakovės nurodomas asmuo D. J. P.. Teismas nustatė tik tai, kad automobilių turguje jis pardavinėjo minėtą automobilį, tarėsi su ieškovu dėl kainos. Tačiau iš ieškovo paaiškinimų ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, jog jis net neketino sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutarties, o iš karto nurodė, kad jis bus parduodamas per atsakovę, nurodė jos pavadinimą ir adresą. Šios ieškovo nurodytos bei faktinės automobilio pardavimo aplinkybės, teismo teigimu patvirtina, kad D. J. P. veikė kaip tarpininkas automobilio pardavime.
2. Byloje pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ieškovui parduotas automobilis buvo pavogtas, todėl buvo paimtas iš ieškovo ir grąžintas nukentėjusiajai, draudimo išmoką išmokėjusiai bendrovei. Tai įrodo, kad atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę, kuri jai nepriklausė. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnį, tik teisėtas savininkas turi teisę disponuoti daiktu. Todėl teismas šį automobilio perleidimo sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu, kaip pažeidžiančiu imperatyvius įstatymo reikalavimas, jog daiktu disponuoti gali tik daikto teisėtas savininkas (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 1.80 straipsnis). Esant negaliojantiems sandoriams, teismas taikė restituciją (CK 1.80 straipsnio 2–4 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl transporto priemonės įsigijimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalies – pardavėjo (apeliantės), nes, apeliantės teigimu, juo buvo D. J. P., kuris netgi neįtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliantei nesant sandorio šalimi, nepagrįstai taikė restituciją. Ieškovas neprašė teismo įtraukti į bylą D. J. P. nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
2. Apeliantė ieškovo pateiktos pažymos–sąskaitos nelaiko pirkimo–pardavimo sandorį pagrindžiančiu įrodymu, nurodydama, kad buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. pirmiausia atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi pirko iš ieškovo minėtą automobilį, o tik po to jį pardavė pagal minėtą pažymą–sąskaitą. Šiems savo argumentams pagrįsti apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė nurodytą 2010 lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 34), pasirašytą apeliantės atstovės parašu bei antspaudu, ieškovo parašu, o taip pat pinigų išmokėjimo kvitą PIK Nr. 0082420 (t. 1, b. l. 35), pagal kurį apeliantė sumokėjo ieškovui 11 930 Lt (12 000 Lt – 70 Lt mokestis už dokumentų sutvarkymą), o taip pat minėtą pažymą–sąskaitą (t. 1, b. l. 36). Taip pat apeliantė pateikė kasos aparato kvitą, pagal kurį į kasą priėmė 12 000 litų už eksportą (t. 1, b. l. 37). Ieškovui 2010 m. lapkričio 2 d. pažymą–sąskaitą serija RAR Nr. 101012 perdavė D. J. P., kartu su eksporto dokumentais, kuriuos apeliantė tvarkė. Apeliantė tik formaliai pasirašė šią pažymą–sąskaitą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Ekspertizės išvada (t. 1, b. l. 143–148) patvirtina, jog ieškovas pasirašė tik ant 2010 m. lapkričio 2 d. pažymos–sąskaitos serija RAR Nr. 101012, kurioje pardavėja aiškiai nurodyta apeliantė. Apeliantė pateikė aukščiau nurodytus dokumentus, tik siekiant teismą suklaidinti. Byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, jog D. J. P. prisistatė kaip apeliantės atstovas ir veikė jos vardu. Ieškovui nekilo abejonių, jog jis veikia apeliantės vardu (CK 2.133 straipsnis). Be to, būtent apeliantės darbuotojai surašė dokumentus, jog automobilį būtų galima išvesti iš Lietuvos, todėl atstovavimas šioje situacijoje nekelia jokių abejonių.
2. Būtent apeliantė sudarė sutartį, vadinasi ji siekė įgyti teises ir pareigas pagal ją. Tai, kad apeliantė yra nesąžininga, patvirtina suklastoti dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 2 d. šalys pasirašė pažymą–sąskaitą serija RAR Nr. 101012 (t. 1, b. l. 6, 143-148, baltas vokas bylos priede), pagal kurią ieškovas už 12 000 Lt įsigijo transporto priemonę MERCEDES, E220, 2005 metų, mėlynos spalvos. Ieškovui vykstant į Baltarusijos Respubliką, patikrinimo metu pasienio kontrolės punkte nustatyta, kad jam parduota transporto priemonė yra vogta, todėl ji buvo paimta bei perduota savininkui. Ieškovą pripažinus sąžiningu transporto priemonės įgijėju, jam buvo išaiškina teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 8–12, 65–67).
Byloje esantis dokumentas, kuriuo transporto priemonė buvo perduota ieškovui, pavadintas „Pažyma–sąskaita“, tačiau iš jo turinio, šalių įvardijimo pirkėju ir pardavėju bei sutarties sudarymo aplinkybių, pagrįstai padaryta išvada, kad tai yra transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, nustatanti pardavėjui pareigą perduoti transporto priemonę, o pirkėjui – sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Apeliantė neginčija, kad ši „Pažyma–sąskaita“ yra transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad dar iki jos sudarymo pats ieškovas pardavė jai šią transporto priemonę 2010 lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 34). Šiuo aspektu kolegija sprendžia, kad tokias išvadas negalima padaryti vertinant byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.).
2013 m. sausio 23 d. buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir jos akto Nr. 11-1636(12)11-2330(12) (t. 1, b. l. 143–148) išvadoje nurodyta, kad ieškovas pasirašė tik ant prokuratūrai teiktos 2010 m. lapkričio 2 d. pažymos–sąskaitos serija RAR Nr. 101012, kurioje pardavėja aiškiai nurodyta apeliantė. Ši pažyma-sąskaita, kaip matyti iš 2011 m. balandžio 28 d. „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas“ (t. 1, b. l. 72), buvo paimta iš apeliantės direktorės R. J. kartu su automobilio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. 015907026 kopija ir transporto priemonės perdavimo–priėmimo akto kopija (t. 1, b. l. 75). Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad apeliantės su atsiliepimu į ieškinį pateiktą 2010 m. lapkričio 2 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 34), 2010 m. lapkričio 2 d. pažymą–sąskaitą serija RAR Nr. 101012 (t. 1, b. l. 36), 2010 m. lapkričio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą skiltyje „pinigus gavau“ (b.l. 36) pasirašė ne ieškovas. Apeliantė, nepaneigusi šios ekspertizės išvadų, nepagrįstai sprendžia, kad paminėti dokumentai, kuriuose nėra pirkėjo V. V. parašų, gali sukelti apeliantės norimas pasekmes, t.y., kad iki 2010 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties (pažyma–sąskaita serija RAR Nr. 101012) sudarymo ginčo transporto priemonę apeliantei pardavė pats ieškovas.
Byloje sutariama, jog ieškovui pirkti automobilį pasiūlė nenustatytas asmuo D. J. P.. Šį asmenį apeliantė be pagrindo laiko pirkimo-pardavimo sandorio šalimi, nes toks asmuo nei viename dokumente dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo nenurodytas, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo atsakovo yra nepagrįsti (CPK 45 str.). Teisminėje praktikoje vogto automobilio pirkimo–pardavimo sandoriai pripažįstami negaliojančiais ir teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas taikant CK 6.307 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 6.323 straipsnio 1 dalį, 6.237 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, t. y. sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad juo asmuo (šiuo atveju–apeliantė) parduoda jam nepriklausantį daiktą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus; pardavėjui iškyla pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta vėliau; pirkėjas turi teisę reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, o pardavėjas privalo ją grąžinti pirkėjui ir sumokėti šio turėtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Apeliantės kaltė, remiantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi, yra preziumuojama, kai parduodamas ne jai nuosavybės teise priklausantis daiktas, šiuo atveju – automobilis. Civilinei atsakomybei galioja kaltės prezumpcija. Tai kartu reiškia ir pardavėjo (apeliantės) veiksmų neigiamų pasekmių riziką, kurios našta, siekiant į bylą įtraukti įtariamą asmenį D. J. P., kuris, įvertinus byloje esančią ikiteisminio tyrimo medžiagą, dar nenustatytas (t. 1, b. l. 76–83), o tai reiškia, kad tokio procesinio veiksmo įgyvendinimas gali užtrukti, būtų nepagrįstai perkeliama ieškovui. Per visą šį laiką ieškovas negalėtų nei naudotis automobiliu, nei atgauti už jį sumokėtų įmokų, o tai reikštų neproporcingą jo teisėtų interesų pažeidimą, todėl nėra pagrindo civilinę bylą sustabdyti iki bus nustatyti kalti asmenys dėl automobilio vagystės, o apeliantės galimai teisėti interesai galės būti apginti, pastarajai, šio ieškinio patenkinimo atveju, regreso tvarka pareiškus reikalavimą D. J. P..
Nagrinėjamu atveju automobilio pardavėju neabejotinai laikytina apeliantė, kuri būdama verslo subjektu, visgi sudarė su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį, nors neturėjo automobilio parvežimo iš Olandijos ir jo įsigijimo dokumentų, todėl prisiėmė visas iš šio sandorio kilsiančias pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliaciją pralaimėjusios apeliantės (atsakovės) priešingai šaliai (ieškovui) priteisiamos jo turėtos 400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. V. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 26, (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika) iš atsakovės UAB „Ralasa“ (juridinio asmens kodas 301085540, buveinės adresas Taikos pr. 92, Kaunas) 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.