- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-718-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39796-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Laima Ribokaitė (pirm.), Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- R. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų būstas“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (trečiojo asmens) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys R. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų būstas“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų U. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovo 3 400 Eur dydžio išlaikymo skolą; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą; 7) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 8) išspręsti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo klausimus; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį. Įvertinęs tai, kad atsakovas, žinodamas apie jam pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat ieškinio dalyko pakeitimą, neišreiškė savo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką neatvyko į teismo posėdį, teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, konstatavęs, kad į teismo posėdį jis neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašymu 16 128 Eur dydžio piniginį įsipareigojimą kreditoriui R. B. pripažinti asmenine atsakovo prievole, nes, trečiojo asmens teigimu, atsakovas pinigus skolinosi šeimos poreikiams su ieškovės (sutuoktinės) žinia ir pritarimu, todėl šalys ir toliau turėtų likti solidariai atsakingos už šį įsipareigojimą. Trečiasis asmuo paskolino pinigų tuo metu, kai šeima turėjo finansinių sunkumų. Ieškovė žinojo apie atsakovui suteiktą paskolą, nes trečiasis asmuo buvo ją susitikęs VCUP‘e, ji asmeniškai padėkojo už suteiktą paskolą. Trečiojo asmens teigimu, perkėlus įsipareigojimus tik atsakovui, bent 50 proc. sumažinama jo, kaip kreditoriaus, galimybė atgauti skolą. Atsakovas nelinkęs vykdyti savo įsipareigojimų. Be to, neatmetama galimybė, kad santuoka nutraukiama tikslingai, siekiant apsaugoti bent dalį turto nuo kreditorių vykdomų išieškojimų. Įsiskolinusiam sutuoktiniui bankrutavus, bus nurašytos jo skolos, taip jie išvengs įsipareigojimų įvykdymo. Trečiasis asmuo prašė teismo, nutraukiant šalių santuoką, nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo išlieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui už 16 128 Eur dydžio įsipareigojimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) panaikino ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos (duomenys neskelbtini) įrašą, akto įrašo Nr. 435, dėl atsakovo kaltės; 2) paliko ieškovei santuokinę pavardę, o atsakovui – turimą pavardę; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams – po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutartį laikinam vaikų išlaikymui sumokėtas sumas; 5) priteisė iš atsakovo vaikams 3 400 Eur dydžio išlaikymo skolą; nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė vaikų motiną – ieškovę; 6) nustatė, kad atsakovas su dukterimis bendrauja abiejų šalių bendru susitarimu, atsakovui susitikimo su vaikais laiką suderinus su ieškove SMS žinute ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo; 7) padalijo šalių santuokoje įgytą turtą: a) priteisė ieškovei 3515,14 Eur piniginių lėšų, likusių po santuokoje įgyto buto pardavimo; b) priteisė atsakovui 3515,15 Eur piniginių lėšų, likusių po santuokoje įgyto buto pardavimo; c) priteisė ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį bankrutavusios UAB „Gifts Trade Baltic“ (juridinio asmens kodas 302506978) akcijų; 8) nustatė, kad santuokos metu atsakovo V. R. įgyta 16 128 Eur prievolė kreditoriui R. B. yra asmeninė atsakovo prievolė iki visiško šios prievolės įvykdymo; 9) nustatė, kad santuokos metu atsakovo įgytos 941,27 Eur ir 4 534,58 Eur dydžio prievolės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos yra asmeninės atsakovo prievolės iki visiško jų įvykdymo; 10) priteisė iš atsakovo ieškovei 678,01 Eur bylinėjimosi išlaidų; 11) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 205,86 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Dėl santuokos metu atsiradusių įsipareigojimų kreditoriams teismas nustatė, kad, bylos nagrinėjimo metu pardavus ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, visiškai atsiskaityta su kreditoriais Swedbank, AB, UAB „Žirmūnų būstas“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl byloje spręstina dėl įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir R. B. vykdymo po šalių santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas trečiajam asmeniui R. B. yra skolingas 16 128 Eur, tačiau ieškovė ginčija trečiojo asmens atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad ši prievolė yra solidari šalių prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė nuosekliai tvirtino teismui, kad atsakovas nuolat skolinosi iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų (šią ieškovės poziciją pagrindžia teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinami Antstolių registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir apie savo skolinius įsipareigojimus, tarp jų – ir R. B., ieškovės neinformuodavo, savo veiksmų su ja nederino. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo pareigos įrodyti, jog pinigines lėšas atsakovas iš jo skolinosi šeimos poreikiams, su ieškovės žinia ir pritarimu, todėl prievolė trečiajam asmeniui po šalių santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole iki jos visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo įsipareigojimas trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, todėl ši prievolė po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine prievole iki jos visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo R. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl 16 128 Eur dydžio prievolės kreditoriui R. B. pripažinimo asmenine atsakovo V. R. prievole pakeisti, nustatant, kad nurodyta prievolė yra ieškovės R. R. ir atsakovo V. R. solidari prievolė trečiajam asmeniui R. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo prievolės apeliantui (trečiajam asmeniui) pobūdžio – 16 128 Eur dydžio piniginė prievolė apeliantui (kreditoriui) yra ne atsakovo asmeninė, bet ieškovės ir atsakovo solidari prievolė. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais ir visiškai neatsižvelgė į trečiojo asmens (kreditoriaus) argumentus, kad ieškovė žinojo apie trečiojo asmens jų šeimai suteiktą paskolą bei asmeniškai jam už tai dėkojo. Tai, kad ieškovė dar iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo žinojo apie apelianto (trečiojo asmens) suteiktą paskolą, pagrindžia papildomai su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai: R. B. el. laiškas antstolei N. L. bei SEB banko 2019 m. spalio 31 d. išrašas. Iš šių įrodymų matyti, jog apeliantas 2012 m. sausio 9 d. el. laišku informavo skolos išieškojimą vykdančią antstolę, kad buvo susitikęs su V. R. ir R. R., su kuriais abiem aptarė skolos grąžinimo planą, kad, kaip buvo sutarę susitikimo metu, R. R. jam pervedė 20 000 Lt skolos daliai padengti, taip pat kad yra sutarta, jog skola toliau bus grąžinama pagal visų trijų asmenų – R. B., V. R. ir R. R. – suderintą grafiką, mokėjimus atliekant R. R.. SEB banko išrašas patvirtina, kad R. R. 2012 m. sausio 9 d. tikrai sumokėjo 20 000 Lt į R. B. sąskaitą.
8.2. Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina, kad ieškovė žinojo apie apelianto suteiktą paskolą, kad paskola buvo suteikta jų šeimai (priešingu atveju ieškovė nebūtų dėjusi pastangų paskolai grąžinti (nėjusi į susitikimą su kreditoriumi paskolos grąžinimo grafikui suderinti, nepervedusi pinigų skolos daliai padengti), bet ir paneigia ieškovės atstovės pirmosios instancijos teisme išsakytą poziciją, jog kreditorius nesiėmė jokių veiksmų tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole. Nors jokių teisinių veiksmų dėl to nebuvo imtasi, tačiau iš faktinių duomenų aiškiai matyti, jog tiek kreditorius (apeliantas), tiek ieškovė ir atsakovas laikė, jog prievolė kreditoriui (apeliantui) yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, taip pat kad kreditorius dėjo pastangas, jog ši prievolė būtų vykdoma abiejų sutuoktinių.
8.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad iš jo buvo skolintasi ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas šeima ir šeimos interesais nustojo rūpintis tik 2018 m. pavasarį. Tuo tarpu apeliantas (trečiasis asmuo) paskolą suteikė gerokai anksčiau, 2012 m. pradžioje jau buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
8.4. Pagal CK 3.109 straipsnio 1-3 dalis bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė buvo patvirtinusi atsakovo sudarytą paskolos sandorį. Tai pagrindžia, kad prievolė grąžinti apeliantui paskolą yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, kurią jie privalo įvykdyti solidariai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Nagrinėjamu atveju būtent apeliantas (kreditorius) turi pareigą įrodyti, kad atsakovas pinigus iš jo skolinosi šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).
9.2. Teismo proceso metu ieškovė nuosekliai tvirtino, kad atsakovas nuolat skolinosi iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų, apie savo skolinius įsipareigojimus, tarp jų – ir R. B., ieškovės neinformavo ir savo veiksmų su ja nederino. Pirmosios instancijos teisme kreditorius (apeliantas) nevykdė savo pareigos įrodyti, kad pinigus iš jo atsakovas skolinosi šeimos poreikiams, su ieškovės žinia ir pritarimu. Bylos nagrinėjimo metu kreditorius neįrodė, nei kam buvo reikalinga jo atsakovui suteikta paskola, nei kad ji buvo panaudota šeimos interesais. Byloje nėra duomenų, kad vekselio tarp kreditoriaus ir atsakovo pasirašymo metu ieškovė davė sutikimą (žodžiu ar raštu) arba kitokiu būdu garantavo tokios prievolės įvykdymą (pvz., laidavo). Ieškovė taip pat nebuvo įtraukta į kreditoriaus vykdytą išieškojimą iš atsakovo, ir tai įrodo, jog pats kreditorius ginčo prievolės nelaikė bendra sutuoktinių prievole.
9.3. Apeliaciniame skunde kreditorius jau nebeįrodinėja atsakovui suteiktos paskolos panaudojimo šeimos poreikiams, remiasi tuo, kad sandoris vėliau buvo patvirtintas ieškovės. Su apeliaciniu skundu pateiktas el. laiškas neįrodo, kad ieškovė žinojo ir pritarė atsakovo skolinimuisi iš kreditoriaus šeimos poreikiams. Apeliantas subjektyviai interpretuoja šio el. laiško turinį. Šiame el. laiške išdėstyta tik kreditoriaus įvykių versija (pasakojimas antstoliui). Kita vertus aptariamame laiške nėra nuorodos apie skolos grafiko sudarymą su abiem sutuoktiniais. Be to, ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia 2012 m. sausio 9 d. pareiškimą vykdomojoje byloje Nr. 0062/11/03363, kuriame išdėstytas susitarimas dėl atsakovo asmeninės prievolės kreditoriui vykdymo dalimis. Šis pareiškimas pasirašytas kreditoriaus ir atsakovo, ieškovės parašo nėra. Tai iš esmės paneigia apelianto teiginius apie skolos grąžinimo grafiko derinimą ir pasirašymą su ieškove.
9.4. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė jo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė pervedė kreditoriui 20 000 Lt, pavedimo paskirtyje nurodydama „Dalinis skolos padengimas už V. R.“. Ieškovės teigimu, jai iki 2011 m. pabaigos nebuvo žinoma apie kreditoriaus ir atsakovo paskolinių santykių specifiką. Tik prasidėjus kreditorių skambučiams ir antstolių laiškams, atsakovas prisipažino turįs skolinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovo sąskaitos jau buvo areštuotos antstolių, jis negalėjo disponuoti jose esančiomis lėšomis, todėl visos lėšos, gautos už parduotas įmonės akcijas, buvo pervestos į ieškovės sąskaitą. Šios pajamos buvo bendras sutuoktinių turtas. Ieškovė atliko dalinį mokėjimą už atsakovo prisiimtą prievolę apeliantui, mokėjimo paskirtyje tikslingai nurodydama, kad prievolė vykdoma už kitą asmenį, t. y. atsakovą, nes pati ieškovė neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų apeliantui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl trečiojo asmens paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
12. Apeliantas (trečiasis asmuo) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus (2012 m. sausio 9 d. elektroninį laišką antstolei N. L. ir 2019 m. spalio 31 d. banko sąskaitos išrašą), prašydamas juos priimti kaip reikšmingus, sprendžiant dėl 16 128 Eur dydžio prievolės kvalifikavimo bendra sutuoktinių prievole. Apelianto teigimu, jis neturi teisinio išsilavinimo, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl naujus įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui.
13. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – 2012 m. sausio 9 d. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0062/11/03363 kopiją, kuriuo siekia paneigti apelianto naujai pateiktais įrodymais įrodinėjamas aplinkybes.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, atsižvelgusi į apelianto naujai pateiktų įrodymų pobūdį, pažymėjo, kad jie galėjo ir turėjo būti surinkti bei pateikti teismo proceso pirmojoje instancijoje metu. Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pasisakė ne tik dėl šių įrodymų prijungimo, bet ir dėl juose esančių duomenų vertinimo, apelianto pateiktus naujus įrodymus priėmė tam, jog būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, taip pat priėmė ir ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą naują įrodymą (2012 m. sausio 9 d. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0062/11/03363 kopiją) bei suteikė apeliantui terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir išdėstyti savo poziciją dėl šio naujo įrodymo vertinimo bei reikšmės ginčui išspręsti (CPK 314 straipsnis).
15. Nagrinėdama šią apeliacinę bylą, teisėjų kolegija analizuoja ir vertina byloje esančių duomenų, taip pat ir priimtų apeliacinės instancijos teisme, visumą (CPK 185 straipsnis, 302 straipsnis).
Dėl santuokos metu atsiradusios prievolės kreditoriui kvalifikavimo asmenine vieno iš sutuoktinių ar bendra sutuoktinių prievole
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuokos metu atsakovo įgyta piniginė prievolė trečiajam asmeniui pripažinta asmenine atsakovo prievole. Apeliantas (trečiasis asmuo) prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, nustatant, kad nurodyta prievolė yra ieškovės ir atsakovo bendra, be to, solidari prievolė apeliantui (trečiajam asmeniui), nes įgyta šalių santuokos metu, o atsakovo pasiskolintos iš apelianto (trečiojo asmens) lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti.
17. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolių kvalifikavimą asmeninėmis ar bendromis, šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar, spręsdamas šį klausimą, laikėsi proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
19. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
20. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Nutraukiant santuoką sutuoktinių bendros solidariosios prievolės nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
21. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutikimo prezumpcija – preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
22. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).
23. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
24. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (trečiasis asmuo) teigia, kad pinigus atsakovas skolinosi šeimos poreikiams su ieškovės žinia ir pritarimu, be to, ieškovė, sumokėdama skolos dalį, patvirtino atsakovo sudarytą paskolos sandorį, todėl paskolos grąžinimo prievolė yra ieškovės ir atsakovo bendra solidari piniginė prievolė.
25. Pažymėtina tai, kad apeliantas (trečiasis asmuo), įtrauktas dalyvauti ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje kaip kreditorius, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atvykęs į 2019 m. birželio 13 d. parengiamąjį teismo posėdį, neteikė įrodymų, nereiškė prašymų išreikalauti įrodymus, kurių pats negali gauti (CPK 2256 straipsnis). Savo poziciją dėl ieškovės reikalavimo atsakovo skolinį įsipareigojimą pripažinti asmenine atsakovo prievole apeliantas (trečiasis asmuo) išdėstė 2019 m. liepos 31 d. prašyme teismui bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nepridėdamas jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ginčo prievolė laikytina bendra solidaria abiejų sutuoktinių prievole (CPK 12, 178 straipsniai). Trečiasis asmuo nepasinaudojo ir CPK 186 straipsnyje numatyta įrodinėjimo priemone – neatvyko nė į vieną teismo posėdį duoti paaiškinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tiesiogiai išklausyti kreditorių, buvo pripažinęs trečiojo asmens (apelianto) dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau, šiam proceso dalyviui nesidomint bylos eiga, atsisakė jo privalomo dalyvavimo.
26. Apeliantas (trečiasis asmuo) su apeliaciniu skundu pateikė jo 2012 m. sausio 9 d. siųstą elektroninį laišką antstolei, kuriuo remdamasis tvirtina, jog šio laiško turinys įrodo, kad ieškovė žinojo apie atsakovui suteiktą paskolą, sumokėdama skolos dalį, patvirtino atsakovo sudarytą paskolos sandorį, taip pat patvirtino, kad paskola suteikta šeimos poreikiams.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis rašytinis įrodymas, kuriuo apeliantas grindžia savo poziciją dėl ginčo prievolės pobūdžio, negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, jis privalo būti įvertintas visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis).
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas (trečiasis asmuo) teismo proceso metu neatskleidė, kada, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas jo nurodomas paskolos sandoris su atsakovu, neįvardijo konkrečių tikslų, kuriems skolinti pinigai. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad apelianto (ieškovo) nurodomi paskolos santykiai buvo įforminti atsakovo pasirašytu vekseliu. Bylos duomenimis, 2011 m. pabaigoje jau buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo.
29. 2012 m. sausio 9 d. elektroniniame laiške, kuriuo remiasi apeliantas (trečiasis asmuo), jis skolininku įvardija tik atsakovą V. R.. Nors apeliantas (trečiasis asmuo) teigia, kad šio laiško turinys patvirtina, jog buvo sutarta, kad skola toliau bus grąžinama pagal visų trijų asmenų (R. B.. V. R., R. R.) suderintą mokėjimo grafiką, mokėjimus atliekant R. R., tačiau tokio susitarimo aptariamame laiške nėra. Tai, kad šiame laiške nurodoma, jog susitikime su skolininku dalyvavo ir jo žmona (ieškovė), kuri pervedė į kreditoriaus sąskaitą 20 000 Lt skolai grąžinti, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog skolininko sutuoktinė patvirtino sutuoktinio sudarytą paskolos sandorį, t. y. pripažino atsakovo prisiimtos prievolės bendrumą, iš kreditoriaus gautų pinigų panaudojimą šeimos poreikiams (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
30. Analizuojant kitus bylos duomenis, pažymėtina, kad ieškovė, 2012 m. sausio 9 d. iš savo sąskaitos pervesdama apeliantui (trečiajam asmeniui) 20 000 Lt, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, jog tai – „dalinis skolos padengimas už V. R.“. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, ieškovė paaiškino, kad šį mokėjimą atsakovo kreditoriui atliko iš savo sąskaitos todėl, jog atsakovo, turėjusio ne vieną skolinį įsipareigojimą, sąskaitos buvo areštuotos antstolių, todėl visos lėšos už parduotas įmonės akcijas buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, ir ji 20 000 Lt atsakovo kreditoriui (apeliantui) sumokėjo iš atsakovui už parduotas įmonės akcijas tekusios bendrų lėšų dalies. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2011 m. gruodžio 23 d. į ieškovės sąskaitą pervesta 45 000 Lt galutinio atsiskaitymo pagal 2011 m. sausio 27 d. sutartį; ieškovė 2012 m. sausio 9 d. pervedė apeliantui 20 000 Lt, mokėjimo paskirtyje įrašydama, kad šis mokėjimas – už atsakovą.
31. Bylos duomenų visumos analizė patvirtina ieškovės atsikirtimų į apelianto poziciją argumentus ir teikia pagrindą atmesti kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad 2012 m. sausio 9 d. ieškovės atliktas dalies skolos sumokėjimas įrodo skolos pripažinimą bendra sutuoktinių prievole (CK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliantas (trečiasis asmuo) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neišdėstė argumentų, nepateikė konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pinigus atsakovui jis skolino tikslams, susijusiems su atsakovo šeimos poreikiais (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantas (trečiasis asmuo), 2012 m. sausio 9 d. gavęs skolos dalies grąžinimą, daugiau kaip septynerius metus (iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo) neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, jog atsakovo prisiimtą skolinį įsipareigojimą jis laikė bendra solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Byloje nėra duomenų, kad, atsakovui po 2012 m. sausio 9 d. negrąžinant likusios skolos dalies, apeliantas (trečiasis asmuo) būtų siekęs išsiieškoti skolą iš ieškovės (CPK 12, 178 straipsniai). Kai kreditorius tokį ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų (nei teisinių, nei faktinių) skolos išieškojimui iš skolininko sutuoktinės, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto (trečiojo asmens) argumentų, kad pinigus atsakovui jis skolino šio šeimos poreikiams ir kad atsakovo piniginį įsipareigojimą laikė bendra solidaria sutuoktinių prievole (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
34. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog apeliantas (trečiasis asmuo) neįrodė, nei kad ieškovė pritarė atsakovo sudarytam paskolos sandoriui ir jį patvirtino, nei kad atsakovas pinigus skolinosi šeimos interesais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti priešingą išvadą – atsakovo prisiimtas skolinis įsipareigojimas apeliantui (trečiajam asmeniui) buvo asmeninė atsakovo prievolė, nesusijusi su šeimos poreikių tenkinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolių kvalifikavimą asmeninėmis ar bendromis, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
36. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 290,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
37. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto (trečiojo asmens) apeliacinis skundas atmestas, ir tai, kad ieškovės prašomos atlyginti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra visiškai pagrįsto dydžio, ieškovei iš apelianto (trečiojo asmens) priteistina 290,40 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.