Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,VILNIAUS STATYBOS TRESTAS“ ir trečiojo asmens T. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS STATYBOS TRESTAS“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – T. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „VILNIAUS STATYBOS TRESTAS“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir T. K. 65 164,50 Eur skolos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 27 513,90 Eur sumos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo V. K. 37 650,60 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovo T. K. procesinę padėtį pakeisti iš atsakovo į trečiojo asmens.

2. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas pripažino bankrotą tyčiniu. Bankroto byloje buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 386 252,94 Eur sumą.

3. Nurodė, kad atsakovas V. K. iš D. M. gavo pinigines lėšas grynais pinigais už ieškovės atliktinus individualaus namo statybos darbus. Nurodytų lėšų gavimas nebuvo apskaitytas ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 37 650,60 Eur (130 000 Lt) grynais pinigais asmeniškai gavo atsakovas V. K., o šių lėšų perdavimo įmonei (sumokant į kasą, banko sąskaitą ar kt.) įrodymų atsakovas V. K. nepateikė.

5. Perduodant lėšas kiekvieną kartą atsakovas V. K. D. M. išduodavo pakvitavimus, patvirtinančius, kad gavo lėšas namo statybai: 2011 m. lapkričio 15 d. – 55 000 Lt; 2011 m. gruodžio 14 d. – 20 000 Lt; 2011 m. gruodžio 21 d. – 55 000 Lt. Kiekvieną kartą gavęs lėšas iš D. M., tą pačią dieną atsakovas visas sumas pristatydavo įmonės vadovui T. K., kuris ir turėjo pareigą apskaityti įmonės vardu gautas pinigines lėšas. Atsakovas V. K. nedisponavo įmonės gautomis piniginėmis lėšomis ir kiekvieną kartą, esant poreikiui apmokėti už darbus ar medžiagas, turėjo kreiptis į įmonės vadovą.

6. Kažkuriuo metu, iškilus konfliktui dėl gautų lėšų ir atliktų darbų, buvo organizuotas susitikimas su D. M., kuriame dalyvavo atsakovas ir trečiasis asmuo. Šio susitikimo metu trečiasis asmuo T. K. patvirtino, kad atsakovas V. K. perdavė visas sumas, kurias jam buvo perdavusi D. M. Po to D. M. V. K. grąžino pakvitavimų originalus. Tą pačią dieną T. K. išrašė D. M. vekselius. Taigi būtent įmonės direktorius buvo atsakingas už piniginių lėšų apskaitymą įmonės buhalterijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Pagrindiniai apeliacinių skundų argumentai yra susiję iš esmės su vienu klausimu – pirmosios instancijos teismo konstatuotu faktu, kad ieškovės užsakovė D. M. už atliktus darbus perdavė pinigines lėšas grynaisiais buvusiam ieškovės statybos direktoriui V. K., o šis juos perdavė ieškovės buvusiam direktoriui T. K.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ir užsakovė D. M. 2011 m. rugsėjo 13 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį (toliau – statybos rangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti individualaus vienbučio gyvenamo namo statybos darbus užsakovės nurodytame žemės sklype bei perduoti šio darbo rezultatą užsakovei (statybos rangos sutarties 2.1 punktas). Statybos rangos sutarties kaina – 298 928,02 Lt – buvo nurodyta statybos rangos sutarties sąmatoje – priede Nr. 1. Pagal statybos rangos sutarties 7.2 punktą, šalių suderinto darbų etapo priedo sąmatoje nurodytos darbų kainos 40 proc. avansas sumokamas rangovei per 5 darbo dienas nuo priedo prie sutarties pasirašymo.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, dėl toliau nurodomų priežasčių neturi pagrindo sutikti nei su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, nei su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

20. Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs. Iš dalies sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad pagal ieškovės ir užsakovės D. M. sudarytos statybos rangos sutarties 7.1–7.3 punktus atsiskaitymai turėjo vykti atliekant bankinius pavedimus. Tokios tvarkos buvo iš dalies laikomasi: užsakovės dukra D. M. 2011 m. rugsėjo 14 d. pavedimu ieškovei pervedė 25 000 Lt sumą, užsakovė D. M. 2011 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 45 000 Lt ir 2011 m. gruodžio 14 d. ieškovei pervedė 50 000 Lt.

21. Pagal liudytojos D. M. ir trečiojo asmens V. K. paaiškinimus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, 2011 m. gruodžio 14 d. užsakovė grynais pinigais namo statybai perdavė V. K. 20 000 Lt, 2011 m. gruodžio 21 d. – 55 000 Lt, 2011 m. lapkričio 15 d. – 55 000 Lt. Šiuos paaiškinimus patvirtina byloje pateikti V. K. pakvitavimai.

22. Ginčo nėra, kad piniginės lėšos, gautos iš užsakovės grynaisiais, ieškovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos nebuvo. Būtent dėl šios priežasties ieškovės bankroto administratorius kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1175-723/2018 pirmiausia pareiškė ieškinį D. M., kuri buvo baigta patvirtinus taikos sutartį. Nurodytoje civilinėje byloje paaiškėjus faktui, kad įmonei piniginės lėšos buvo perduotos, buvo pareikštas ieškinys šioje byloje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė prielaidomis, nepaneigia visų teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas teismo sprendimas.

24. Pirmiausia, nėra kvestionuojama, kad grynieji pinigai atsakovui V. K. buvo perduoti. Statybos rangos sutarties kaina sudarė 298 928,02 Lt sumą (statybos rangos sutarties 3.1 punktas ir priedas Nr. 1). Pagal mokėjimus mokėjimo pavedimais ir grynaisiais pinigais užsakovė iš viso buvo sumokėjusi 250 000 Lt sumą. Patikimų duomenų apie kitokias sumas (dar papildomai sumokėtus 100 000 Lt grynaisiais pinigais pačiam trečiajam asmeniui) byloje nepateikta, tokių duomenų nebuvo pateikta ir civilinėje byloje Nr. e2-1175-723/2018, taigi šios aplinkybės nelaikytinos įrodytomis.

25. Teisėjų kolegija sutinka su trečiuoju asmeniu, kad formaliai pagal statybos rangos sutartį užsakovė neturėjo teisinio pagrindo mokėti daugiau nei sutartyje numatytas avansas iki bus baigti statybos rangos darbai, t. y. pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas (statybos rangos sutarties 7.3 punktas). Tačiau sutartis anaiptol nesudarė jokių kliūčių užsakovei prievolę įvykdyti anksčiau – pavyzdžiui – avansiniais mokėjimais. Tuo labiau, bylos duomenimis pagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad tokia avansinių mokėjimų tvarka buvo palanki ir tinkama ieškovei – jos finansinė padėtis 2011 m. – 2012 m. nebuvo palanki ir blogėjo, tai rodo bankroto bylos duomenys.

26. Kaip minėta, pagrindinis klausimas šioje byloje yra fakto – ar atsakovas perdavė trečiajam asmeniui iš užsakovės gautas pinigines lėšas. Esminė pirmosios instancijos teismo išvada yra paremta civilinėje teisėje plačiai taikomu tikimybių pusiausvyros principu – teismas konstatavo, kad pagal byloje pateiktus duomenis labiau tikėtina, jog piniginės lėšos trečiajam asmeniui buvo perduotos. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pozicija tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės apsiriboja priešingos šalies argumentų kritika ir nepateikia jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti kitokias išvadas. Analogiškai, ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne žalos atlyginimo, o nepagrįsto praturtėjimo institutą, nepaneigus piniginių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui (įmonei), neturi teisinės reikšmės.

28. Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad užsakovės grynaisiais pinigais atsakovui V. K. perduotų piniginių lėšų įmonė iki bankroto bylos nereikalavo, nors buvo reiškiami kitokio pobūdžio reikalavimai – pavyzdžiui, dėl nekonkuravimo. Trečiasis asmuo iš dalies pagrįstai akcentuoja, kad atsakovas, kaip įmonės darbuotojas, nebuvo tiesiogiai raštu įgaliotas priimti pinigines lėšas iš užsakovų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra teisinę reikšmę šioje byloje pareikštam reikalavimui turintis aspektas. Nesutiktina su ir ieškovės argumentu, kad atsakovas turėjo pareikalauti piniginių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui įrodymo. Atsakovas buvo ieškovės darbuotojas. Apskaityti piniginių lėšų priėmimą–perdavimą yra ne darbuotojo pareiga (nebent jis yra tiesiogiai įgaliotas tai padaryti), o įmonės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. birželio 2 d. redakcija) 4¹ punktas). Jeigu tokios tvarkos įmonėje nebuvo, tai darbuotojas neturėjo reikalauti papildomų dokumentų. Bendrąja prasme, sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju turėjo būti išduoti ne pakvitavimai, o kasos pajamų orderiai, tačiau už pastaruosius yra atsakingas įmonės vadovas, o ne darbuotojas. Gi ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad už finansinius sutarties vykdymo klausimus buvo atsakingas jis. Ginčo nėra, kad ir pats trečiasis asmuo tiesiogiai bendravo su užsakove. Pagal liudytojos D. M. parodymus, ji susitikusi su trečiuoju asmeniu ir atsakovu išdėstė visas jos ieškovei sumokėtas sumas, įskaitant ir perduotas grynaisiais (2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 38 min. 50 sek. – 1 val. 39 min. 15 sek.). Tokiame kontekste neįtikina trečiojo asmens pozicija, kad piniginių lėšų perdavimas įmonės darbuotojui grynaisiais jam nebuvo jokia forma atskleistas. Taigi, nustačius faktą, kad piniginės lėšos buvo trečiajam asmeniui perduotos, už tinkamą piniginių lėšų apskaitą atsakingas taptų būtent jis.

29. Antra, byloje pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad 2011 m. spalio mėnesį ieškovė atliko darbų už 97 793,41 Lt sumą (atliktų darbų aktas Nr. 1), 2011 m. lapkričio mėnesį atlikta darbų už 32 085,57 Lt, 26 769,66 Lt sumas, 34 766,47 Lt ir 10 568,31 Lt (atliktų darbų aktai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5), o 2011 m. gruodžio mėnesį atlikta darbų už 72 718,48 Lt sumą (atliktų darbų aktas už 2011 m. gruodžio mėn.). Taigi 2011 m. gruodžio mėnesį įmonė buvo atlikusi darbų už 274 701,9 Lt sumą. Kaip nustatyta ieškovės bankroto byloje, 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – jos nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 224 406 Lt sumą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 113 298 Lt sumą. Nuo 2012 m. kovo 21 d. ieškovė jau nebepajėgė mokėti privalomų mokesčių valstybei. Tokiame kontekste abejotina, ar negavusi papildomų avansinių mokėjimų iš užsakovės (t. y. daugiau nei sutartyje numatytas 40 proc. avansas), ieškovė apskritai būtų pajėgi atlikti visus darbus savo lėšomis.

30. Galiausiai, trečiasis asmuo užsakovei 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. liepos 10 d. ieškovės ir savo vardu išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius 83 000 Lt ir 87 000 Lt sumoms. Trečiojo asmens teigimu, išduoti vekseliai tebuvo prievolių užtikrinimo priemonė. Teisėjų kolegija tokius trečiojo asmens paaiškinimus vertina kritiškai.

31. Ginčo nėra, kad ieškovės atlikti statybos rangos darbai buvo nekokybiški. Tai nustatyta 2012 m. gegužės 8 d. atliktų statybos darbų defektiniu aktu Nr. 2012/05/08 bei 2012 m. gegužės 21 d. atliktų statybos darbų defektiniu aktu Nr. 2012/05/21. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo iš esmės nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad atliktų statybos darbų defektiniame akte Nr. 2012/05/21 nustatyta, jog ieškovės atliktų darbų vertė, nepaisant broko, faktiškai sudaro 205 807,79 Lt sumą, o ne jos atliktų darbų aktuose nurodytą 274 728,9 Lt vertę. Taigi faktiškai ieškovės atliktų darbų vertė buvo 68 921,11 Lt mažesnė nei užsakovei nurodė ieškovė.

32. Jeigu, kaip teigia trečiasis asmuo, 130 000 Lt grynieji pinigai jam (įmonei) nebuvo perduoti, vadinasi užsakovė kilus ginčui dėl darbų kokybės ir apimties (atlikus visus numatytus darbus) pagal sutartį būtų neatsiskaičiusi su įmone 178 928,02? Lt suma (298 928,02 Lt (sutarties kaina) - 120 000 Lt (pavedimais sumokėtas avansas)). Kita vertus, nėra pateikta jokių patikimų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sutartis visa apimtimi galop buvo įvykdyta. Kaip matyti iš bylos duomenų, po 2011 m. gruodžio mėnesio, sustabdžius darbus dėl klimato sąlygų pagal statybos darbų žurnalą, darbai toliau nevyko. Taigi iš 298 928,02 Lt vertės darbų buvo aktuota 274 728,9 Lt vertės darbų, o faktiškai atlikta dar mažiau – 205 807,79 Lt vertės darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje yra pateikta itin mažai duomenų, kurių pagrindu galima įvertinti statybos rangos sutarties vykdymo aplinkybes – atitinkamai ir vekselių išdavimo pagrindą. Antai, nors statybos rangos defektai nėra kvestionuojami, tiksli suma, kurią sutarė šalys jiems pašalinti, bylos duomenimis nėra įrodyta, statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas nepateiktas, nors kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, užsakovės ir rangovės statybos rangos teisiniai santykiai faktiškai yra pasibaigę.

33. Šiuo atveju išduoti vekseliai ir jų išdavimo faktinis ir teisinis pagrindai negali būti vertinami autonomiškai, o turi būti vertinami šalių teisinių santykių kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus.

34. Tiek užsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai šiuo aspektu iš dalies sutampa – ieškovė po derybų su užsakove ėmėsi šalinti darbų trūkumus. Užsakovei sumokėjus ieškovei tik numatytą avansą (120 000 Lt) nei ieškovei, nei užsakovei nebuvo nei poreikio, nei protingai pateisinamos priežasties reikalauti prievolių užtikrinimo priemonių (tuo labiau – vekselių forma), nes ieškovės atliktų darbų vertė bet kuriuo atveju viršijo užsakovės sumokėto 120 000 Lt avanso sumą ir užsakovei pakaktų tiesiog nemokėti už darbus, jeigu dėl rangovės (ieškovės) kaltės per užsakovės nurodytą terminą nepašalinti atliktų darbų trūkumai (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Visiškai kitokia situacija būtų, jeigu, kaip nurodė atsakovas ir užsakovė, atsakovo grynaisiais pinigais gautos lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui. Tokiu atveju vekselis yra logiškai pateisinama prievolių užtikrinimo priemonė be ginčo atgauti sumokėtą avansą už neatliktus / netinkamai atliktus darbus, rangovei neatlikus statybos darbų ir / ar nepašalinus statybos rangos darbų trūkumų. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad būtent pastaroji įvykių versiją yra teisinga. Ją patvirtino sandoryje dalyvavusi užsakovė (2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 50 min. – 1 val. 58 min. 59 sek.), ji atitinka ieškovės ir užsakovės teisinių santykių turinį bei suteikia protingai pateisinančią priežastį tiek rangovei, tiek ir jos vadovui užsakovei išduoti vekselius (CPK 185 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad trečiasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių kitokių duomenų ar paaiškinimų, kurie patvirtintų jo nurodytų aplinkybių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenų visetą ir priėjo teisingos ir pagrįstos išvados, kad iš užsakovės gautas pinigines lėšas atsakovas trečiajam asmeniui perdavė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atsižvelgiant į šios bylos procesinę baigtį ieškovė ir trečiasis asmuo neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas iki paskirto teismo posėdžio pradžios duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.