Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-10 · Administracinė byla Nr. eI2-12781-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-10
Bylos Nr.
eI2-12781-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03536-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
E. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vojtko“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12781-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03536-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. H. (E. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vojtko“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. H. teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149392 (toliau – Sprendimas, skundžiamas Sprendimas).

Skunde pareiškėjas nurodo, jog dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vamax Baltic“, todėl nesupranta, kodėl atsakovas konstatuoja, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – Leidimas) panaikinamas, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu, nors Sprendime rašo, kad darbo sutartis nebuvo nutraukta.

Atkreipia dėmesį, kad dėl buvusio darbdavio UAB „Vojtko” 2024 m. kovo 20 d. Darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) priėmė sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)4248/2024, pareiškėjo ieškinį patenkino. Buvo pripažinta, kad pareiškėjo darbo sutarties nutraukimas nuo 2024 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neteisėtas. Minėtu sprendimu iš UAB „Vojtko“ pareiškėjo naudai buvo priteista 4 369,09 Eur (atskaičius mokesčius)neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2023 m. gruodžio – 2024 m. vasario mėnesius, 486,32 Eur už prastovas 2023 m. gruodžio mėnesį; 207,90 Eur darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėnesį; 1 095,27 Eur, išmokų už 2024 m. vasario mėnesį; 551,14 Eur – už balandžio mėnesį (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). VDI sprendimas įsiteisėjęs ir pateiktas vykdymui.

Pareiškėjo vertinimu, visos šios aplinkybės yra labai svarbios, tačiau nepaminėtos atsakovo Sprendime. Skunde pažymi, kad atsakovas neprašė pateikti paaiškinimų. Nors Migracijos departamentui buvo žinoma, jog pareiškėjas pakeitė darbdavį, tačiau kaip esminį pažeidimą nurodo UAB „Vojtko“ neišmokėtas lėšas, kurios priteistos pareiškėjo naudai.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendime nenurodyta, kokias aplinkybes ir kaip vertino Migracijos departamentas, Leidimas panaikintas tik nurodžius teisės aktų nuostatas ir pateikiant įvykių seką, tačiau visiškai nevertinant ir nepasisakant dėl išdėstytų aplinkybių ir nesusiejant jų su teisės normomis.

Prašo skundą tenkinti ir priteisti visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime paaiškina, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad užsienietis UAB „Vojtko“ įsidarbino 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. vasario 28 d. darbo santykiai su minėta bendrove nutrūko, per visą įdarbinimo laikotarpį 1 386 Eur darbo užmokestis, nurodytas tarpininkavimo rašte, jam nebuvo mokamas.

Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, todėl konstatuota, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis. Užsienietis nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame Sprendime nurodytais laikotarpiais mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur), konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, todėl išduotą Leidimą panaikino.

Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad Leidimas buvo išduotas darbo UAB „Vamax Baltic“ pagrindu ir kad pareiškėjas šioje bendrovėje dirba. Teigia, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo UAB „Viskintos transportas“ pagrindu. Pareiškėjas vėliau tris kartus teikė prašymus leisti pakeisti darbdavį. Jo 2023 m. spalio 9 d. prašymas (paskutinis prašymas leisti pakeisti darbdavį iki ginčijamo Sprendimo priėmimo) buvo dėl darbdavio keitimo į UAB „Vojtko“. Atsakovas mano, kad leidus pareiškėjui pakeisti darbdavį į UAB „Vojtko“, jis galėjo dirbti tik šioje bendrovėje, kol Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo leisti pakeisti darbdavį, negalėjo dirbti UAB „Vamax Baltic“. Taip pat pažymi, kad Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Vamax Baltic“ nutrūko 2023 m. spalio 16 d.

Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais dėl VDI Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. kovo 20 d. sprendimo reikšmės ginčijamo Sprendimo teisėtumui. Darbo ginčų komisijos sprendimas nepaneigia, kad pareiškėjui ginčijamame Sprendime nurodytais laikotarpiais mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio (esat šioms aplinkybėms pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau to nedarė). Tai pat Darbo ginčų komisijos sprendimu pareiškėjas nebuvo grąžintas į darbą (darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Vojtko“ buvo nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Darbo ginčų komisijos sprendimas nepaneigia ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindų.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, jog nei 1 386 Eur atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga UAB „Vojtko“ ginčijamame Sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas ir darbo sutartis su šia bendrove nutraukta, todėl nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą jų galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti Leidimus, jei jie nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šiuo atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 24S149392 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Viskintos transportas“ (toliau – Bendrovė 1), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują Leidimą, galiojantį iki 2024 m. liepos 28 d. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui įteiktas 2022 m. rugsėjo 26 d.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Vojtko“ (toliau – Bendrovė 2) pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, Migracijos departamentui 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje 2.

Asmuo, ketindamas dirbti UAB „Vamax baltic“ (toliau – Bendrovė 3) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. liepos 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje 3.

Pareiškėjas tuo pagrindu, kad vėl ketina dirbti Bendrovėje 2 pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsakovui 2023 spalio 9 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje 2.

Iš byloje pateiktų Sodros informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad asmuo Bendrovėje 1 buvo įdarbintas nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. spalio 18 d., Bendrovėje 2 – nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., Bendrovėje 3 – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d..

Nustatyta, kad trečią kartą pakeitęs darbdavį, Bendrovėje 2 pareiškėjas dirbo nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Jam šiuo laikotarpiu nė karto nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas 1 386 Eur dydžio darbo užmokestis. Nustatyta kad už 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokėtas, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 1 317,05 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 0 Eur darbo užmokesčio, t. y. vidutinis mokamas darbo užmokestis, per paskutinius 3 mėnesius – 439 Eur per mėnesį.

Bendrovės 2 Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1 386 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad sutartas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Vidutinis mokamas darbo užmokestis per paskutinius 3 mėnesius pareiškėjui – 439 Eur per mėnesį, todėl konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti Leidimą , nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės 2, sudarantis 1 386 Eur. Vertinant Sodros informacinės sistemos duomenis matyti, kad darbo užmokestis per paskutinius 3 mėnesius nesiekia 1 MMA, kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – tik darbo užmokestis), todėl konstatuota, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2022 m. gegužės 23 d., leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2021 m. birželio 2 d. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog asmenį su Lietuvos Respublika sieja trumpalaikiai ekonominiai santykiai. Migracijos departamentas nenustatė, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nenumatytos.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Migracijos departamento teismui pateikti Sodros informacinės sistemos duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad Bendrovėje jis buvo įdarbintas nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. spalio 18 d., Bendrovėje 2 – nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., Bendrovėje 3 –– nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d..

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas trečią kartą pakeitęs darbdavį Bendrovėje 2 dirbo nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus duomenis, nustatė, kad užsieniečiui nė karto nemokėtas darbdavio Tarpininkavimo rašte nurodytas i mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur. Nustatyta, kad už 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nemokėtas, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 1 317,05 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 0 Eur darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas neturėjo lėšų, kurios būtų pakankamos pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neatitiko UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nes, įvertinus bylos duomenis, matyti, kad vidutinis mokamas darbo užmokestis per paskutinius 3 mėnesius, pareiškėjui – 439 Eur per mėnesį.

Nėra neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas, paduodamas prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kad dirbs ne visą darbo laiką ar bus mokamas kitas, nei nurodytas pateiktame Tarpininkavimo rašte, atlyginimas.

Bendrovės 2 Tarpininkavimo rašte nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau nustatyta, kad tokio dydžio darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti Leidimą, pats nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Atsižvelgus į Sodros informacinės sistemos duomenis, kad asmeniui nemokamas darbo užmokestis, kurio dydis siektų 1 MMA, jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negauna, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui Leidimas, kuris vėliau buvo panaikintas, išduotas tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti Bendrovėje 2. Nors jis teigia, kad dirba ir pajamas gauna iš UAB „Vamax Baltic“, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad paskutinis pareiškėjo prašymas dėl darbdavio keitimo į UAB „Vojtko“ pateiktas 2023 m. spalio 9 d. Migracijos departamentui nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas negalėjo dirbti UAB „Vamax Baltic“, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeistos Įstatymo ir Ledimo išdavimo nuostatos bei tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nepaneigia, kad pareiškėjui ginčijamame sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, o mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio. Pažymėtina ir tai, kad esat šioms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis dėl naujo Leidimo išdavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai padarė. Užsienietis turi pareigą atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą jų galiojimo laikotarpį, todėl negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi, jei nebeatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų.

Nustačius, jog pareiškėjui nebuvo mokamas Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos UTPĮ nustatytos prievolės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014), todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio Leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas aptariamas Leidimas. UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo Leidimo nesikreipė.

UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panašaus pobūdžio bylose, 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Taigi, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad atsakovas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko UTPĮ nustatytų reikalavimų, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai. Be to, pareiškėjas neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Atsižvelgusi į pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, jog asmuo neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje tarp išvardytų reikalavimų – administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, jog šio straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, susietos su taikomomis teisės normomis, aptariamas procesinis dokumentas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš jo turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl negalima teigti, kad jis tik formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi gauti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149392, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Heile prieš Suomiją; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, teismasėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. H. (E. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė