Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Antstolis Jonas Petrikas 2025 m. vasario 20 d. patvarkymu skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Patvarkyme nurodoma, kad gavęs vykdyti vykdomąjį raštą antstolis nustatė, jog skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 651 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punkto pagrindu. Antstolis neturi teisės atlikti priverstinio vykdymo veiksmų restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu, tai siejama ir su naujų vykdomųjų bylų užvedimu. Pažymima, kad pradėjęs vykdomąją bylą antstolis susidurtų su imperatyviomis įstatymų nuostatomis, kurios draudžia vykdyti išieškojimą iš restruktūrizuojamos įmonės ir įpareigotų antstolį sustabdyti vykdymo veiksmus. Patvarkyme taip pat nurodoma, kad einamieji mokėjimai yra skirti užtikrinti juridinio asmens komercinės veiklos tęstinumą, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priskiriamos prie einamųjų mokėjimų. Antstolio teigimu, vykdomasis dokumentas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ir skolininkės nemokumo administratoriui.

atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, 2025 m. vasario 3 d. per Antstolių informacinę sistemą pateikė antstoliui vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 634,09 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės restruktūrizuojamos UAB „Vėjo projektai“. Antstolis Jonas Petrikas 2025 m. vasario 3 d. patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-172-7124 atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį raštą ir pateiktus dokumentus grąžino pareiškėjai. Pareiškėja skundu ginčija antstolio 2025 m. vasario 3 d. patvarkymo teisėtumą.

5. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, patikrinamos CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.

6. Nagrinėjamu atveju skundžiamu patvarkymu antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. nustačius kitokias akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (nagrinėdamas skundą, antstolis 2025 m. vasario 20 d. patvarkyme nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d. patvarkyme buvo padarytas rašymo apsirikimas dėl nuorodos į CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą). Iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, kad esminė aplinkybė, dėl kurios buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi skolininkei UAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla ir nuo 2025 m. gegužės 30 d. ši bendrovė yra įgijusi restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl antstolis negali atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų.

7. Esminis pareiškėjos skundo argumentas, kuriuo yra grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas, yra susijęs su tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu buvo prašoma iš skolininkės išieškoti bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos ir priteistos jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dėl to yra priskiriamos JANĮ 28 straipsnio 4 dalyje numatytiems einamiesiems mokėjimams, kurie iš skolininkės turto turi būti išieškomi bendra tvarka.

8. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, be kita ko, draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išieškoti skolas iš juridinio asmens (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus, kurie gali būti išieškomi CPK, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 straipsnio 3, 4 dalys).

9. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 2 dalimi, einamieji juridinio asmens mokėjimai – tai visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pažymima, kad einamieji mokėjimai pirmiausia yra siejami su juridinio asmens po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdoma ūkine komercine veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-910/2024, 21 punktas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios sprendžiant ginčą dėl finansinio reikalavimo, atsiradusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį nelaikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turėtų dengti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-577/2024).

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjos prašomos išieškoti bylinėjimosi išlaidos susidarė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-656-777/2024 pagal T. Z. pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, kuri buvo išskirta iš UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos. Taigi šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos kilus ginčui dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo patvirtinimo UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje, tačiau šios išlaidos nėra niekaip susijusios su restruktūrizuojamos UAB „Vėjo projektai“ ūkinės komercinės veiklos užtikrinimu restruktūrizavimo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjos prašomos išieškoti bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažįstamos einamaisiais mokėjimais JANĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme ir todėl šioms išlaidoms išieškoti netaikomos JANĮ 28 straipsnio 4 dalies nuostatos. Dėl to sutiktina su antstolio patvarkyme nurodytais argumentais, jog antstolis negali vykdyti šių piniginių lėšų išieškojimo bendra CPK nustatyta tvarka, nes tai turi būti daroma specialia JANĮ nustatyta tvarka.

11. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog tuo atveju, jeigu iš skolininkės nebūtų galima vykdyti priverstinio bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, tai Klaipėdos apygardos teismas nebūtų išdavęs išieškotojai vykdomojo rašto, o kadangi vykdomasis dokumentas buvo išduotas, jis gali ir turi būti priimtas vykdyti.

12. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas patikrina, ar nėra pasibaigęs jo pateikimo vykdyti senaties terminas, tačiau nesprendžia klausimo, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių, dėl kurių vykdomasis raštas negalėtų būti priimtas vykdyti, nes ši pareiga pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį priklauso antstoliui. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą savaime nepagrindžia skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad aiškinant priešingai, vien pats vykdomojo dokumento išdavimo faktas suponuotų antstolio pareigą visais atvejais jį priimti vykdyti, o tai nebūtų suderinama su CPK 651 straipsnio nuostatomis ir šiame straipsnyje įtvirtintą reguliavimą padarytų iš esmės beprasmiu.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atlikdamas skundžiamus veiksmus antstolis Jonas Petrikas nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų ir pagrįstai atsisakė priimti jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl pareiškėjos skunde nurodytais motyvais pripažinti skundžiamus antstolio veiksmus neteisėtais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmetamas (CPK 510 straipsnis).

14. Atmetus skundą, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.