Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Maslauskienei ,nukentėjusiajai I. U., kaltinamiesiems N. S., M. Ž. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, užsiimantis individualia veikla, teistas 2009-07-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284str.1d. bauda 6 MGL (780Lt),sumokant per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, 2009-10-09 bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,284str.1d.

N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), LR pilietis ,lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, nevedęs , teistas 2010-02-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284str.1d. laisvės apribojimo bausme 1 metams ,teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž. 2009-12-25, apie 24val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje-kavinės „G.“ patalpos antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ,tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pastūmė nukentėjusiąją I. U., kuri pargriuvo ant grindų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamieji M. Ž. ir N. S. 2009-12-26 apie 3val.30min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje- prie kavinės „G.“ , būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. M. Ž. pastūmė nukentėjusiąją I. U. ant sukasto sniego, pargriuvusiai spyrė ne mažiau kaip du kartus į dešinę ranką ,ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, bei ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, o N. S. spyrė I. U. ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas jai atsistojus, tempė už plaukų ir sudavė vieną kartą ranka į galvą, tuo padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą ,taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Ž. dėl padarytų nusikaltimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė ,kad 2009 m. gruodžio 25 d. su savo drauge D. D. atėjo į kavinę „G.“ švęsti Kalėdų. Kažkaip gavosi, kad jis I. U. pastūmė. Jis ėjo link šokių aikštelės, gal I. U. su kažkuo šoko, ir jis ją netyčia stumtelėjo. Paskui ji priėjo prie jo ir jį pastūmė. Kažkas juos išskyrė. Specialiai I. U. jis tikrai nestūmė. Ji buvo suklupusi, tačiau visai nugriuvusi nebuvo. Krito šonu ir atsirėmė. Salėje buvo daug žmonių . I. U. priėjo, klausė, kodėl taip padarė. Vėliau lauke įvyko konfliktas. Prieš konfliktą iš kavinės išėjo su N. S. Ir D. Kai išėjo į lauką, nukentėjusioji I. U. stovėjo su drauge ir A. U. I. U. nepriėjo prie jų, savaime taip gavosi, kad susitiko. Su I. U. pradėjo aiškintis, konfliktuoti. I. U. jam priekaištavo dėl to, kad ją jis stumdė. Tada lauke jis I. pastūmė gal kokį kartą, patampė už rankos, ji buvo nugriuvusi į sniegą. Jai nugriuvus į sniegą, gal kokį kartą įspyrė į užpakalį. Bet tiek smūgių tikrai nesudavė. D. priėjo prie jų, norėjo jį atitraukti, sakė „baik, einam iš čia“, tačiau jis savo draugės nepaklausė, tik trumpam buvo paėjęs į šoną. Vėl gavosi konfliktas ir jis tęsėsi. Paskui jie visi trys: D., N. S. ir jis, išėjo namo. I. U. laikė apkabinęs ir nusivedė jos brolis. Gal kartą kur nors ir įspyrė I. U. I. U. pažinojo tik kaip N. S. draugę,jie anksčiau draugavo. Jam kaip ir nebuvo dėl ko su ja pyktis. Kai konfliktavome su I. U., N. S. buvo šalia, tačiau jis nematė, ką šis darė. I. U. buvo daugiau tampoma nei spardoma, daužoma. Gal ji galėjo griūdama užsigauti. Nežino, kaip būtų pasielgęs, būdamas visai blaivus. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Neturtinę žalą sutiktų atlyginti, jeigu turėtų iš ko atlyginti. Jo turtinė padėtis sunki, draugė laukiasi kūdikio. Mano, kad galėtu atlyginti po 500 Lt kiekvienas. Dėl turtinės žalos – kaip teismas nuspręs, iš esmės neprieštarauja. Konfliktui įtakos girtumas gal ir galėjo turėti įtakos.

Kaltinamasis N. S. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė ,kad nukentėjusioji IU. yra buvusi jo draugė, draugavo jie maždaug 5 mėnesius nuo 2009 m. sausio ar vasario mėnesio. Draugystė nutrūko susipykus. Paskui I. U. išvažiavo ir jis jos nebematė. Į Palangą buvo nuvažiavęs per Jonines, norėjo pažiūrėti, kaip I. ten jaučiasi. Grasinančių SMS žinučių jai nerašė. 2009 m. gruodžio 25 d. buvo susitarę susitikti kavinėje „G.is“ su M. Ž. ir D. D. M. ir D. atėjo anksčiau už jį, jis prie jų prisijungė. Jų staliukas buvo antrame aukšte, prie jo buvo 7-8 žmonės. Nulipo į pirmą aukštą, pasiėmė vyno butelį. Tada pamatė, kad į kavinę atėjo I. U. ir sėdėjo pirmame aukšte. Šokių aikštelėje ji šokdama jį tyčia kliudė alkūne, vis atsidurdavo šalia jo. Prie tualeto jis laukė eilėje, atėjo I. U.,kuriai irgi reikėjo palaukti. Prie tualeto pradėjo kalbėtis. Buvo taip, kad abu įėjo į moterų tualetą, jis užrakino duris. Pabučiavo kokį kartą ją, paskui duris atrakino ir ją išleido. Ji išėjo, sakė, kad susitiksime lauke. Kavinėje jis šoko su kita panele , o I. U. šoko su K. Matė, kad buvo M. Ž. buvo netoliese. Dar atsisukęs matė, kad M. nuėjo, o I. pasivijusi jį, lyg stumtelėjo. Jie dar kokią valandą sėdėjo, kol lauke prasidėjo visokie neramumai. Išėjęs į lauką, matė, kaip I. keliasi iš pusnies. Kai ji atsistojo, šalia jos buvo draugė R. ir brolis. Gal kažkas kitas ją pastūmė, gal baikeriai, kai mušėsi lazdomis, užkliudė. M. Ž. pradėjo kažką su I. aiškintis, konfliktuoti. Jis į tą konfliktą nenorėjo veltis. Prisiminęs senas nuoskaudas, jis I. patempė už plaukų, pastūmė. Jos brolis buvo ją apsikabinęs ir laikė. Jis pripažįsta, kad I. iškoneveikė. Nebuvo taip, kad I. tris kartus griuvo, kėlėsi, kad ją jis spardė. Jie išėjo namo apie 3 val. Šviesos buvo užtektinai – nuo kavinės stogelio ir nuo gatvės žibinto. Buvo sukastas sniegas prie gatvės, kur buvo nukritusi I. U. Su I. U. lauke buvo brolis ir draugė R. Brolis nuėjo į šalį, vienu momentu I. liko viena. Tada viskas ir prasidėjo. M. gal laikė pyktį, pradėjo su ja kalbėtis. M. priėjo prie I., jis nustūmė ją. Paskui jam pasirodė, kad reikia patempti už plaukų I. Gal jis ir sudavė smūgius ranka I. į galvą, pripažįsta, kad buvo pargriovęs į pusnį. Jos brolis sakė: „ką čia darot?“. Spardyti I. nespardė. M. patampė už rūbų, gal taip galėjo suplėšyti marškinėlius, galėjo ir stumtelėti. M. jos nespardė. Mano, kad I. galėjo būti sužalota, išėjusi iš kavinės. Turtinę žalą gali atlyginti. Dėl neturtinės žalos nesutinka. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Jo pajamos - 500 Lt per mėnesį pensija. Pusės šios sumos reikia vaistams, kitos dalies – maistui ir šuns išlaikymui. Neturi iš ko atlyginti neturtinę žalą. Jis buvo blaivus, nes išgėrė pusę stiklinės vyno. Dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Jis pats nespyrė. Kai ją pastūmė, turėjo nuvirsti aukštielninka. Į galvą jai tikrai nespardė.

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. ji su drauge R. O. nusprendė nueiti į kavinę „G.“ švęsti Kalėdų, 22 val. jau buvo ten. Jų staliukas, prie kurio sėdėjo, buvo pirmame aukšte, o šokiai vyko antrame kavinės aukšte. Ji su R. sėdėjo dviese, nusipirko vyno butelį. Vakaro eigoje ėjo į tualetą iš antro aukšto į pirmą ir sutiko N. S. Jį pažinojo, nes anksčiau su juo draugavo, bet jau maždaug pusė metų, kaip buvo išsiskyrę. N. S. iš anksčiau ant jos buvo piktas, kad nusprendė nutraukti su juo santykius. Gaudavo iš jo piktų SMS žinučių ir skambučių. Jis ją pabandė susirasti net tada, kai dirbo Palangoje, jai tada teko nuo jo slapstytis. Palangoje N. S. buvo per Jonines, parašė SMS žinutę: „kur tu esi, kodėl aš tavęs nerandu, kai surasiu, užversiu“. Kai S. per Kalėdas ją pamatė prie kavinės tualeto pirmame aukšte, jo žodžiai buvo: „na, va, pagaliau susitikome“. Jo tonas buvo piktas. Tuo metu iš užimto tualeto išėjo mergina, durys buvo atviros. N. S. tualeto duris dar labiau atvėrė, įstūmė ją ir pats įėjo, o duris iš vidaus užrakino. Jis buvo agresyvus, piktu tonu pasakė: „o, va dabar mes pasikalbėsim“. Ji prašė išleisti, tačiau jis neišleido. Kai ji norėjo išeiti, jis ją nuo durų nustūmė du kartus. Trečią kartą leido jai atidaryti duris ir išeiti. Po to ji nuėjo į antrą aukštą, kur draugė R. O. šoko su K. B. Ji stengėsi nelikti viena, laiką leido su pažįstamu K. B. Su juo buvo nusileidę į apačią, o iš ten, lipo į viršų, ėjo į šokių aikštelę, kuri buvo patalpos gale. Pamatė, kad N. S., M. Ž. su draugais staliukas yra šone link šokių aikštelės. M. Ž. stovėjo prie staliuko. Beeinant pro šalį, M. Ž. ją stipriai pastūmė iš šono, stūmė taip, kad ji sugebėjo nukristi ir atsidurti kitoje staliukų pusėje. Stumdamas ją,. M. Ž. nieko nesakė. Atsistojusi priėjo prie M. Ž. ir paklausė, kodėl jis stūmė. Ž. pradėjo juoktis, tyčiotis. Tada ji ranka jį stumtelėjo ,jis atsisėdo ant kėdės, nenugriuvo. Atsistojęs nuo kėdės, jis ant jos puolė, K. B. stojo į jų tarpą. Aplinkui buvo daug žmonių. M.as tuo metu buvo atskirtas nuo jos. Po to pastūmimo užsigavo koją, ją skaudėjo.Ji su Kęstučiu nuėjo toliau linksmintis, kartu buvo ir Raimonda. Po kurio laiko nusprendė kartu su Raimonda išeiti parūkyti į lauką. Buvo naktis, bet prie „G.“ kavinės degė šviesos ir šviesos degė ant stulpų, todėl toje vietoje nebuvo tamsu. Buvo šventinė naktis, buvo daugybė žmonių. Joms bestovint lauke, tarp vaikinų kilo žodinis konfliktas ,įvyko suirutė. Ji atsisuko ir vienam vaikinui pasakė: „vaikinai, nesipykit, juk Kalėdos, kaip ir nepridera“. Tuo metu pati buvo staigiai pastumta, pargriauta į sniegą ir pradėta spardyti. Stūmė rankomis. Ten buvo sukasta nemaža pusnis, tai ją į tą pusnį ir pargriovė. Ją gulinčią pradėjo spardyti kojomis. Buvo spirta į galvą, į rankas, į nugarą, į šoną, kojas. Daugiau buvo mušama į dešinę pusę. Mano, kad taikėsi daugiau spardyti į viršutinę kūno dalį, smūgių galėjo būti apie keliolika, ne mažiau šešiolikos, kaip nustatė ekspertas. Galėjo būti daugiau, nes ji smūgių neskaičiavo. N. S. pamatė, kad ją spardo M. Ž. ir pribėgo. Ji išgirdo, kad pribėgo žmogus ir girdėjo, kad pavadino necenzūriniais žodžiais. Tas, kuris spardė, sakė, kad ją užmuš spardydamas. Atsikėlė ir pamatė, kad ten tikrai N. S. ir M. Ž.. Jie ją vėl pargriovė. Ji bandė atsistoti, jie ją vėl pargriovė. Kuris ją pargriovė, nematė. Vėl nugriuvo gal veidu, gal kiek šonu į sniegą. Vėl buvo abiejų spardoma. N. S. priėjęs daugiau spardė į apatinę kūno dalį. Jai labiausiai buvo sumuštas dešinysis šonas, šlaunys, keliai, blauzdos. Kiek N. S. smūgių galėjo būti, nežino, mano, kad padarė 4-5 smūgius arba daugiau. Sniege gulėjo ant pilvo, veidu į sniegą. Viršugalvis, pakaušis buvo pasiekiami. Kai vėl atsistojo, buvo šoko būsenos, sąmonės nebuvo praradusi Paskui jai Raimonda pasakojo, kaip viskas buvo. Ji sakė, kad prašė jų liautis. Ji viską gerai matė. Jai atsikėlus, buvo pešimas už plaukų. Jai Raimonda sakė, kad tempė M. Ž., bet ji pati nematė. Kas vėliau trenkė per galvą, irgi pati nematė, Raimonda matė ,nes ji buvo šalia.. Ją mušant, iš kažkur atsirado D. D., sakė: „M.ai, sustok, liaukis, baik“, bet jis iš karto nesiliovė. Kai ją spardė, aplinkiniai sustoję žiūrėjo ,niekas neišdrįso pasipriešinti, nes buvo N. S., M. Ž. draugai, kiti bijojo kištis. Negali teigti, kad M. Ž. buvo girtas, bet išgėręs tai tikra buvo, nes matė, kad prie jų staliuko buvo geriami alkoholiniai gėrimai. Paskui ji viena pati išėjo namo Policijos iš karto nekvietė ,į policiją kreipėsi kitą dieną. Mamai ji viską papasakojo. Apžiūrėjus ją specialistams, buvo rasti trys gumbai galvoje, didelis sužalojimas ant rankos, mėlynės ant šono, kojų, rankų. Jai buvo stipriai sumušta nugara, ji net ėjo tikrintis, ar nėra kas lūžę. Reiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – už autobuso bilietus dėl važinėjimo iš (į) Vilniaus į (iš) Pakruojį į apklausas. Autobuso bilietams išleido 72,25 Lt. ,yra byloje pateikti bilietai. 40 Lt vieną kartą išleido kelionei vykdama automobiliu į apklausą Pakruojyje iš Vilniaus. Dar pirko vaistus, tepalą F. G. nuo sumušimų. Turtinę žalą 132,25 Lt jai atlygino M. Ž., jos atsiprašė, todėl turtinės žalos priteisti nebeprašo... Neturtinės žalos atlyginimo prašo 3000 Lt. dėl to, kad po šio įvykio jai buvo sunku psichologiškai, atsirado nesaugumo jausmas, sapnavosi košmarai, iš jos buvo pasityčiota daugybės žmonių akyse. Du vyrai stumdė ir spardė ją vieną. Ji gyvena Vilniuje, ten nebijo, bet kai grįžta į Pakruojį, bijo kur nors išeiti. Po sumušimo jai buvo sesija, į paskaitas nereikėjo, buvo laisvos dienos, tarp kurių reikėjo laikyti egzaminus. Jokio nedarbingumo pažymėjimo nebuvo pasiėmusi. Apie M. Ž. negali pasakyti, kodėl taip pasielgė ,o N. S. norėjo jai atkeršyti ,nes buvo supykęs ,kad ji jį paliko.

Akistatų metu su įtariamaisiais N. S. ir M. Ž. nukentėjusioji I. U. pasiliko prie savo parodymų (b.l.70,80).

Liudytojas K. B. parodė, kad nukentėjusiąją I. U. pažįsta, nes kartu važinėja mokytis į Vilnių. Kaltinamųjų nepažįsta, iki to vakaro nieko apie juos nežinojo, jokių santykių su jais nepalaikė. 2009 m. gruodžio 25 d. vakare jis buvo kavinėje „G.“, su.I. U. lipo iš pirmo aukšto į antrą, ėjo link šokių aikštelės. I. U., einančią su juo, pastūmė vaikinas, esantis dabar kaltinamųjų suole. I. dėl to pargriuvo. Paskui ji atsistojo ir to vaikino paklausė, kodėl jis ją pastūmė. Jis paėmė I.ą už rankos ir pasakė, kad „einam iš čia“. Nenorėjo, kad įsipliekstų konfliktas. Kai I.a pargriuvo salėje, jis norėjo tik pabėgti iš tos vietos. Negalėjo M. Ž. I.os užkliudyti netyčia, aiškiai pastūmė tyčia. Jis draugų paklausė, kas buvo tas I.ą pastūmęs žmogus. Jam pasakė, kad tai M. Ž. ir su juo geriau nesivelti į konfliktus. Tiksliai neatsimena, ar I.a pastūmė M. Ž.. Jam atrodo, kad I.a ėjo link vaikino klausti, kodėl ją pastūmė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus (b. l. 37-38),kad I.a tikrai galėjo pastumti tą vaikiną. Vėliau matė, kad lauke vyksta dideli neramumai, tačiau paties veiksmo nemtė, nenorėjo eiti į lauką. Prieš tai, kai I.a išėjo į lauką, jis su ja šoko, ir ji staiga dingo. Bandė skambinti, bet ji neatsiliepė. Gruodžio 26 d. I.a pati jam paskambino, nes jis jai buvo parašęs SMS žinutę. Paskambinusi I.a man pasakė, kad ji labai nukentėjo, kad ją užpuolė vaikinas, kuris pastūmė ją antrame kavinės aukšte. Jis neatsimena, ar ji įvardijo kitą savo užpuoliką. Tas, kuris pastūmė I. U. antrame aukšte, yra M. Ž..

Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamasis M. Ž. yra jos gyvenimo draugas, būsimo vaiko tėvas, jie gyvena kartu. N. S. yra M.o draugas. Nukentėjusiąją pažįsta tik iš matymo. 2009 m. gruodžio 25 d. vakare buvo kavinėje „G.“. Apie 2 val. susiruošė su M.u ir Nerijumi namo. Tuo metu lauke buvo daug žmonių, daug šurmulio. Matė, kad I. U. stovėjo su dviem žmonėmis, jie ją kėlė nuo žemės netoli šviesoforo. I.ą nuo žemės kėlę žmonės buvo vyras tamsus ir moteris jauna ir šviesi. Ten buvo sukastas sniegas, pusnis. Jau susiruošė namo ,tačiau I.a kažką pradėjo aiškintis. I.a ir M.as šnekėjosi. M.as su I.a kalbėjo pakeltu tonu, bet nežino, kokiais klausimais. M.as sakė, kad konfliktas buvo, bet nesakė, kad mušė.Ji liepė baigti, tačiau jos neklausė. Buvo šalia, kai aiškinosi, matė, kaip I. U. stumtelėjo ir pasakė „baik“. Ji nebuvo šalia, kai I.ą spardė, nebandė nutempti M.o. Kažkoks žmogus užkliudė I.ą, bet ji daugiau nežiūrėjo, pasitraukė į šalį, nenorėjo pati nukentėti, nes kažkokie kiti vaikinai pradėjo lakstyti su beisbolo lazdomis. Ji laukė prie „G.“ durų. Lauke žmonių galėjo būti 30-40. Nematė, kad N. S. ir M. Ž. ką nors muštų. Po maždaug 10 minučių atėjo Nerijus ir M.as. Jie namo grįžo apie 3 val.

Liudytojas R. T. parodė, kad nukentėjusiosios I. U. nepažįsta, M. Ž. ir N. S. pažįsta, su jais santykiai yra draugiški. 2009 m. gruodžio 25 d. vakare buvo kavinėje „G.“. Šventė Kalėdas. Gal 1-2 val. išėjo į lauką ir pamatė susibūrimą. Matė N. S., I.ą , jie kažką rėkavo, vyko konfliktas. Jis tuo metu rūkė. Priėjo prie N. S., pašnekėjo ir nuėjo. M. Ž. irgi buvo netoli tos panelės. Muštynių jis nematė. Nematė, kaip toliau vyko konfliktas. N. S. yra jo draugas, jis prašė paliudyti pasakyti, ką matė.

Liudytojas H. B. parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. buvo kavinėje „G.“ Kalėdų šventime. Jis buvo su drauge G. S.. M. Ž. ir N. S. pažįsta, yra draugai. I. U. pažįsta iš matymo. Tą vakarą vyko kavinėje šokiai. M. Ž. ir N. S. ten irgi buvo. Nepamena, kad antrame aukšte būtų stumdoma mergina. Lauke matė, kad M. Ž., N. S. ir šita mergina rėkavosi, konfliktavo. Jis tuo metu buvo prie durų. Bekonfliktuojantys buvo netoli šviesoforo. Aplinkui buvo daug žmonių. Apie ką jie kalbėjosi, neatsimena. Kažkuris iš vaikinų pastūmė I. U.. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 57-59).Tikrai I. U. pastūmė N. S.. M. Ž. nieko nedarė. Nematė, kad kas I. U. muštų ar spardytų. Pastumta mergina paskui atsistojo. Po kiek laiko jis nuėjo į vidų ir kas vyko toliau, nematė. Vėliau vėl buvo išėjęs į lauką. Vėl jie trise rėkavo, konfliktavo. Nematė, kaip spardė I. U.. Jo draugė buvo šalia. Jis buvo truputį išgėręs. Kiti draugai irgi buvo išgėrę. Nukentėjusioji jam atrodė girta. Matė M. Ž. draugę Dovilę. Atrodo, ji stovėjo prie durų, ne prie pat vykstančio konflikto. Lauke buvo šviesu. M. Ž. jis sakė, kad ramintųsi, neberėkautų.

Liudytoja V. U. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios I.os mama. Sulaukė dukters po Kalėdų vakarėlio kavinėje „G.“ ir ji buvo sumušta. Duktė į kavinę išėjo viena, jai dukra sakė, kad ten bus su drauge Raimonda. Grįžo apie 4:30 val. Ji buvo suveltais plaukais, striukė purvina, jai nusirengus – marškinėliai suplėšyti. Kaktoje buvo gumbas, smarkiai perskelta lūpa. Dar ji buvo šoko būsenos. Ji jai davė vaistų, ji nusiramino, tada dukra papasakojo, kad prie „G.“ kavinės ją sumušė M. Ž. ir N. S.. Sakė, kad antrame kavinės aukšte stumdyti pradėjo M. Ž.. Negalėjo pasakyti, už ką. Sugrįžusi dukra jai neatrodė girta, net kvapo neužuodė. Dukra sakė, kad vakarėlio metu šiek tiek gėrė. Iiš ryto dukra nusprendė eiti į policiją. Ten ją pasiuntė pas medikus. Darė rentgeno nuotraukas, nes labai skaudėjo nugara ir šonas. Matėsi mėlynės ant rankos ir kojos. Ji pati rado dukters galvoje tris gumbus. Dar vienas buvo ant kaktos ir dar perskelta lūpa. Gal dukra buvo sumušta dėl to, kad ji nebenorėjo bendrauti su N. S.. Dukra jai yra sakiusi, kad N. S. jai grasina ,rodė SMS žinutes. Ji yra sakiusi, N. S. ir anksčiau yra mušęs paneles. Pasakojo ir apie įvykį Palangoje – kad N. S. buvo nuvažiavęs jos ieškoti.Po įvykio dukrai reikėjo pirkti vaistų, sutriko atmintis.

Liudytoja G. S. parodė, kad ji Kalėdas kartu su H. B. šventė „G.“ kavinėje. Naktį ,po 12valandos buvo išėjusi į lauką ,girdėjo triukšmą, kažkas stumdėsi, bet konkrečiai ji nieko nematė.

Liudytoja R. O., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l.52-53), parodė ,kad 2009 m. gruodžio 25 d., apie 22 val. ji su drauge I. U. nuėjo į kavinę „G.“ švęsti Kalėdų. Nuėjusios į kavinę, susėdo prie staliuko pirmame aukšte. Ji su I. U. kavinėje užsisakė vieną butelį vyno .Ji per vakarą išgėrė vieną taurę vyno. I.a gėrė vyną, o ką daugiau prie kitų staliukų I.a gėrė, ji nematė, bet I.a buvo išgėrusi. Tai matėsi iš jos kalbos ir iš elgesio. Prie jų staliuko dar atsisėdo jos pažįstamas A. U.. Ji su I. U. kelis kartus ėjo į antrą kavinės aukštą šokti. Ten šoko ir vienos pačios, ir su vaikinais. Pašokusios prisėsdavo antrame kavinės aukšte prie draugų staliuko, nulipdavo į pirmą aukštą prie savo staliuko, išeidavo į lauką parūkyti. Apie 24 val. ar 1 val., jos draugę I. U., šokančią su pažįstamu Kęstučiu, pastūmė M. Ž.. Kęstutis norėjo I.ą apginti, todėl patraukė ją į šalį ir atsistojo jos priekyje. Tada kažkoks vaikinas patraukė į šalį M. Ž., sakydamas jam „baik, nustok“. Tuo metu viskas baigėsi. Jos vėl šoko, ėjo į lauką parūkyti. Kai M. Ž. antrame aukšte pastūmė I. U., ji buvo visai netoli ir tai matė. Šalia prie jos tuo momentu stovėjo A. U.. Kaip stūmė M. Ž. I. U., ji to momento tiksliai nematė, todėl negali apibūdinti. I. U. po pastūmimo nenugriuvo. Kaip I.a sureagavo į tą pastūmimą, ji nematė. Kad I.a būtų sudavusi M. Ž., ji nematė. Apie 3 val. 30 min. ji su I. U. išėjo į lauką parūkyti.Ji pamatė savo draugą A. U. ir nuėjo su juo pasikalbėti. I. U. liko prie kavinės durų rūkyti. Tada lauke jos draugas A. U. jai pasakė, kad kažkas muša jos draugę I. U.. Tada ji nuo lauke esančios pavėsinės paėjo link I.os arčiau ir buvo nuo jos apie kokių 2 metrų atstumu ir visą jos mušimą gerai matė, gerai pažino M. Ž. ir N. S.. Lauke buvo geras apšvietimas, nes švietė lempa prie kavinės pastato ir lempa nuo gatvės. Ji matė, kad I.ą stumdo M. Ž. ir N. S.. Stumdė jie I.ą rankomis, tai vienas pastumdavo, tai kitas pastumdavo. Po kažkurio iš tų vaikinų pastūmimo I. U. pargriuvo. Kuris ją taip pastūmė, ji nematė. Tada pargriuvusią I. U. M. Ž. ir N. S. spardė kojomis, spyrė abu. Matė, kad spardė į nugarą ir į viršutinę kūno dalį. Tada A. U. nuėjo ir patraukė į šalį N. S., sakydamas „baik“. Tuo momentu prie I. U. paliko M. Ž., bet ką jis darė, nematė, nes žiūrėjo į A. U. ir N. S.. Tačiau N. S. Arūno neklausė ir vėl nubėgo atgal prie I. U. bei pradėjo ją spardyti, nes I.a tebegulėjo ant žemės. O M. Ž. I. U. tuo momentu jau nespardė, nes prie jo buvo priėjusi draugė D. D., kuri jį traukė nuo I. U. į šalį, sakydama „M.ai, baik“. N. S. ,dar kažkiek suspyręs I. U., nuo jos atsitraukė, o M. Ž. sustojęs kažką aiškinosi su D. D.. Tuo momentu kažkas I. U. pakėlė nuo žemės ,ar ji pati atsikėlė, ji nematė. I.a atsidūrė prie jos ir A. U.. Ji su A. U. laikė I. U. apsikabinę, nes I.a svirduliavo ir verkė. Tuo momentu prie jų pribėgo M. Ž. ir N. S., ir kažkuris iš jų, jai atrodo, kad N. S. ,pradėjo pešti I. U. už plaukų ,bei kažkuris iš jų trenkė su ranka ar su koja I. U. į galvą. Kuris tai padarė, ar M. Ž., ar N. S., nematė. Tada jie atsitraukė, ir taip viskas baigėsi. Ji liepė I. U. eiti į namus ir ji išėjo.Ji taip pat išėjo į namus. Būnant kavinėje, apie konfliktą su M. Ž. ir N. S. I. U. jai nieko nesakė. Kad I.a būtų sekiojusi kažkurį iš tų vaikinų ar M. Ž., ar N. S., ji nematė. Ji matė, kaip kavinėje I. U. kalbėjosi su N. S.. Ji su M. Ž. ir N. S. nėra susipykusi ir neturi jokio pagrindo juos apkalbėti. Buvo toks momentas lauke, prie kavinės, kai A. U. šluostėsi kraują, kuris jam bėgo iš nosies. Tuo metu I. U. stovėjo prie jų šalia ir klausė, kas atsitiko A. U..

Iš 2009-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo m., V. D. g. 96,kavinės „G.“ viduje ir lauke (b.l 7-10).

Iš 2009-12-28 specialisto išvados Nr. G 1807/09 (04) matyti, kad I. U. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, lūpose, dešinėje plaštakoje, abiejuose žąstuose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių priekiniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių pasekoje, jie nėra pavojingi I. U. gyvybei. Poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. I. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. Ž. ir N. S. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta.

Kaltinamasis M. Ž. neigė, kad jis tyčia kavinėje pastūmė I. U., kuri pargriuvo ant grindų ,ir tai sukėlė jai fizinį skausmą. Jis parodė, kad kavinės „G.“ viduje ,eidamas link šokių aikštelės, jis I. U., kuri su kažkuo šoko, netyčia stumtelėjo, tačiau jis specialiai tikrai nestūmė, ji buvo suklupusi, tačiau nebuvo visai nugriuvusi , nes krito šonu ir atsirėmė, po to I. U. stumtelėjo jį, kažkas juos išskyrė. Tokius jo parodymus, kad jis netyčia stumtelėjo nukentėjusiąją, paneigė nuoseklūs nukentėjusiosios I. U. bei liudytojų K. B., R. O. ,V. U. parodymai ,kuriais netikėti pagrindo nėra. Pati nukentėjusioji I. U. parodė, kad kavinėje, beeinant pro šalį, M. Ž. ją stipriai pastūmė iš šono taip, kad ji nukrito ir atsirado kitoje staliukų pusėje. Atsistojusi ji priėjo prie M. Ž., klausė, kodėl jis stūmė, tačiau. Ž. pradėjo juoktis, tyčiotis, todėl ji ranka jį stumtelėjo. Jis atsisėdo ant kėdės, nenugriuvo. Atsistojęs nuo kėdės, jis ant jos puolė, K. B. stojo į jų tarpą, atskyrė ją ir Ž. Aplinkui buvo daug žmonių. Po to pastūmimo užsigavo koją, ją skaudėjo. Liudytojas K. B. patvirtino I. U. parodymus, parodydamas ,kad I. U., einančią su juo link šokių salės, pastūmė M. Ž., I. dėl to pargriuvo. Paskui ji atsistojo ir to vaikino paklausė, kodėl jis ją pastūmė. Negalėjo M. Ž. I. užkliudyti netyčia, aiškiai pastūmė tyčia. Liudytoja R. O. parodė, kad jos draugę I. U., šokančią su pažįstamu K., pastūmė M. Ž. K. norėjo I. apginti, todėl patraukė ją į šalį ir atsistojo jos priekyje. Liudytoja V. U. taip pat patvirtino, kad namo grįžusi duktė I. U. jai sakė, kad antrame kavinės aukšte ją stumdyti pradėjo M. Ž.

Nors kaltinamieji M. Ž. ir S. S. neigė, kad prie kavinės „G.“ jie mušė, spardė nukentėjusiąją I. U. ,tačiau jų tokius parodymus paneigė surinktų byloje įrodymų visuma, t.y. nuoseklūs nukentėjusiosios I. U. bei liudytojų R. O. (duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai) ,V. U., R. T., H. B. parodymai ,kuriais netikėti pagrindo nėra, specialisto išvada.Be to, patys kaltinamieji taip pat iš dalies pripažino savo kaltę, pripažindami ,kad tarp jų ir I. U. lauke prie kavinės ,kur buvo daug žmonių, įvyko konfliktas, kurio metu jie nukentėjusiąją stumdė ,tampė ,sudavė ,net ir spyrė. Kaltinamasis M. Ž. parodė ,kad lauke ,prie kavinės su I. U. pradėjo konfliktuoti, jis I. pastūmė gal kokį kartą, patampė už rankos, ji nugriuvo į sniegą. Jai nugriuvus į sniegą, gal kokį kartą kur nors ir įspyrė . Bet tiek smūgių tikrai nesudavė. Kai konfliktavo su I. U., N. S. buvo šalia. I. U. buvo daugiau tampoma ,nei spardoma ar daužoma. Galėjo griūdama irgi užsigauti .Kaltinamasis N. S. taip pat parodė, kad lauke prie kavinės M. Ž. kažką aiškinosi su I. , konfliktavo. Prisiminęs senas nuoskaudas, jis I. patempė už plaukų, pastūmė ,ją iškoneveikė. Nebuvo taip, kad I. tris kartus griuvo, kėlėsi, kad ją jis spardė. I. U. buvo nukritusi į sukastą sniegą. M. Ž. priėjo prie I., jis nustūmė ją. Paskui jam pasirodė, kad reikia patempti už plaukų I. Gal sudavė smūgius ranka I. į galvą, pripažįsta, kad buvo pargriovęs į pusnį, tačiau nespardė. M. Ž. patampė I. už rūbų, gal taip galėjo suplėšyti marškinėlius, galėjo ir stumtelėti., tačiau jos nespardė. Nukentėjusioji I. U. parodė, kad lauke ,prie kavinės ji buvo staigiai pastumta, pargriauta į sniegą ir pradėta spardyti. Ją gulinčią pradėjo spardyti kojomis į galvą, į rankas, į nugarą, į šoną, kojas, daugiau į dešinę pusę, smūgių galėjo būti ne mažiau šešiolikos, kaip nustatė ekspertas. N. S. pamatęs, kad ją spardo M. Ž. pribėgo, pavadino necenzūriniais žodžiais. Tas, kuris spardė, sakė, kad ją užmuš spardydamas. Ji atsikėlė ir pamatė, kad tikrai ją spardė N. S. ir M. Ž. Jie ją vėl pargriovė. Ji bandė atsistoti, jie ją vėl pargriovė. Vėl nugriuvo į sniegą ir buvo abiejų spardoma. N. S. daugiau spardė į apatinę kūno dalį, jai buvo sumuštas dešinysis šonas, šlaunys, keliai, blauzdos. Kiek N. S. sudavė smūgių , nežino, mano, kad 4-5 arba daugiau. Paskui jai draugė R. pasakojo, kaip viskas buvo, nes ji buvo šalia ir viską gerai matė. Jai atsikėlus, buvo pešimas už plaukų. Jai R. sakė, kad tempė M. Ž., bet ji pati nematė. Kas vėliau trenkė per galvą, irgi pati nematė, .O. matė ,nes ji buvo šalia. Ją mušant, iš kažkur atsirado D. D. ,kuri prašė: M. baigti, bet jis iš karto nesiliovė. Kai ją spardė, aplinkui buvo daug žmonių. Apie sumušimą ji grįžusi papasakojo savo mamai V. U. Liudytoja R. O. patvirtino nukentėjusios parodymus ir parodė, kad ji matė, kad lauke I. U. M. Ž. ir N. S. stumdė rankomis, I. U. pargriuvo į sniegą. Ją pargriuvusią M. Ž. ir N. S. spardė kojomis, spyrė abu į nugarą ir į viršutinę kūno dalį. Tada A. U. nuėjo ir patraukė į šalį N. S. Tuo momentu prie I. U. paliko M. Ž., bet ką jis darė, nematė. N. S. A. U. neklausė ir vėl nubėgo atgal prie I. U. bei pradėjo ją spardyti, nes I. tebegulėjo ant žemės. M. Ž. I. U. tuo momentu jau nespardė, nes prie jo buvo priėjusi draugė D. D., kuri jį traukė nuo I. N. S. ,dar kažkiek suspyręs I. U., nuo jos atsitraukė, o M. Ž. aiškinosi su D. D. Tuo momentu kažkas .I. U. pakėlė nuo žemės ,ar ji pati atsikėlė, ir I. atsidūrė prie jos ir A. U. Ji su U. laikė .I. U. apsikabinę, nes I. svirduliavo ir verkė. Tuo momentu prie jų pribėgo M. Ž. ir N. S., ir kažkuris iš jų, jai atrodo, kad N. S. ,pradėjo pešti I. U. už plaukų ,bei kažkuris iš jų trenkė su ranka ar su koja I. U. į galvą. Kuris tai padarė, ar M. Ž., ar N. S., nematė. Ji su M. Ž. ir N. S. nėra susipykusi ir neturi jokio pagrindo juos apkalbėti. Liudytoja V. U. patvirtino, kad duktė iš kavinės grįžo suveltais plaukais, striukė purvina, suplėšytais marškinėliais, kaktoje buvo gumbas, smarkiai perskelta lūpa, ji buvo šoko būsenos.Ji pasakojo, kad prie „G.“ kavinės ją sumušė M. Ž. ir N. S.. Iš ryto dukra nuėjo į policiją, ten ją pasiuntė pas medikus. Mano, kad dukra buvo sumušta dėl to, kad ji nebenorėjo bendrauti su N. S., kuris jai grasino. Liudytojai R. T., H. B., D. D. patvirtino, kad lauke prie kavinės vyko konfliktas tarp nukentėjusiosios I. U. ir kaltinamųjų N. S. ir M. Ž.. Liudytojas R. T. parodė, kad prie kavinės „G.“ lauke matė N. S., I. U. , vyko konfliktas. M. Ž. irgi buvo netoli tos panelės. Liudytojas H. B. parodė, kad lauke matė, kad M. Ž., N. S. ir I. U. konfliktavo, aplinkui buvo daug žmonių. N. S. pastūmė I. U. Nematė, kad kas I. U. muštų ar spardytų. ,nes įėjo į kavinę. Liudytoja D. D. parodė ,kad įvyko lauke konfliktas tarp. I. ir M., matė, kaip M. Ž. I. U. stumtelėjo ir jam pasakė „baik“. Ji nebuvo šalia, kai I. spardė. Kažkoks žmogus užkliudė I., bet ji daugiau nežiūrėjo, pasitraukė į šalį, nenorėjo pati nukentėti. Lauke žmonių galėjo būti 30-40. Nukentėjusiosios I. U. parodymus patvirtino ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. U. sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių pasekoje, poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. I. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas .

Visais šiais surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis M. Ž. , viešoje vietoje-kavinės „G.“ patalpose, girdint ir matant aplinkiniams, įžūliais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios I. U. atžvilgiu elgesiu, pastumdamas nukentėjusiąją I. U., taip ją pargriaudamas ir sukeldamas jai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Be to, surinktais įrodymais taip pat įrodyta, kad kaltinamieji N. S. ir M. Ž. viešoje vietoje-prie kavinės „G.“, girdint ir matant aplinkiniams, įžūliais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios I. U. atžvilgiu elgesiu, pastumdami ir sumušdami I. U., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą įvykio vietoje buvusiems aplinkiniams asmenims bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems M. Ž. ir N. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1p.).

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ,kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe(LR BK 60str.1d.1p.).

Iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių šalintina ,kad kaltinamieji N. S. ir M. Ž. nusikalstamas veikas padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi nebuvo surinkta pakankami įrodymų, jog girtumas juos paskatino padaryti šiuos viešosios tvarkos pažeidimus.

N. S. yra vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs (b.l.86-87,90-92), Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-16 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l.89), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nedirba (b.l.100,101), nes yra neįgalus ,administracine tvarka nebaustas (b.l. 93-94), P. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 98), Ž. ŽŪM charakterizuojamas patenkinamai (b.l.99), Pirminės sveikatos priežiūros centre į priklausomybės ir psichiatro įskaitą neįrašyta, (b.l.96)

Atsižvelgiant į išdėstytą ,N. S. baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.). Kadangi kaltinamasis N. S. nusikaltimą, už kurį šiandien teisiamas, įvykdė iki priimant 2010-02-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010-02-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d

Kaltinamasis M. Ž. teisiamas antrą kartą, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus (b.l.104-105,108-111), padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2006-02-21 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l.112), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (b.l. 113-117), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 50str.,56 str. 1 d.).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. Ž. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), į Pakruojo rajono psichikos sveikatos priežiūros centro profilaktinę įskaitą neįrašytas (b.l. 119), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 121), jis gyvena su drauge D. D., kuri yra nėščia, numatomas gimdymas 2010-06-25 (pažymos), teisiamojo posėdžio metu viešai apsiprašė nukentėjusiosios, teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, artimiausiu laiku atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, dirba, vykdo individualią veiklą (b.l.122), todėl teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems M. Ž. ir N. S. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji I. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3132,25Lt žalos (3000 Lt neturtinės ir 132,25 Lt turtinės) atlyginimo (b.l. 34,36).Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas nukentėjusiosios parodymais, pateiktais bilietais (b.l. 35), jį pripažino ir teisiamajame posėdyje pilnai atlygino kaltinamasis M. Ž., todėl jis nebetenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji I. U. dėl kaltinamųjų N. S. ir M. Ž. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jai buvo sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, dėl veido sužalojimų jautė nepatogumą. Be to, nukentėjusioji privalėjo vykti į teismo medicininę ekspertizę, pas medikus bei ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, į teismą, kas taip pat nukentėjusiajai sukėlė nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų N. S. ir M. Ž. kaltę bei jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – N. S. padarė vieną ,o M. Ž. du tyčinius nesunkius nusikaltimus, taip pat atsižvelgęs į kaltinamųjų materialinę padėtį: N. S. nedirba, yra neįgalus, pragyvena tik iš gaunamos pensijos, M. Ž. dirba, tačiau jo draugė D. D. yra šiuo metu nėščia ,nedirba ,todėl M. Ž. turi išlaikyti ir ją, taip pat į tai, kad nusikaltimu padaryta nežymi turtinė žala, nukentėjusiajai I. U. padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje ji nesigydė, konstatuoja, kad nukentėjusiosios I. U. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 3000 litų – yra per didelis, todėl mažintinas iki 1000 litų.

Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamųjų M. Ž. ir N. S., nes žala buvo padaryta jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 173,56Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiosios I. U. gydymą yra pagrįstas ,įrodytas ,todėl tenkintinas, jį priteisiant solidariai iš kaltinamųjų N. S. ir M. Ž..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-304,306-308,312-313str.str.teismas

nusprendė:

N. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284str.1d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ir vienam mėnesiui (1m 1mėn.) ,įpareigojant N. S. nuo 23val. iki 6val. būti savo namuose ,jeigu tai nesusiję su darbu , neatlygintinai per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,4d.,9d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę N. S. skirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (1m 6mėn.), įpareigojant N. S. nuo 23val. iki 6val. būti savo namuose ,jeigu tai nesusiję su darbu , neatlygintinai per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendį atliktą bausmę.

M. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,284str.1d. ir jį nubausti :

-pagal LR BK 284str.1d (viešosios tvarkos pažeidimas „G.“ kavinėje)laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (6mėn.)

-pagal pagal LR BK 284str.1d (viešosios tvarkos pažeidimas lauke prie„G.“ kavinės)laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams (8mėn.)

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,4d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę M. Ž. skirti laisvės atėmimą vieneriems metams (1m).

Taikyti LR BK 75str. 1d.,2d. 7p. ir laisvės atėmimo bausmė vykdymą M. Ž. atidėti vieneriems metams ,įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti solidariai iš N. S. a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini) ,ir M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 173,56Lt civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinė Kalvarijų 147,Vilnius,įmonės kodas 191351679,atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbankas“, banko kodas 7300.

Priteisti iš N. S. a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini), 500Lt ir M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 500Lt, iš viso 1000Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. U. ,gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios I. U. 132,25Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.