Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Telegrafistas“ dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo A. N., išvadą teikiančios institucijos nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovo narių susirinkimas, užkirtęs kelią ieškovui savo lėšomis prisidėti prie vandenvietės statinių eksploatavimui tarnaujančio valstybinės žemės sklypo išpirkimo, užkirto kelią ieškovui, kaip atsakovo nariui, įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas, susijusias su bendro turto naudojimu ir šio turto išsaugojimu.

17. 2002 m. balandžio 15 d. 14 atsakovo narių, tame tarpe ir ieškovas, kreipėsi į atsakovo valdybą su prašymu leisti savo lėšomis įrengti požeminį vamzdyną ir giluminio siurblio valdymo pultą. 2002 m. balandžio 20 d. atsakovo valdyba apsvarstė šį prašymą ir nutarė leisti jungtinės veiklos dalyvių lėšomis atlikti šiuos darbus. 2004 m. jungtinės veiklos dalyvių, tame tarpe ir ieškovo, lėšomis buvo atlikti gręžinio pagerinimo (modernizavimo) darbai. Už šiuos darbus jungtinės veiklos dalyviams nebuvo kompensuota, 2004 m. balandžio 3 d. atsakovo narių susirinkime nustatyta 500 Lt rinkliava nebuvo renkama. 2005 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu 27 atsakovo nariai, tarp jų ir ieškovas, susitarė atsakovo nuosavybės teise pirkti nuomojamą valstybinės žemės sklypą, esantį po vandenvietės statiniais, ir savo lėšomis apmokėti visas išlaidas. Šis susitarimas yra galiojantis. Daugiau kaip 10 metų sklandžiai vykdyta jungtinė veikla vykdant vandenvietės eksploatavimą ir priežiūrą buvo pakeista išimtinai vieno atsakovo nario – trečiojo asmens A. N., interesais turėti papildomą žemės plotą.

18. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti ginčijamus susirinkimo sprendimus, sudarė sąlygas pažeisti nustatytus geriamojo vandens viešojo tiekimo saugumo ir kokybės reikalavimus, ginčijamais sprendimais neužtikrinama, kad vandenvietės statiniams eksploatuoti, vandens gavybos ir kokybės gerinimo reikmėms reikalingos įrangos išdėstymui pakaktų vietos, kad būtų galimas privažiavimas prie gaisrinių gesinimo čiaupų.

20. Atsakovo nariai, priimdami ginčijamus sprendimus, įgyvendino Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetenciją spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Ieškovas pasinaudojo teise siūlyti 1995 m. balandžio 5 d. nuomos sutarties Nr. 01/95-4983 pagrindu nuomojamą valstybinės žemės sklypą išpirkti ieškovo lėšomis, tačiau atsakovo narių susirinkimas šiam pasiūlymui nepritarė.

22. Ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Lietuvos geologijos tarnyba yra kompetentinga teikti išvadą dėl vandenvietės apsaugos zonų. Lietuvos geologijos tarnybos išvadoje nenurodyta, kad, įgyvendinus ginčijamus susirinkimo sprendimus, bus pažeista vandenvietės apsaugos zona. Šios tarnybos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vandenvietės apsaugos zonos taršos apribojimas nėra siejamas su ginčijamais sprendimais, nes ir iki šių sprendimų priėmimo vandenvietės apsaugos zonos taršos apribojimo juosta buvo naudojamų žemės sklypų teritorijoje. Lietuvos geologijos tarnybos išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nėra gręžiniui nustatytų ir įregistruotų vandenvietės apsaugos zonų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinis skundas atmetamas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

26. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 1995 m. balandžio 5 d. nuomos sutarties Nr. 01/95-4983 pagrindu yra išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Šiame sklype yra atsakovo užsakymu 1974 m. įrengtas gręžinys. Gręžinys Žemės gelmių registre įregistruotas 1997 m. liepos 7 d., gręžinio identifikavimo Nr. 1008, paskirtis – gavybos, išteklių rūšis – požeminis vanduo, būklė – veikiantis. 2015 m. spalio 10 d. įvyko atsakovo sodininkų bendrijos “Telegrafistas” narių susirinkimas. Susirinkimo narių sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta atsakovo nuosavybės teise išpirkti valstybinę žemę, esančią greta (duomenys neskelbtini) gatvės, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas nuomoja 1995 m. balandžio 5 d. nuomos sutartimi Nr. 01/95-4983. Sprendimu Nr. 3 buvo nuspręsta, kad valstybinės žemės sklypo suformavimas, išpirkimas ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymas apmokamas besiribojančio sklypo sąvininko trečiojo asmens A. N. lėšomis. Sprendimu Nr. 4 buvo nuspręsta iš valstybės išpirkto žemės sklypo dalį iki 2,3 arų dydžio išnuomoti trečiajam asmeniui A. N., pasirašant ilgalaikę 99 metų nuomos sutartį; leisti trečiajam asmeniui A. N. išnuomotą sklypą aptverti bendra tvora su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir statyti statinius statybą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka; leisti trečiajam asmeniui A. N. rengti nuomojamo sklypo detalųjį planą ir žemėtvarkos projektą, o taip pat, esant galimybei, perleisti trečiajam asmeniui A. N. nuomojamą sklypą asmeninės nuosavybės teise, prijungiant jį prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. išimtinei sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklauso spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti arba pirkti iš valstybės (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 3.2. p. taip pat numatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus rekreacijai ir kitoms reikmėms. Todėl atsakovo narių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą Nr. 2 atsakovo nuosavybės teise pirkti 1995 m. balandžio 5 d. nuomos sutarties Nr. 01/95-4983 pagrindu atsakovo nuomojamą valstybinės žemės sklypą. Ieškovas neginčija sprendimo atsakovo nuomojamą valstybinės žemės sklypą pirkti atsakovo nuosavybės teise. Ginčijamas susirinkimo sprendimas Nr. 3, kuriuo nuspręsta, kad valstybinės žemės sklypo suformavimas, pirkimas atsakovo nuosavybės teise ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymas bus apmokamas trečiojo asmens A. N. lėšomis, nepakeičia sprendimo Nr. 2, kad atsakovo nuomojamas valstybinės žemės sklypas perkamas atsakovo nuosavybės teise.

28. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d. sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 23 str. turtas sodininkų bendrijai gali priklausyti nuosavybės teise. Atsakovo nuomojame valstybinės žemės sklype esantis gręžinys buvo įrengtas atsakovo užsakymu 1974 m. Gręžinys naudojamas aprūpinti vandeniu atsakovo narius. Atsakovo valdyba 2002 m. balandžio 20 d. posėdyje priėmė nutarimą leisti prašymą pateikusiai daliai atsakovo narių, tarp jų ir ieškovui, šių narių lėšomis įrengti požeminį vamzdyną, modernizuojant giluminio siurblio valdymą. Tačiau tik ta aplinkybė, kad dalis atsakovo narių turėjo leidimą įrengti / įrengė požeminį vamzdyną ir modernizavo siurblį, savaime nereiškia, kad šie atsakovo nariai įgijo nuosavybės teisę į 1974 m. atsakovo užsakymu įrengtą gręžinį. Byloje taip pat yra 2004 m. balandžio 3 d. atsakovo narių susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad atsakovo nariai vėliau priėmė sprendimą visuotinai įrengti požeminį vandentiekį ir patvirtinti po 500 Lt rinkliavą, kuri bus renkama iš kiekvieno sklypo savininko po pirmojo etapo darbų atlikimo. Iš 2011 m. spalio 1 d. atsakovo narių susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovo narių susirinkimas sprendė klausimus, susijusius su vandenvietės būklės įvertinimu ir reikalingų darbų atlikimu, su rinkliavos už prisijungimą prie požeminio vandentiekio nustatymu. 2011 m. lapkričio 28 d. atsakovas išdavė atsakovo narei sutikimą prisijungti prie požeminio vandentiekio. Taigi, sprendimus dėl gręžinio ir požeminio vamzdyno naudojimo priimdavo visuotinis atsakovo narių susirinkimas. Ieškovas CPK nustatyta tvarka nereiškė reikalavimo pripažinti, kad gręžinys ir / ar požeminis vamzdynas yra tik dalies konkrečių atsakovo narių nuosavybė.

29. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 29 d. išvadoje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypas, esantis tarp trečiajam asmeniui A. N. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. M. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gręžinys Nr. 1008, nėra suformuotas. Lietuvos geologijos tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. išvadoje nurodyta, kad šiuo metu gręžiniui Nr. 1008 nėra nustatytų ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų vandenvietės apsaugos zonų. Atsakovo narių susirinkimas, priimdamas ginčijamus sprendimus Nr. 3 ir Nr. 4, nepriėmė sprendimo dėl atsakovo siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo suformavimo, pardavimo, trečiajam asmeniui A. N. parduotinos 2,3 arų žemės sklypo dalies atidalinimo, dėl vandenvietės apsaugos zonų ir specialiųjų žemės naudojimų sąlygų nustatymo / sumažinimo / pakeitimo, nes tai nėra priskirta atsakovo kompetencijai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklypų formavimo kriterijais ir ribomis, su vandenvietės apsaugos zonų sumažinimu, nes, kaip jau nurodyta, šie klausimai nebuvo ir pagal atsakovo kompetenciją negali būti sprendžiami ginčijamais sprendimais Nr. 3 ir Nr. 4.

30. Lietuvos geologijos tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. išvadoje nurodyta, kad gręžiniui Nr. 1008 turi būti nustatoma vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta (griežto režimo apsaugos juosta) 10 m spinduliu aplink vandenvietę ir vandenvietės apsaugos zonos taršos ribojimo juosta 50 m spinduliu (įskaitant 1-ąją juostą) aplink vandenvietę. Tiek iš atsakovo pateikto SB Telegrafistas išperkamo valstybinės žemės sklypo griežtojo režimo apsaugos juostų plano, tiek iš ieškovo su apeliaciniu skundu pateikto brėžinio matyti, kad trečiajam asmeniui A. N. ketinama išnuomoti 2,3 arų žemės sklypo dalis nekerta vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos. Nors trečiajam asmeniui ketinama išnuomoti 2,3 arų žemės sklypo dalis patenka į vandenvietės apsaugos zonos taršos ribojimo juostą, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos geologijos tarnybos nurodytų aplinkybių, ginčijamas sprendimas Nr. 4 išnuomoti trečiajam asmeniui žemės sklypo dalį nesietinas su šios zonos pažeidimu, kadangi ir iki šio sprendimo priėmimo ši zona buvo naudojamų žemės sklypų teritorijoje.

31. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20-1 str. 1 d. nustatyta, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminis vanduo nebūtų užterštas pavojingomis medžiagomis. Vyriausybė, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą pažeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus (Saugomų teritorijų įstatymo 20-1 str. 2 d.). Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 92-95 p. nurodyti konkretūs ūkinės veiklos ribojimai atitinkamoje vandenvietės apsaugos zonoje. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 2 p.). Taigi, jei trečiajam asmeniui A. N. bus išnuomotas / parduotas ginčijamame sprendime Nr. 4 nurodytas iki 2,3 arų žemės sklypas, trečiasis asmuo privalės nustatytose vandenvietės apsaugos zonose laikytis nustatytų ūkinės veiklos apribojimų. 1995 m. balandžio 5 d. nuomos sutarties Nr. 01/95-4983 pagrindu atsakovo nuomojamo valstybinės žemės sklypo atžvilgiu nėra įstatymais nustatytų ribojimų perleisti šį žemės sklypą juridinių ar fizinių asmenų nuosavybėn dėl šiame žemės sklype esančios vandenvietės.

32. Byloje esantys gręžinio techninį aptarnavimą ir remontą atliekančių UAB „Juovaldas“ ir UAB „Artva“ raštai patvirtina, kad tinkamam gręžinio techniniam aptarnavimui ir remontui užtenka 5 – 8 atstumo nuo gręžinio iki teritoriją aplink gręžinį juosiančių tvorų. Pagal su ieškovo apeliaciniu skundu pateiktą brėžinį trečiajam asmeniui A. N. ketinama išnuomoti / parduoti iki 2,3 arų žemės sklypo dalis nepažeidžia šio atstumo. Nors šiame brėžinyje nurodytos kitos gręžinio antžeminės dalys, iki kurių atstumas nuo galimos tvoros būtų mažesnis nei nurodyta UAB „Juovaldas“ ir UAB „Artva“ raštuose, tačiau šios gręžinio techninį aptarnavimą ir remontą atliekančios įmonės tai nenurodė kaip kliūties tinkamam gręžinio techniniam aptarnavimui ir remontui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas remiasi realiai gręžinio techninį aptarnavimą ir remontą atliekančių specialistų nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu Nr. 4 priimtas sprendimas išnuomoti / parduoti trečiajam iki 2,3 arų žemės sklypo dalį su atsakovu suderintomis sąlygomis. Taigi, konkretus išnuomotinos / parduotinos žemės sklypo dalies plotas ir sandorio sąlygos nėra nustatytos. Jos galės / turės būti nustatytos atsižvelgiant į gręžiniui eksploatuoti reikalingą žemės plotą. Be to, gręžiniui eksploatuoti reikalingai žemės sklypo daliai gali būti nustatytas servitutas (CK 4.111 str. 1 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. sausio 29 d. prašymus prijungti papildomus įrodymus, išreikalauti papildomus įrodymus ir sustabdyti bylą. Byloje nėra jokių įrodymų apie realiai tarp šalių vykstančias derybas dėl taikos sutarties byloje sudarymo. Jei 2016 m. liepos 2 d. atsakovo narių susirinkime buvo priimti sprendimai, kuriais buvo pakeisti ginčijami 2015 m. spalio 10 d. susirinkimo sprendimai ir kurie yra ieškovui priimtini, ieškovas turėjo teisę atsiimti apeliacinį skundą. Tačiau pažymėtina, kad su 2016 m. liepos 13 d. prašymu ieškovas yra pateikęs 2016 m. liepos 2 d. susirinkimo nutarimo projekto, o ne susirinkime priimto nutarimo kopiją. Ieškovas turėjo galimybę pats kreiptis į atestuotus matininkus ir pateikti teismui vandenvietės ir joje esančių statinių planą, kad patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, jog egzistuoja kitoks vandenvietės užstatymas, nei nurodytas byloje jau esančiuose planuose (CPK 179 str. 1 d.).

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą kartu su šių išlaidų dydį pagrindžiančiais įrodymais (CPK 98 str. 1 d.). Prašymą priteisti 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą kartu su šių išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais pirmosios instancijos teismui teikė ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas galimai suklydo, priteisdamas šias išlaidas iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos sprendimas tikslinamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovo naudai priteistos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos.

36. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 700 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. V. atsakovo sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ naudai priteistos 700 Eur atstovavimo išlaidos.

Priteisti iš ieškovo D. V. atsakovo sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.