- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- I-2419-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00657-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- B. B. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Ernesto Spruogio ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. B. N. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b.l. 15-18), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019-01-29 sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą bei įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjo 2019-01-09 prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2019-01-09 pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) prašymą nacionalinei vizai gauti, su prašymu pateikė visus dokumentus, tačiau gavo Ambasados sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, nurodant, kad neatitinkantis Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - negali pagrįsti numatomo buvimo ir sąlygų bei gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Anot pareiškėjo, konsulo sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes konsuliniam pareigūnui pateikė visus reikalingus duomenis apie vykimo į Lietuvą tikslą - studijuoti Kauno technologijos universitete (toliau – ir KTU) doktorantūroje. Pareiškėjas yra gavęs 2018-12-05 pranešimą apie priėmimą studijuoti (duomenys neskelbtini) doktorantūros studijas šiame universitete, mokant stipendiją, apgyvendinant Kauno technologijos universiteto bendrabutyje. Nurodo, jog konsulas nesilaikė ES Tarybos 2004-12-13 direktyvos 2004/114/EB nuostatos bei ESTT 2017-04-04 sprendimo byloje Nr.C-544/15, nes jei patikrinus dokumentus paaiškėja, kad trečiosios šalies pilietis atitinka Direktyvos bendrąsias sąlygas ir specialiąsias sąlygas, tai atsisakymas priimti studijuoti trečiosios šalies pilietį turi būti grindžiamas deramai pagrįstomis priežastimis, tuo tarpu atsakovas pareiškėjui nenurodė, kokius papildomus duomenis ir dokumentus turėtų pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 50-56), prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2019-01-09 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodęs pagrindinį kelionės tikslą - studijos (21 p.), nenurodė dabartinės profesinės veiklos (19 p.), nevedęs (9 punktas), kelionės ir pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje metu padengs rėmėjas - Universitetas suteikia gyvenamąją vietą, padengia visas išlaidas buvimo metu (33 p.). Kartu pareiškėjas pateikė paso kopiją, draudimo poliso kopiją, KTU 2018-12-19 tarpininkavimo raštą (atsakovas nurodo, jog tarpininkavime rašte nurodyta kitokia informacija: kad studento studijų, pragyvenimo ir kitas išlaidas įsipareigoja padengti pats studentas ir jo tėvai). Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad KTU sprendimą dėl pareiškėjo priėmimo į nuolatines doktorantūros studijas priėmė atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universiteto 2016-07-05 išduotą (duomenys neskelbtini) magistro diplomo kopiją; kadangi Ambasada neretai susiduria su dokumentų padirbinėjimu, todėl pareiškėjo buvo paprašyta pateikti dokumentų originalus tam, kad vykdant pokalbį - interviu su pareiškėju būtų įsitikinta dokumentų tikrumu, sutikrinti informaciją. Pareiškėjas prie paraiškos nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių jo mokslinę veiklą, o pateiktuose bakalauro ir magistro diplomuose baigimo vertinimai nebuvo tokie aukšti, kokius įprastai gauna doktorantūroje siekiantys studijuoti asmenys (pareiškėjo magistro studijų bendras įvertinimas siekia 51,67 proc.). Kadangi KTU interneto svetainėje, kurioje nurodyti minimalūs reikalavimai stojantiems į (duomenys neskelbtini) doktorantūros studijas, nurodyta, kad turi būti pateikti „mokslo krypties dviejų mokslininkų rekomendacijos“, „mokslo darbų sąrašas“, „publikacijų kopijos“, „kiti stojančiojo nuomone svarbūs dokumentai“, tai konsulinis pareigūnas raštu kreipėsi į KTU dėl informacijos gavimo įsitikinti dėl pareiškėjo gebėjimo ir pasiryžimo siekti mokslinės veiklos, o pareiškėjo buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius jo mokslinę veiklą, tačiau pareiškėjas nepateikė straipsnių sąrašo, mokslininkų rekomendacijos ir kitų mokslinę veiklą pagrindžiančių dokumentų. Be to, pareiškėjas CV nurodė, jog studijų metu atliko du projektus, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Konsulinis pareigūnas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti Paraišką ir išnaudoti visas galimybes gauti reikalingus papildomus dokumentus, kelis kartus pakartotinai kreipėsi į KTU prašant pateikti daugiau informacijos apie pareiškėją ir KTU sprendimo pagrįstumą; KTU nurodė, kad daugiau medžiagos iš pareiškėjo neturi, o „sprendimą priėmė tarptautinė doktorantūros mokykla, todėl, jei pareiškėjas kelia įtarimų ambasadai dėl motyvacijos, jeigu vizos negavo į kitą ES šalį, tai doktorantūros mokykla pritaria Ambasados sprendimui neišduoti studentui vizos“. Konsulas surinko informaciją, jog (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas bandė gauti vizą (duomenys neskelbtini) ambasadoje, tačiau viza neišduota, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą. Pareiškėjas pokalbio - interviu metu konsului negalėjo paaiškinti dėl (duomenys neskelbtini) ambasados sprendimo atsisakyti išduoti vizą. Konsulinis pareigūnas atkreipė dėmesį, kad doktorantūros studijos prasideda 2018-12-01, tuo trapu pareiškėjas dėl vizos kreipėsi tik 2019-01-09, tačiau niekaip nepaaiškino, kodėl taip pasielgė. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t.y. norėdamas gauti vizą, negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, todėl 2019-01-29 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. LTU-74-00000000000000000000007850, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B. N., teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 61).
Žemesnės instancijos teismas
Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y. užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.
Nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis B. B. N. prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2019 m. sausio 9 d. (b. l. 57 - 60). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė studijas (prašymo formos 21 punktas), nenurodė dabartinės profesinės veiklos (19 p.), nevedęs (9 punktas), kelionės ir pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje metu padengs rėmėjas - Universitetas suteikia gyvenamąją vietą, padengia visas išlaidas buvimo metu (33 p.). Kartu pareiškėjas pateikė paso kopiją, draudimo poliso kopiją, Kauno technologijos universiteto 2018-12-19 tarpininkavimo raštą.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos.
Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslas- doktorantūros studijos, o šių studijų tikslas - mokslinė veikla ir studijos, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, jog pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra mokslinė veikla. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad Kauno technologijos universitetas sprendimą dėl pareiškėjo priėmimo į nuolatines doktorantūros studijas priėmė atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universiteto 2016-07-05 išduotą mechanikos inžinerijos magistro diplomo kopiją. Pažymėtina, tai jog Ambasada dažnai susiduria su dokumentų padirbinėjimu, todėl pareiškėjo buvo paprašyta pateikti dokumentų originalus tam, kad vykdant pokalbį - interviu su pareiškėju būtų įsitikinta dokumentų tikrumu, sutikrinti informaciją. Nustatyta, jog pareiškėjas prie paraiškos nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių jo mokslinę veiklą, o pateiktuose bakalauro ir magistro diplomuose baigimo vertinimai nebuvo tokie aukšti, kokius įprastai gauna doktorantūroje siekiantys studijuoti asmenys. Konsulinis pareigūnas siekdamas įsitikinti pareiškėjo prašyme dėl nacionalinės vizos gavimo tikslu kreipėsi į pareiškėjo nurodytą Kauno technologijos universitetą dėl informacijos gavimo įsitikinti dėl pareiškėjo gebėjimo ir pasiryžimo siekti mokslinės veiklos. Tuo pačiu Ambasada paprašė pareiškėjo pateikti dokumentus, įrodančius jo mokslinę veiklą, tačiau pareiškėjas nepateikė straipsnių sąrašo, mokslininkų rekomendacijos ir kitų mokslinę veiklą pagrindžiančių dokumentų. Pastebėtina, jog pareiškėjas savo CV nurodė, jog studijų metu atliko du mokslinius projektus, tačiau tai pagrindžiančių duomenų Ambasadai nepateikė. Pažymėtina, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Ambasados darbuotojų elektroniniai laiškai patvirtina, jog buvo vykdomas ne vienas susirašinėjimas su KTU, norint įsitikinti pareiškėjo siekiu studijuoti. Minėto susirašinėjimo metu Ambasada prašė universiteto pateikti daugiau informacijos apie pareiškėją ir Kauno technologijos universiteto sprendimo pagrįstumą. Universitetas nurodė, kad daugiau medžiagos iš pareiškėjo neturi, o: „sprendimą priėmė tarptautinė doktorantūros mokykla, todėl, jei pareiškėjas kelia įtarimų ambasadai dėl motyvacijos, jeigu vizos negavo į kitą ES šalį, tai doktorantūros mokykla pritaria Ambasados sprendimui neišduoti studentui vizos“. Taigi, byloje esanti medžiaga patvirtina, jog konsulinis pareigūnas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą išnaudojo visas galimybes gauti reikalingus papildomus dokumentus.
Be to, konsulas surinko informaciją, jog (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas bandė gauti vizą (duomenys neskelbtini) ambasadoje, tačiau viza neišduota, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą. Pareiškėjas pokalbio - interviu metu konsului negalėjo paaiškinti dėl (duomenys neskelbtini) ambasados sprendimo atsisakyti išduoti vizą. Konsulinis pareigūnas atkreipė dėmesį, kad doktorantūros studijos prasideda 2018 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu pareiškėjas dėl vizos kreipėsi tik 2019 m. sausio 9 d., tačiau pareiškėjas pokalbio metu negalėjo paaiškinti pavėluoto kreipimosi dėl vizos priežasties. Pažymėtina, jog pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai konsului svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Taigi, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. LTU-74-00000000000000000000007850, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B. N., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. B. N. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.