Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-112-449/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1S-112-449/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-5-00033-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-112-449/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00033-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. L. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės į kaltinamajam V. L. priklausantį turtą (pinigines lėšas) apribojimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. L. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. spalio 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. L. turtui – 15 000 Eur piniginėms lėšoms, rastoms ir paimtoms 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos, atliktos V. L. ir Š. L. priklausančiame neregistruotame pastate adresu (duomenys neskelbtini), metu, taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant pinigus valdyti, juos naudoti ir jais disponuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės šiam turtui apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą V. L. priklausantį turtą – pinigines lėšas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo V. L. gynėjas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje abstrakčiai nurodoma, jog kaltinamojo V. L. name rastos bei paimtos piniginės lėšos turi BK 72 straipsnyje ar 72³ straipsnyje nurodyto turto požymių ir tai sprendžiama iš visiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pobūdžio bei bylos duomenų. Tačiau nutartyje nėra nurodyta nei kokių konkrečių konfiskuotino turto požymių turi paimtos piniginės lėšos, nei kokie konkretūs bylos duomenys leidžia apie tai spręsti. Iš teismo nuorodų į ankstesnius procesinius sprendimus, kuriais buvo tęsiama ši procesinė prievartos priemonė, galima manyti, kad šis turtas suprantamas kaip galimas nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. L. būtų dalyvavęs įgyjant narkotinę medžiagą, ją gabenant, pakuojant, slepiant, saugojant kitose vietose ar pan. Iš V. L. pateikto kaltinimo akivaizdu, jog jis jokio atlygio už tai, kad jo sodybos garaže buvo palikti paketai, apskritai negavo. Kaltinamasis iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos negavo jokių pajamų, kiti kaltinamieji jokių piniginių lėšų V. L. taip pat neperdavė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visą neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekį kratų metu paėmė policijos pareigūnai, todėl joks šios medžiagos kiekis nebuvo realizuotas ir jokios piniginės lėšos ar turtas iš šio nusikaltimo nebuvo gauti. Taigi, kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos negalėjo būti gautos iš narkotinių medžiagų realizavimo, nes šios medžiagos apskritai nebuvo realizuotos. Gynėjo nuomone, V. L. pareikštų kaltinimų turinys niekaip nepagrindžia galimo turto konfiskavimo ir tuo pagrindu taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo.

Gynėjas pažymi, kad iki šiol nebuvo nustatyti jokie konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadas dėl aptariamų piniginių lėšų neteisėtos kilmės. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, įrodantys, jog kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu, o ne iš nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamasis V. L. ir liudytojas D. L. parodė, jog kelios dienos iki kratos D. L. paskolino savo broliui V. L. 15 000 Eur grynaisiais pinigais. Taigi, kratos metu ir buvo rasti tie pinigai, kuriuos kaltinamajam paskolino D. L.. Pastarasis turėjo pakankamai grynųjų pinigų, kadangi buvo pardavęs butą. Gynėjas pažymi, kad viso tyrimo metu šių asmenų parodymai nebuvo paneigti. Be to, byloje nėra nustatyta jokio pagrindo spręsti apie tai, kad liudytojui D. L. priklausantis turtas gali būti kaip nors susijęs su tiriamomis nusikalstamomis veikomis ar gautas kitokiu neteisėtu būdu. Pastarajam nėra pareikšti kaltinimai, jis jokiu būdu nėra susijęs su minėtomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje bei BK 72³ straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad dar ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. L. gynėjo skundą, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, jog tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad aptariamos piniginės lėšos gali būti gautos iš nusikalstamos veikos. Tačiau tokį trūkumą aukštesnysis teismas pateisino ankstyva ikiteisminio tyrimo stadija ir būtinybe suteikti laiko prokuratūrai surinkti duomenis apie pinigų kilmę. Šioje proceso stadijoje tokių duomenų ne tik kad neatsirado, tačiau priešingai, buvo gauta dar daugiau duomenų, patvirtinančių teisėtą lėšų kilmę, tokiu būdu paneigiant galimybę jas laikyti konfiskuotinu turtu bei tęsti ilgalaikės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo V. L. gynėjo skundas atmetamas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Šioje byloje kaltinamajam V. L. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

8. Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, jog teismas nevertino, kad piniginės lėšos, kurioms pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytos teisėtai. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatytas turto konfiskavimas/išplėstinis turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 ir 72³ straipsniai) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą/išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į V. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas/ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam kaltinamajam priklausančiam turtui.

9. Skunde nurodoma aplinkybė, kad pinigines lėšas, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamajam paskolino jo brolis D. L., nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Atkreipiamas dėmesys, jog, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir piniginių lėšų įgijimo aplinkybės, nevertinami. Tai bus padaryta, priimant galutinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Kita vertus, priešingai negu teigiama gynėjo skunde, liudytojas D. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepateikė objektyvių duomenų (banko sąskaitos išrašai, buto pradavimo sutartis ir pan.), įrodančių, kad jis turėjo galimybę broliui paskolinti minimą pinigų sumą.

10. Gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad narkotinės medžiagos, kurių disponavimu kaltinamas V. L., kratų metų buvo rastos ir paimtos teisėsaugos pareigūnų, todėl joks šios medžiagos kiekis nebuvo realizuotas ir jokios piniginės lėšos ar turtas iš šio nusikaltimo nebuvo gauti, nepaneigia galimo turto konfiskavimo ir tuo pagrindu taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad organizuotos grupės nariai galimai rengėsi labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, tuo tikslu buvo ieškomos nusikalstamos veikos padarymo priemonės, įrankiai ir pan. Kaltinamajam V. L. galimai buvo nurodyta paruošti teritoriją bei patalpas neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės X su joje įrengta slėptuve registracijos techninių duomenų pakeitimą, be to, jis kartu su kitu kaltinamuoju galimai įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galėjo būti gautos ne tik iš nusikalstamų veikų, tačiau ir skirtos papildomų priemonių ir įrankių įgijimui, galimam dokumentų klastojimui ir asmenų papirkimui, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai. Kaip jau minėta, nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, jų termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, nevertinama kokius konkrečius galimo turto konfiskavimo požymius atitinka turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šiuo metu svarbu tai, kad procesinei prievartos priemonei taikyti būtinos sąlygos – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis V. L. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, ir galimas turto konfiskavimas – yra nustatytos.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeistas proporcingumo principas. Nors kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą taikomas pakankamai ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į galimai V. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. L. gynėjo skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta