- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-156-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- R., R. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant ieškovei S. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12694-54/2009 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei S. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 45-47) prašė pakeisti 2003-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams ir priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečiams vaikams G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Teismas sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad atsakovas R. S. po santuokos nutraukimo skirs vaikų G. ir I. išlaikymui po 70 Lt kiekvienam kas mėnesį iki jie sulauks pilnametystės. A. T. S. priteistas išlaikymas po 60 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nepilnamečiai vaikai, sūnus G. ir dukra I. gyvena su ieškove bei kitais 2 nepilnamečiais vaikais, kuriuos ji pilnai išlaiko ir augina. Vaikai per 5 metus paaugo, jų poreikiai taip pat pasidarė įvairesni ir didesni, o tėvas daugiau niekaip išskyrus mokamas periodines išmokas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė dirbo UAB „Palink“ ir gaunamas darbo užmokestis buvo apie 1200 Lt per mėnesį. Jokių kitų pajamų negavo ir banke santaupų neturi. Šiuo metu ieškovė nedirba, išėjo iš darbo, kadangi jos mažajam sūnui turi būti atliekama operacija. Ji užsiregistravus darbo biržoje, tačiau išmokų negauna. Ieškovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, o būtinų išlaidų padidėjimas yra aplinkybė, lemianti šalių turtinės padėties pasikeitimą. Ieškovė neturi galimybių skirti savo vaikų poreikiams tenkinti pakankamai pinigų.
Atsakovas priešieškiniu (b. l. 14-16) prašė nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą po 140 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, nutraukti išlaikymo mokėjimą A. T. S.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2003-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo R. S. nepilnamečiams vaikams G. S. ir I. S. išlaikymą kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-04-30 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei S. S., išimtinai vaikų interesams tenkinti; nutraukė išlaikymo mokėjimą iš R. S. priteistą A. T. S. 2003-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu; priteisė iš atsakovo R. S. 175 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei, 180 Lt žyminio mokesčio ir 15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės S. S. 10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (b.l.8,9), gyvena su vaikais nuomojamame savivaldybės socialiniame būste (b.l.59),60), moka mokesčius, išlaiko keturis vaikus. Ieškovė dirbo UAB „Palink“, jos gaunamos pajamos siekė apie 1200 Lt (b.l.96). Ieškovės prašymu buvo atleista iš darbo ir nuo 2009-08-31 registruota darbo biržoje (b.l.95). Bedarbio išmokų negauna. Ji yra paėmusi paskolas iš „Swedabank“ ir pašto (b.l.62-70) ir kas mėnesį moka po 378,58 Lt. Ieškovė gauna socialines išmokas apie 820 Lt (b.l.94). Ieškovė pateiktoje išlaikymo lentelėje nurodė, kad vienam vaikui išleidžia apie 700 Lt (b.l.97). Atsakovas nėra sudaręs antros santuokos, tačiau su sugyventine augina dukrą G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.27). Tiek atsakovas, tiek jo sugyventinė nuomojasi po vieną kambarį bendrabutinio tipo name. Atsakovas moka komunalinius, kabelinės televizijos, už internetą mokesčius, buvusio nuomininko įsiskolinimą, nuomos mokesčių nemoka. Atsakovas dirba UAB „Aurika“ jo vidutinės mėnesinės pajamos 2882,34 Lt (b.l.98). Nekilnojamojo turto, automobilio neturi (b.l.19,20). Jo sugyventinė D. S. gauna motinystės pašalpą 1463 Lt. (b.l.99). Kaip nurodė atsakovas dukros G. išlaikymui jis išleidžia apie 200-300 Lt ir daugiau. Atsakovas yra paėmęs paskolas, kurių padengimui kas mėnesį išleidžia iki 500 Lt. Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašą nuo 2008-10-01 iki 2009-09-22 (b.l.102-108). Teismas išnagrinėjęs paskutinių mėnesių (2009 07, 08) pajamas ir išlaidas nustatė, kad atsakovui lieka nepanaudotų piniginių lėšų nuo 500 Lt iki 1000 Lt, neįvertinant D. S. gaunamų pajamų. VĮ „Regitra‘ duomenimis atsakovas automobilio neturi, tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, kad jis perka degalus automobiliui, todėl manytina, kad jis turi transporto priemonę. Taip pat moka mokesčius (perka papildymą) už du mobilaus ryšio abonentus.
Teismas, palyginęs šalių materialinę padėtį padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, ji šiuo metu yra bedarbė ir registruota darbo biržoje, kartkartėmis dirba pas ūkininkus gaudama darbo užmokestį. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas pripažino, kad nuo 2003-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priteisto išlaikymo, vaikų poreikiai išaugę, jiems reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystymuisi, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Ieškovės nurodytos sumos pinigų, išleidžiamos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra pagrįstos, atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, šeimos išlaidas, į tai, kad atsakovas dukrai G. teikia išlaikymą nuo 200-300 Lt ir daugiau, atsižvelgiant į CK 3.198 str. nuostatas, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą bei LAT formuojamą praktiką, konstatavo, kad atsakovas gali teikti išlaikymą vaikams didesnį nei po 270 Lt kas mėnesį, todėl priteisė G. S. ir I. S. išlaikymą kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-04-30 iki jų pilnametystės. Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 2003-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo A. T. S. nutraukimo, nes 2008-10-23 Kauno rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2038-214-2008 buvo nustatyta, kad A. T. S nėra atsakovo R. S. sūnus.
Šalies argumentai
Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu (b. l. 127-131) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams: I. S. ir G. S. išlaikymą kas mėnesį mokant po 270 Lt periodines išmokas kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl abiejų šalių materialinės padėties bei jos pasikeitimo iš esmės, vaikų poreikių, nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Su sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra pateisinamai pablogėjusi, dėl ko ji įgijo teisę reikalauti padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Taip pat teismas nevertino teismui pateiktų įrodymų bei aplinkybių, kurios pagrindžia, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai yra pablogėjusi, todėl nebuvo pagrindo padidinti teikiamo išlaikymo dydžio iki 350 Lt/mėn. kiekvienam vaikui. Aplinkybė, kad ieškovė neteko darbo, savaime negali reikšti, jog iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų padėtis, o kitam dėl to kyla pareiga teikti didesnį išlaikymą vaikui. Ieškovė išėjo iš darbo pati, todėl nustatant jos turtinę padėtį, vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų savo amžių, profesines galimybes bei darbo patirtį atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismas šį faktą kad ieškovė tapo bedarbė, laikydamas esminiu, vieninteliu iš esmės pablogėjusios ieškovės materialinės padėties įrodymu, formuoja labai ydingą teisminę praktiką kai tapęs bedarbiu, netgi pats savo iniciatyva išėjęs iš darbo, gali pagrįstai tikėtis, jog bus žymiai padidintas kito iš tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, todėl nėra reikalo pačiai ieškotis darbo ir dirbti.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai yra geresnė nei ieškovės, nes lyginant su 2003 metais, apelianto padėtis pablogėjo. Teismas negalėjo vadovautis aplinkybe, kad iš sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantas perka degalus automobiliui bei daryti išvados, kad jis turi transporto priemonę ir taip dirbtinai pagerinti turtinę padėtį. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad apeliantas jokios transporto priemonės neturi. Dėl ekonominės krizės mažėja užsakymų apimtys, mažėja darbo, darbo valandų, o tuo pačiu ir mėnesinis atlyginimas. Visus duomenis apie savo mažėjantį atlyginimą apeliantas teismui pateikė, tačiau teismas sprendime apie tai visiškai neužsimena. Be to, apeliantas pagal 2007-07-03 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) privalo mokėti beveik po 50 Lt į mėnesį iki 2010-07-10, o pagal 2007-12-20 paskolos sutartį Nr. 7 - po 235 Lt į mėnesį iki 2010-12-20.
3. Ieškovė savo reikalavimą pakeisti - padidinti teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams argumentavo tuo motyvu, kad ji šiuo metu augina 4 vaikus. Tačiau apeliantas yra tik dviejų ieškovės vaikų tėvas, todėl klaidinga ir nelogiška teismo išvada, kad atmestinas mano teiginys, jog ieškovės sugyventinis turi padėti išlaikyti ieškovės vaikus, nes tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima perkelti kitam asmeniui.
4. Teismas vaikų poreikių ir jų apimties konkrečiai nesiaiškino, nenustatė, o vadovavosi tik niekuo neparemta, pačios S. S. sudaryta vaikų išlaikymo lentele.
5. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad apeliantas ilgą laiką išlaikymą mokėjo ir ne savo vaikui (po 60 Lt/mėn.).
6. Teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į tai, kad nors S. S. pati kalba apie savo blogą materialinę padėtį, tačiau 2008 m. lapkritį yra paėmusi 2778,12 Lt vartojimo kreditą, o 2009 m. balandį paėmė dar vieną 8000 Lt vartojimo kreditą.
7. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai išlaikymą priteisė nuo 2009-04-30, t.y. nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs naujas sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tol galioja ir prejudicinę galią turi analogišku klausimu priimtas paskutinis - 2003-11-21 Kauno m. apylinkės teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-142) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-08 sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms bei klaidinantys teismą yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės padėtis yra pateisinamai pablogėjusi, ir teismas nenustatė bei nevertino aplinkybių, kad atsakovo turtinė padėtis yra objektyviai pablogėjusi. Šiuo metu ieškovė gauna socialines išmokas, yra bedarbė ir registruota darbo biržoje, o vaikų poreikiai išaugo dėl amžiaus, padidėjo išlaidos aprangai, maistui, vystymusi, lavinimuisi, mokymo reikmėms. Atsakovo pajamos yra apie 2800 Lt, jo sugyventinės gaunama vaiko auginimo pašalpa 1467 Lt dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu mano bei pagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį.
2. Kaip esminį apeliacinio skundo motyvą atsakovas nurodo, jog šiuo metu ieškovė yra bedarbė, o teismas pateisina jos savanorišką išėjimą iš darbo, tačiau kai buvo kreiptasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė buvo dirbanti, gaudavo darbo užmokestį ir visą laiką vykdė ir vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, priešingai negu atsakovas.
3. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog atsakovo vidutinis atlyginimas sudaro 2800 Lt. Todėl melagingai nurodydamas apie savo pablogėjusią turtinę padėtį atsakovas pažeidžia pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovas taipogi apeliacinį skundą grindžia sumažėjusiomis darbo apimtimis bei gaunamu atlyginimu ir pateikia naujus, dirbtinai sukurtus dokumentus, kartu su apeliaciniu skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (LR CPK 314 str.).
4. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal teismo logiką tarsi ieškovės sugyventinis neprivalo padėti išlaikyti savo vaikų, kurių susilaukė kartu su ieškove, ar kad galbūt atsakovas privalo juos išlaikyti. Tačiau jis nurodo visiškai nesusijusias aplinkybes dėl kitų 2 ieškovės vaikų, kuriuos išlaiko jų tėvas bei kurių išlaikymo iš atsakovo niekas nereikalauja.
5. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vaikų poreikių ir jų apimties konkrečiai nesiaiškino, nenustatė, o vadovavosi tik sudaryta ieškovės išlaikymo lentele, kadangi nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikui, vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas bei priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad šalys santuoką nutraukė Kauno miesto apylinkės teismo 2003-11-21 sprendimu. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatytas šalių nepilnamečių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas, priteisiant iš atsakovo vaikams G. ir I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 Lt, o A. T. - po 60 Lt (b. l. 5). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti priteisto išlaikymo dydį vaikams G. ir I., nes vaikų poreikiai padidėjo ir priteistas išlaikymas nepatenkina būtinų vaikų poreikių. Be to, ženkliai pasikeitė pragyvenimo lygis, išaugo kainos ir mokamo išlaikymo nepakanka. Atsakovas turi kitą šeimą, augina dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Jis sutinka mokėti vaikams po 270 Lt išlaikymą, nes didesnio išlaikymo jis neturi galimybių mokėti. Dėl krizės jo pajamos mažėja, su šeima gyvena nuomojamame būste, moka paskolas bankui ir kitus privalomus mokesčius. Vaikų poreikiai pasikeitė nežymiai ir todėl teismui nebuvo pagrindo didinti priteistą išlaikymą. Ieškovė iš darbo išėjo savo noru, jos turtinė padėtis, netekus darbo, pakito nežymiai. Ji gauna socialinę pašalpą, kompensaciją šildymo išlaidoms. Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų: Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 – Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 – Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 – Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004;Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Ieškovė nurodė ir įrodė, kokie yra būtini nepilnamečių vaikų įprasti poreikiai, o būtent: maistas, būstas ir jo išlaikymas, mokslas ir bendras vaikų ugdymas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, vitaminai ir pan., ir kokios yra būtinos išlaidos tiems poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodyta mėnesio pinigų suma būtina vaikų poreikiams patenkinti apie 700 Lt iš esmės atitinka protingumo kriterijus, minimalius ir būtinus augančių ir bręstančių vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatos būklei palaikyti, taip pat mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, užtikrina būtinas sąlygas vystytis ir neprieštarauja prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Šalių vaikai: G. mokosi 8 klasėje, I. - 7 klasėje (b. l. 49, 51), auga, dėl to žymiai padidėjo jų poreikiai. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji augina 4 vaikus, dirba laikinus darbus pas ūkininkus. Dėl nepakankamų šeimos pajamų vaikai mokykloje gauna nemokamus pietus. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino jo ir ieškovės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2009-10-22 įsakymo kopija dėl prastovos 2009 m. spalio 18-19 d. d. nepatvirtina, kad atsakovo pajamos ženkliai mažėja, ar jis neturi kitų galimybių gauti papildomų pajamų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir vadovavosi byloje surinktais rašytiniais įrodymais apie šalių turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Ieškovei tenka kasdieninė vaikų priežiūra, jų auginimas, auklėjimas ir pan., todėl atsakovo dalis išlaikymo prievolėje gali būti didesnė. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos išlaidos už kabelinę televiziją, už internetą, buvusio nuomininko įsiskolinimo, paimtų paskolų iš banko dengimas yra paties atsakovo reikalas, ir neturi reikšmės sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas objektyviai pajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą vaikams po 350 Lt kiekvienam vaikui, kuris yra būtinas užtikrinti visas būtinas kiekvieno vaiko vystymosi sąlygas, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai išlaikymą priteisė nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos - 2009-04-30, nors galiojo ankstesnis 2003-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju ieškovė prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai. Todėl laikytina, kad ieškovės teisė reikalauti padidinti priteisto išlaikymo dydį atsirado nuo pasikeitusių aplinkybių – padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių. Savo teisę ieškovė įgyvendino kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas, padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009-04-30. Apelianto argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad apeliantas ilgą laiką išlaikymą mokėjo ir ne savo vaikui (po 60 Lt/mėn.) atmestinas, nes ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto vaikų išlaikymo dydžio. Atsakovas nuo 2008-10-23 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog A. T., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo sūnus (b. l. 28) turėjo teisę kreiptis dėl išlaikymo vaikui nutraukimo.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo CK 3.192, 3.201 str. ir CPK 177 straipsnių aspektu. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teismo išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą
Iš R. S. priteisti 5, 40 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas „Swedbank“ (kodas 7300), įmokos kodas 5660.