Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja E. P. išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą - 2 metais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu bausmė subendrinta su 2011-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. 2011-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-12 nutartimi – paleistas lygtinai iš pataisos namų, neatlikęs 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,187 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 (1) straipsnį - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; 2016-12-08 bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2019 m. gegužės 18 d., apie 20.30 val., Vilniuje, Antakalnio g., ties pastatu Nr. 44, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. N. parodė, kad nėra registruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau tebėra registruotas pardavėjo vardu, nes automobilio nespėjo įregistruoti savo vardu. Minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartis jo vardu yra minėtame automobilyje. Niekada nėra turėjęs teisės vairuoti transporto priemones. 2019-05-18 visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent - alų. Kiek išgėrė, pasakyti negali, nes neskaičiavo, bet daug. Alkoholinius gėrimus vartojo automobilių aikštelėje, esančioje Vilniuje, Antakalnio g., kur stovėjo jo automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tada apie 20.00 val. nusprendė pavežti draugą R. (pavardės nežino, jeigu reikės, jo kontaktus galės pateikti vėliau), kuris kartu su juo gėrė. Automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo, kartu su R., kuris sėdėjo keleivio vietoje, išvažiavo jo namo link. Jiems važiuojant Antakalnio gatve (tuo metu nuo automobilių aikštelės buvo nuvažiavę apie 1 kilometro atstumą) juos sustabdė policijos pareigūnai patikrinimui. Patikrinimo metu policijos pareigūnai alkotesteriu patikrinę jo girtumą nustatė virš 3 prom. girtumo laipsnį. Po kažkiek minučių dar kartą alkotesteriu jam patikrino girtumą bei vėl nustatė virš 3 prom. girtumo laipsnį. Po ko buvo sulaikytas. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu, ir prisipažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl įvykdyto labai gailisi (b.l.37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. L. parodė, kad 2019-05-18 apie 20.30 val. dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu R. S., Vilniuje Antakalnio g. 44 sustabdė patikrinimui važiuojantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prieš tai gavo informaciją iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) iš kiemo išvažiavo automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo E. N., gim. (duomenys neskelbtini), tapatybė nustatyta iš ATK Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė jiems asmens tapatybės kortelę ir automobilio privalomus dokumentus. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. E. N. 20.39 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 nustatytas 3,04 promilių girtumo laipsnis. 21.02 val. pakartotinai E. N. buvo nustatytas 3,08 promilių girtumo laipsnis. Tikrinant per VRM CDB nustatyta, kad E. N. neturi vairuotojo pažymėjimo (nėra įgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių), taip pat nustatyta, kad automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. E. N. pristatytas į Vilniaus AVPK Pirmąjį policijos komisariatą. Automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paliktas sustabdymo vietoje (automobilis KET nepažeidžia). Prie tarnybinio pranešimo pridedama: automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu, registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė (b. l. 25).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio metu E. N. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Iš neblaivumo nustatymo akto, taip pat alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747, patikros Nr. 0508763, kvito duomenų matyti, kad E. N. 2019 m. gegužės 18 d. 20:39 val. buvo nustatytas 3,04 promilių girtumas, o 21.02 val. nustatytas 3,08 promilių girtumas (b. l. 42-43).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas savininkas valdytojas yra V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2019-05-09 pranešė apie transporto priemonės pardavimą naujam savininkui V. G. (b.l. 11). Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, jog V. G. 2019-05-17 automobilį pardavė E. N. (b.l. 10).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio 1997 metų OPEL VECTRA DI, kategorija M1-AA vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. gegužės mėnesį be PVM yra 620 eurų (b.l. 12).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Šioje byloje E. N. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad minėta nusikalstama veika E. N. inkriminuota pagrįstai.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. N. vairavo automobilį. Tai nustatyta ne tik remiantis jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 37-38), bet ir liudytojo S. L. parodymais (b.l. 25), kadangi šis liudytojas pats matė, kaip E. N. vairuoja automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį sustabdė. Teismui taip pat nėra abejonių, kad E. N. automobilį vairavo neblaivus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į E. N. duotus parodymus, kad jis visą dieną vartojo alkoholį - alų, po ko nusprendė kartu alkoholį vartojusį draugą parvežti namo. Faktas, kad E. N. vairavo neblaivus, taip pat atsispindi liudytojo S. L. parodymuose (b. l. 25) ir asmens neblaivumo nustatymo akte (b. l. 42-43). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo nustatyta tvarka patikrinus E. N. neblaivumą patikrinimo, atlikto 2019 m. gegužės 18 d. 20:39 val., metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija, 21:02 val., - 3,08 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 42-43). Kaltinamajam inkriminuojami palankiausi alkotesterio rodmenys. Taigi, tarpusavyje sugretinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad E. N. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jis tai darė būdamas neblaivus.

Nors E. N. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, praeityje ne kartą administracine tvarka yra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, todėl jam yra žinomas KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Tačiau net ir žinodamas apie tokį draudimą, E. N. elgėsi priešingai. Jis tai darė suvokdamas savo elgesio neteisėtumą, nesant jokių neatidėliotinų aplinkybių, kurios pateisintų būtinybę vairuoti automobilį esant neblaiviam. Todėl laikytina, kad E. N. veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog E. N. pagrįstai inkriminuotas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. N. tam pritarė, su siūloma galutine bausme, teisės vairuoti atėmimu 4 metams ir automobilio konfiskavimu sutiko. Tik prašė leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, kadangi dirba statybose (b. l. 64-65).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Šiuo atveju tiesiogine tyčia yra padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. E. N. asmenybę apibūdina tai, kad jis SODROS duomenimis, nedirba (b. l. 61), teistas, nors bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (b. l. 58-60), baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), tarp jų ir vairavimą neblaiviam (b.l. 48-57). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-337-164/2008 E. N. buvo baustas pagal ATPK 129 straipsnį, t.y. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (tuomet jam buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumas). 2011 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2973-613/2011 buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį už tai, kad jis pakartotinai vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (tuomet jam buvo nustatytas 2,80 promilių neblaivumas). 2014 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-6442-655/2014 buvo baustas pagal ATPK 129 straipsnį, už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (nustatytas 2,60 promilių neblaivumas). 2014 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2299-269/2014 buvo baustas pagal ATPK 130² straipsnį už tai, kad jis pakartotinai vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (tuomet jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas). E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau sunkina tai, kad veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis sistemingai vairuoja transporto priemones neblaivus, jau penktą kartą traukiamas atsakomybėn (iki 2017-01-01 už šią veiką buvo numatyta tik administracinė atsakomybė) už šio pobūdžio veikas, praeityje E. N. atžvilgiu už KET pažeidimus taikytos finansinės sankcijos ar net administracinis areštas reikiamo poveikio jam nepadarė, oficialiai jis nedirba, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma arešto bausmė, kurios dydis viršija įstatymų leidėjo nustatytą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis E. N. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas E. N. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 18 d. 20.39 val. iki 2019 m. gegužės 19 d. 12.01 val. (b. l. 28-29) išbūtas laikas (viena para).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nori turėti galimybę darbo dienomis dirbti statybose, jo prašymas leisti atlikti bausmę poilsio dienomis (savaitgaliais) tenkintinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, įvertinęs įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Pažymėtina, jog nors E. N. neturi teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl kartu su bausme taikytina LR BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nes kaltinamasis E. N., vairuodamas automobilį, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, jog E. N. automobilį vairavo, kai jam buvo nustatytas sunkus - 3,04 promilių girtumas. Būdamas sunkaus girtumo jis valdė padidinto pavojaus šaltinį, tuo keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, jis kartu vežėsi ir keleivį, sukeldamas pavojų ir pastarojo saugumui. Tokiu savo poelgiu jis grubiai pažeidė KET reikalavimus, kėlė pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Kaip minėta, už analogiškus teisės pažeidimus jis jau ne kartą yra baustas praeityje. Atsižvelgus į E. N. nustatytą sunkaus girtumo laipsnį, į tai, kad jis sistemingai vairuoja transporto priemones neblaivus ir nebūdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, kas rodo itin cinišką asmens požiūrį į įstatymų keliamus reikalavimus transporto priemones vairuojantiems asmenims, laikytina, kad šiuo atveju prokuroro siūlomas 4 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra proporcingas padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas šioje byloje taip pat mato pagrindą taikyti ir BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Nors minėtas automobilis VĮ „Regitra“ duomenimis, tebėra registruotas V. A. vardu (b.l. 11), tačiau byloje pateiktos pirkimo pardavimo sutartys, patvirtinančios, jog pastarąjį V. A. pardavė V. G., o pastarasis – E. N.. Tokiu būdu, faktinis automobilio savininkas nusikaltimo padarymo dieną buvo kaltinamasis E. N.. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi nusprendžia iš kaltinamojo E. N. konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

2019-05-21 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas E. N. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 19-22) paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. E. N. skirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 18 d. 20.39 val. iki 2019 m. gegužės 19 d. 12.01 val. išbūtą laiką (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti E. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną E. N. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 59 straipsnis). Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.