- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-452-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34970-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- P. B.
- Nukentėjusysis
- V. L., A. T.
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Advokatai
- Loreta Ulbienė
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
nuteistajam P. B. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. gynėjos advokatės Loretos Ulbienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, dėl prieš nukentėjusiąją A. T. dviejų padarytų nusikalstamų veikų, ir po to iš dalies bausmės sudėtos, dėl visų nusikalstamų veikų, ir nuteistajam P. B. paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas P. B. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 25 d. 23.30 val. iki 2022 m. spalio 26 d. 10.59 val. bei nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš P. B. civilinio ieškovo naudai priteista 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl advokatų išlaidų priteisimo iš nuteistojo P. B. atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. B. tyčia sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, bei pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:
1.1. jis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. 20 val. iki 2017 m. liepos 12 d. 6.20 val., išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo (duomenys neskelbtini), bagažinės stiklą – 200 Eur vertės – įsibrovė į automobilio vidų, iš kur, sugadindamas automobilio prietaisų skydelio priekinę panelę – 300 Eur vertės – pasikėsino pagrobti 2 557,80 Eur vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nurodytos automagnetolos nepavyko išimti, ir taip jis tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas įmonei 500 Eur turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 557,80 Eur vertės turtą.
1.2. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 20.00 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 8.20 val., išdaužęs dešinės pusės priekinį šoninį lango stiklą, įsibrovė į V. V. (V. V.) automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie namo (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė V. V. rankinę – 30 Eur vertės – su 40 Eur vertės pirties reikmenimis (rankšluosčiu, šlepetėmis, vanta, skutimosi priemonėmis, šampūnu), tokiu būdu jis pagrobė svetimą – V. V. 70 Eur vertės turtą.
1.3. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. spalio 24 d. 23.06 val., atstūmęs namo (duomenys neskelbtini), terasos duris, įsibrovė į namo vidų, iš kur jis paėmė V. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6,“, 300 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Fujitsu Celsius 201506“, 500 Eur vertės, nešiojamą kolonėlę „Bengan Olovsen“, 250 Eur vertės, kompiuterio pelę „Logitech“, 20 Eur vertės, - telefoną „iPhone 5“, 50 Eur vertės, telefoną „Huawei 9“, 100 Eur vertės, telefoną „IPOD“, 200 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi namo kieme jį pasivijo nukentėjusysis V. L. ir jis (P. B.) grumtynių metu visus pagrobtus daiktus numetė bei pabėgo iš įvykio vietos. Taip jis pasikėsino pagrobti svetimą V. L. priklausantį viso 1 420 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde P. B. gynėja advokatė (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį dalyje dėl P. B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti jos turtą), 178 straipsnio 2 dalį dėl V. V. turto vagystės panaikinti ir P. B. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl P. B. paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nuteistajam skiriant arešto bausmę arba mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių liudytojų, kurie patvirtintų P. B. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, pas P. B. nerasta jokių nukentėjusiųjų daiktų, kurie buvo pavogti ir pan. Iš esmės šie kaltinimai grįsti tik tuo, jog tiek automobilyje „Toyota Auris“, tiek automobilyje „Volvo V50“ salonuose rasti kraujo pėdsakai, kurie yra to paties vyro kraujo genotipo, kuris sutampa su P. B. kraujo genotipu. Tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad minėtus pėdsakus paliko būtent nuteistasis, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus.
2.2. Nors P. B. neneigė, kad pamatęs išdaužtus automobilių stiklus iš smalsumo įsėdo į šiuos automobilius pasėdėti ir galėjo susižaloti dėl viduje buvusių stiklo šukių bei palikti savo kraujo pėdsakus, tačiau nuteistasis neigia daužęs šių automobilių langų stiklus ar kėsinęsis pavogti iš vieno jų magnetolą bei pavogęs iš kito pirties reikmenis. Tuo metu nuteistasis buvo benamis, todėl dažnai lankydavosi tose vietose be jokio tikslo. Teismas šią versiją iš esmės vertino kritiškai, tačiau nepateikė jokių įtikinančių argumentų, kurie galėtų paneigti šią versiją bei nurodė, jog P. B. kaltumą patvirtina surinktų įrodymų visuma. Vis dėlto, byloje surinkti įrodymai nėra nekvestionuotinai susieti su nuteistuoju. Dėl šių aplinkybių, P. B. turėtų būti išteisinamas, kadangi jo kaltumas nėra patvirtintas.
2.3. Papildomai pažymima, kad teismas nustatydamas, jog P. B. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei pasikėsino šios bendrovės turtą, nuosprendžio rezoliucijoje nurodo, jog P. B. sugadino A. T. turtą bei pasikėsino jį pavogti. Toks nuosprendžio prieštaringumas suvaržo nuteistojo teises tinkamai įvertinti savo nuteisimo pagrįstumą, taigi svarstytina ar nuosprendžio netikslumas esmingai nepažeidė P. B. teisių į teisingą ir pagrįstą nuosprendį.
2.4. Apeliantė nurodo, jog iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nuteistasis turėjo neišnykusį teistumą, tačiau vien tik tai iš esmės neturėjo nulemti griežčiausios bausmės paskyrimo. Teismas formaliai vertino faktą, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat neįvertino to, jog nusikaltimas nebuvo užbaigtas, juo nesukelta sunkių pasekmių. Apeliantės nuomone, P. B. galėtų būti nubaustas arešto bausme, nustatant jos trukmę mažiau tokios bausmės vidurkio, ir tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatų įgyvendinimą.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. B. nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo turto pagrobimo iš V. V. automobilio) bei prašoma peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš V. L.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl P. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį
5. Apeliaciniame skunde yra prašoma išteisinti P. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo, tyčia padarant įmonei 500 Eur dydžio turtinę žalą, bei pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 557,80 Eur vertės turtą. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodydamas, kad buvo sugadintas nukentėjusiosios A. T. turtas, galimai iš esmės pažeidė nuteistojo teisę į teisingą ir pagrįsta nuosprendį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvais, sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl yra atmetami.
6. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pagrindžia tai, jog nuteistasis P. B. tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei pasikėsino pagrobti jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjimų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Patikimi parodymai turi būti neprieštaringi, nuoseklūs bei tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o visi kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – tiek vieni, tiek kiti pripažįstami įrodinėjimo proceso elementu. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).
8. BK 178 straipsnio 2 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
9. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas P. B. kaltę dėl nurodytų nusikalstamų veikų konstatavo įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie buvo vertinami tiek atskirai, tiek visumoje, dėl to nepritartina apeliacinio skundo motyvams, kad išvada dėl P. B. kaltės grindžiama tik faktu, jog apgadintoje transporto priemonėje buvo rastas kraujas, kurio genotipas sutampa su nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės ir įrodymai iš esmės sudaro loginę, nuoseklią ir nenutrūkstamą faktų grandinę, kuri neabejotinai įrodo nuteistojo kaltę ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši išvada nėra paremta prielaidomis ar iš įrodymų visumos išskirtais duomenimis, t. y., tik rasto kraujo pėdsakų genotipo sutapimu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 12 d. apžiūros protokolo ir jo priedų (1 t., b. l. 18–31), automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas sudaužytu bagažinės stiklu, automobilio bagažinėje ir ant kelio yra nukritusių stiklo šukių. Be to, ant automobilio salono priekinės panelės, išardytos multimedijos metalinio korpuso viršutinėje dešinėje dalyje yra raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmė. 2022 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 65–68) nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, padarytos 2017 m. liepos 12 d. apžiūrint automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su P. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas yra identiškas ištirtų P. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo galimybė, yra ne didesnė nei 1x10-24. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad apklausta nukentėjusioji A. T. (1 t., b. l. 36–37; 3 t., b. l. 161) nurodė, kad automobilis vakare paliktas tvarkingai, užrakintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus pirmiau nurodytų duomenų visumą, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šie įrodymai nėra pakankamai pagrįsti P. B. kaltę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusioji A. T. turi pagrindą P. B. apkalbėti ar duoti jam nepalankius parodymus, dėl to nėra pagrindo laikyti jos parodymus nepatikimais. Be to, specialisto išvadoje nustatyta, jog tikimybė, kad kraujo pėdsakus automobilyje „Toyota Auris“ galėjo palikti ne nuteistasis, yra itin neįtikėtina. Taip pat kritiškai vertinama ir P. B. versija, kad į aptariamą transporto priemonę jis galėjo įlįsti iš smalsumo, neturėdamas tikslo kažką iš automobilio pavogti, kadangi neįtikėtina, kad tą pačią naktį kažkoks nenustatytas asmuo būtų išdaužęs automobilio stiklą ir bandęs pagrobti automagnetolą, o vėliau tą pačią naktį P. B. būtų įlindęs į automobilį ir palikęs savo kraujo pėdsaką ant tos pačios automagnetolos iš smalsumo. Teisėjų kolegijos manymą, jog kraujo pėdsakus įvykio vietoje paliko būtent nuteistasis, papildomai ir pagrindžia ta aplinkybė, kad pėdsakai rasti prie bandytos pavogti multimedijos metalinio korpuso, t. y., matyti, jog nuteistasis, sužalotomis nuo sudaužyto stiklo rankomis, bandydamas pagrobti 2 557,80 Eur vertės automagnetolą, paliko kraujo pėdsakus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi jam nepavyko išimti automagnetolos. Darytina išvada, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys yra pakankami ir patikimi, tarpusavyje neprieštaringi ir pagrindžia faktą, kad būtent P. B., o ne koks nors kitas asmuo įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra neteisingai konstatuota, jog buvo sugadintas A. T., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, bei pasikėsinta pagrobti iš A. T., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kas galimai pažeidė nuteistojo teisę į teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip yra matyti iš 2022 m. gruodžio 27 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo (1 t., b. l. 44), automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. T. nurodė, kad šis automobilis registruotas jos mamos vardu, tačiau materialiai už jį atsakinga yra ji, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad šis automobilis priklauso nurodytai įmonei. Nors sutiktina, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad žalą dėl turto sugadinimo patyrė būtent A. T. ir buvo pasikėsinta pagrobti turtą iš jos automobilio, tačiau nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad vien tik ši aplinkybė esmingai pažeidė nuteistojo teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas yra nurodęs, kad P. B. nepripažino kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystę bei turto sugadinimo, dėl to vertintina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios A. T. turto sugadinimo bei pasikėsinimo pagrobti turtą iš jos automobilio yra neesminis rašymo apsirikimas.
Dėl P. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
13. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su P. B. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. V. priklausančio 70 Eur vertės turto pagrobimo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai specialisto išvada ir iš viso neatsižvelgė į nuteistojo paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija bei P. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje.
14. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 26 d. P. B. apklausos (2 t., b. l. 84–85), nuteistasis nurodė, kad neprisimena daužęs automobilio stiklo, tačiau įlįsti į vidų galėjo iš smalsumo. Taip pat teigė, kad kraujo pėdsakai galėjo atsirasti po to, kai jis galimai susižeidė lįsdamas į automobilio vidų. Šios pozicijos nuteistasis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 141–143). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nuteistojo parodymai vertintini išimtinai kaip jo gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo paaiškinimai apie jo atliktus veiksmus yra identiški aplinkybėms, kurias nuteistasis nurodė apklausiamas dėl pasikėsinimo pavogti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei įmonės turto sugadinimo.
15. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog specialisto išvada turi būti vertinama remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. specialisto išvada, kaip ir visi kiti įrodymai, yra vertinama siekiant įsitikinti jos teisingumu, pagrįstumu, nustatyti jos įrodomąją vertę ir, tuo remiantis, nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje bei priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Specialisto išvada pati savaime nėra pakankama apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti ir ji jokiu būdu neturi didesnės įrodomosios reikšmės už kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad specialisto išvados teiginiai yra pagrindžiantys P. B. kaltę bei patvirtina kitus su nagrinėjama nusikalstama veika susijusius įrodymus, kurie yra kaltinantys nuteistąjį.
16. Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 87–98) matyti, kad automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešinės pusės lango stiklas yra išdaužtas, iš salono nuo bagažinės užuolaidos paimtos nuoplovos su galimais kraujo pėdsakais. 2022 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 113–116) yra nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2017 m. gruodžio 24 d. apžiūrint automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su P. B. genotipu. Be to, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas yra identiškas ištirtų P. B. lokusų genotipui, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1x10-24. Darytina išvada, kad pirmiau nurodyti duomenys neginčijamai paneigia nuteistojo pateiktą versiją, kad automobilio langą išdaužė kitas žmogus, o nuteistasis į automobilio vidų įlindo tik iš įdomumo ir susižeidė nuo viduje jau buvusių stiklo šukių. Ir šiuo atveju nustatyta, kad tikimybė, jog automobilyje rasti kraujo pėdsakai palikti ne P. B., yra itin neįtikėtina, o kitų duomenų, galinčių patvirtinti P. B. pateiktą versiją, negauta. Darytina išvada, kad baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog būtent P. B. įvykdė vagystę įsibraudamas į nukentėjusiajam V. V. priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl P. B. paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį
17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskyrė per griežtą bausmę, šį sprendimą motyvuodamas išimtinai tik tuo, jog P. B. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą. Taip pat teigiama, kad neįvertinta nusikalstamos veikos stadija bei tai, kad dėl nuteistojo veiksmų nebuvo sukelta jokių sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus šioje dalyje, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su šiais apeliantės motyvais.
18. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925) numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios baudos, laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nagrinėjamu atveju P. B. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. žymiai mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl P. B. skirtinos bausmės, tinkamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį, kilusias pasekmes bei nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes priimtas sprendimas nuteistajam paskirti švelnesnę nei prokurorės siūlytą bausmę, kas tik papildomai patvirtina, kad nėra pagrindo vertinti, jog P. B. paskirta bausmė yra pernelyg griežta ar neadekvati bei neatitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos.
20. Įvertinus pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti užtikrinti P. B. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl P. B. paskirtos bausmės neproporcingumo atmetami kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
21. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 25 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2023-35914 už advokatės L. Ulbienės teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam P. B.. Pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 120 Eur.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo gynėjos apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę P. B. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. B. gynėjos advokatės Loretos Ulbienės apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad P. B. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto atžvilgiu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 120 Eur iš P. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.