Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-22 · Administracinė byla Nr. I-6351-554/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-22
Bylos Nr.
I-6351-554/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01473-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
G.R.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6351-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01473-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 7.9; 22.4.4; 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 22 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai G.R.,

nedalyvaujant atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. liepos 19 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą Nr. (10.16) R3-14391;

2) panaikinti 2018 m. liepos 3 d. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (6.5) 1-4060 dalyje dėl paskirtosios pareigūnų pensijos perskaičiavimo nuo 2016 m. birželio 20 d., nesant pagrindui paskaičiuoti nuo 2014 m. liepos 1 d.;

3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti G.R. tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, įskaitant į jį tarnybos laiką nuo 1990 m. kovo 11d. iki 1991 gruodžio 9 d.;

4) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti G.R. negautą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (nepriemoką nuo 2014 m. liepos 1 d.), susidariusią dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos laiko iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja skunde (b. l. 2-5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2000 m. sausio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos pulko vado Įsakymu Nr. 5 t/e ji buvo atleista iš tarnybos nuo 2000 m. vasario 15 d., vadovaujantis Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 1 punktu (pačiam prašant). Nepertraukiama tarnyba VRM sistemoje truko 16 m. 5 mėn. 3 d., t. y. nuo 1983 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai pradėjus dirbti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos Sukarintame priešgaisriniame dalinyje jaunesniosios inspektorės pareigose. Vėliau, nuo 1985 m. rugpjūčio 12 d. iki 1992 m. vasario 01 d. TSRS VRM kariniame dalinyje 6509, pervadintame Į TSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojinį pulką, Finansų skyriaus viršininko pavaduotojos pareigose ir nuo 1992 m. vasario 2 d. iki 2000 m. vasario 15 d. - LR VRM vidaus tarnybos 1-ojo pulko inžinierinių - techninių apsaugos priemonių tarnybos, sandėlininkės pareigose.

Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-4305 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G.R.“, vadovaujantis LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 16 str. 3 d. 1 p., pareiškėjai buvo naujai perskaičiuota ir neterminuotai nuo 2014 m. liepos 1 d. paskirta pensija, kurios dydis 295,83 Lt (85,68 Eur) per mėnesį. Pensija buvo paskirta už 14 metų 6 mėnesių 12 dienų tarnybos laiką, neįskaitant į jį 1990 m. kovo 11 d. - 1992 sausio 15 d. laikotarpio - 1 metų, 10 mėnesių ir 4 dienų, motyvuojant tuo, kad šis laikotarpis neatitiko Įstatymo nuostatų (šis tarnybos laikotarpis nėra faktinis Lietuvoje veikusių SSRS ginkluotose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d.). Dėl šios priežasties buvo paskirta mažesnė pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o nuo 2014 m. liepos 1 d. susidarė šios pensijos nepriemoka. 2018 m. gegužės 4 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl pensijos perskaičiavimo. Pareiškėja siekė, kad į būtų įskaitytas į tarnybos laiką tarnyba SSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojinio pulko Finansų skyriuje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d. ir siekė, jog atsakovas išmokėtų nesumokėtos pensijos dalį - susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2014 m. liepos 1 d. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą, 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. (10.16)R3-14391, kuriuo prašymo netenkino. Atsakovas motyvavo tuo, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. KT18-N9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. (2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimui nėra priimti reikalingi teisės aktai.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 30 d. skundu kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl VSDFV Utenos skyrius sprendimo Nr. (10.16)R3-14391panaikinimo. Išnagrinėjusi skundą, VSDFV 2018 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-4060, kuriuo konstatavo, jog VSDFV Utenos skyrius savo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (10.16)R3-14391 pagrįstai atsisakė perskaičiuoti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 11SP-4305 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G.R.“ paskirtą pareigūnų pensiją, taip pat įskaityti į tarnybos laiką šiai pensijai skirti tarnybos SSRS VRM 42 konvojinėje divizijoje laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d. ir dėl šios priežasties išmokėti nuo 2014 m. liepos 7 d. susidariusią pareigūnų pensijos nepriemoką. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat informavo apie tai, kad LR Seime 2018 m. birželio 14 d. priimtas LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1264 (toliau - Įstatymas), numatantis įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, laiką po 1990 m. kovo 11 d. Įstatymo 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad pensijas skirianti institucija, gavusi duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d., iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtąsias pareigūnų pensijas perskaičiuoja nuo 2016 m. birželio 20 d. Kadangi mano pareigūnų pensijos byloje yra duomenys apie tarnybos laką po 1990 m. kovo 11 d. SSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojiniame pulke, remiantis pirmiau minėto Įstatymo nuostata, Fondo valdybos Utenos skyriui pavesta perskaičiuoti pareiškėjos pareigūnų pensiją nuo 2016 m. birželio 20 d., įskaitant į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti 1990 m. kovo 11 d. – 1992 m. sausio 15 d. laikotarpį. Taip pat pabrėžė, kad perskaičiuoti pareigūnų pensiją nuo 2014 m. liepos 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja pabrėžė, kad ji buvo lojali 1990 m. kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pilietė, jokios priešiškos veiklos prieš Lietuvos Respubliką nevykdė, todėl nėra jokio pagrindo tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijos kariniame dalinyje, kuris vykdė Lietuvos valstybės teritorijoje įsikūrusiose pataisos darbų kolonijose, tardymo izoliatoriuose kalinamų ir suimtų asmenų apsaugą, kontrolę ir konvojavimą, tuo labiau šio dalinio Finansų skyriuje, vertinti kaip veikimą prieš Lietuvos Respubliką. Be to, po 1990 m. kovo 11 d. likdama tarnauti SSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojiniame pulke, pareiškėja turėjo tikslą išsaugoti darbą ir socialines garantijas. Tuo metu milicijos ir kiti statutiniai pareigūnai buvo pavaldūs LR vidaus reikalų ministerijai, o pataisos kolonijos buvo integruotos į SSRS karines struktūras. LR valdžios sprendimais buvo sudarytos sąlygos įkalinimo įstaigų darbuotojams palaipsniui pradėti tarnybą Lietuvos valstybei. Konstitucinis teismas 2016 m. birželio d. nutarime konstatavo, kad SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio mėn., kai šias funkcijas pradėjo vykdyti LR vidaus reikalų ministerijos padaliniai, vykdė kalinimo vietų apsaugą ir kontrolę. Konstitucinis teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 20 d. priimto Kreipimosi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus, kuriuo visi vidaus reikalų darbuotojai buvo paraginti sąžiningai dirbti savo darbą, nurodė, kad šis kreipimasis buvo skirtas inter alia Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusiose pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose pareigas ėjusiems SSRS vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Be to, Konstitucinis Teismas sprendė, kad, kitaip nei daugelio kitų SSRS (Lietuvos SSR) vidaus reikalų ministerijai pavaldžių padalinių, 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Respublika objektyviai negalėjo perimti į savo jurisdikciją jos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių, kurių apsaugą ir kontrolę vykdė SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai, dėl ko šiose įstaigose tarnavę asmenys, kurie buvo pasirengę prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, negalėjo iš karto to padaryti. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę vykdę SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai nebuvo panaudoti SSRS agresijai prieš Lietuvos Respubliką 1991 m. sausio-rugpjūčio mėn.; šių padalinių pareigūnai, pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose atlikdami apsaugos ir kontrolės funkcijas, užtikrino Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymą, taip pat atliko nuteistųjų ir suimtųjų konvojavimo funkciją, t. y. tokiu būdu prisidėjo prie visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo Lietuvos Respublikoje. Tame pačiame nutarime, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublika prisiėmė įsipareigojimą jos teritorijoje veikusiose pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose tarnavusiems jai lojaliems SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padalinių pareigūnams, kurie buvo priimti į tarnybą LR vidaus reikalų sistemoje, išlaikyti tam tikras socialines ir materialines garantijas, tarp jų - į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti LR vidaus reikalų ministerijos pensiją, įskaityti laiką, ištarnautą SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje. Pati Lietuvos Respublika skatino jos teritorijoje veikusiose pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose tarnavusius SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padalinių pareigūnus tęsti tarnybą iki šių įstaigų perėmimo į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, stoti į tarnybą šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmusiuose LR vidaus reikalų ministerijos padaliniuose, o šiose įstaigose tarnavę LR asmenys galėjo prisiekti ištikimybę Lietuvos Respublikai tik tada, kai Lietuvos Respublika perėmė tų įstaigų apsaugą ir kontrolę.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 21-27) nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2014-08-01 įsakymu Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ (TAR, 2014-08-01, Nr. 2014-10770), Utenos skyrius nuo 2015 m. sausio 1 d. perėmė pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, funkciją ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą bei rentų buvusiems sportininkams mokėjimo funkciją. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir Įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo ir mokėjimo asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, funkciją nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdo Utenos skyrius (Fondo valdybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-468 (su vėlesniais pakeitimais) 1.1. papunktis). Laikotarpiai, kurie įskaitomi į pareigūnų tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, nurodyti Įstatymo 6 straipsnyje, o laikotarpiai, kurie prilyginami tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti, pateikti Įstatymo 16 straipsnio 3, 4, 13 dalyse. Nurodytuose Įstatymo straipsniuose pateiktas baigtinis laikotarpių, įskaitytinų į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, sąrašas. Prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmuo turi pateikti Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai (Nuostatų 6 punktas). Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti visus Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus. Vienas iš šių dokumentų – įstaigos, tarnybos, kurioje pareigūnas tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame pateikiami duomenys apie buvusio pareigūno atleidimo pagrindą ir tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į jo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pasisakęs, kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Taigi, kol teisės aktai Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas. Įstatymai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų ir principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas. Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygas gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad jeigu įstatymu yra nustatyta kita, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardyta, pensija, pagal Konstituciją ji turi būti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais ir dydžiais, kurie nustatyti įstatyme (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Viena iš tokių Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytų socialinių garantijų yra valstybinės pensijos. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija, atsižvelgiant į Įstatymą, yra viena iš valstybinių pensijų rūšių. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas.

Akcentavo, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. KT18-N9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2013 m. gruodžio 3 d. redakcija, 2015 m. birželio 25 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginus faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laiką iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilygintas faktinis tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laikas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmė Lietuvos Respublika, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. birželio 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1264 (toliau – Pakeitimo įstatymas), numatantis įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, laiką po 1990 m. kovo 11 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijas skirianti institucija, gavusi duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, paskirtąsias pareigūnų ir karių valstybines pensijas perskaičiuoja nuo 2016 m. birželio 20 d.

Nurodė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos pulko vado 2000 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5 t/e atleista iš tarnybos nuo 2000 m. vasario 15 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 1 punktą (pačiam prašant). Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 8 D – 525 „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos stažo ir dydžio perskaičiavimo. Utenos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (10.16E) R3-13632 „Dėl G.R. dokumentų“, kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti pareiškėjos prašymo, tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo, darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) ir kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimta 2000 m. balandžio 4 d. išvada Nr. 16237 „Dėl pensijos paskyrimo už tarnybą“ ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 11SP-4305 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G.R.“, bylos Nr. 16237 kopijas. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 8SD-35 „Dėl G.R. dokumentų“ atsiuntė pareiškėjos prašymą skirti pareigūno pensiją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2000 m. balandžio 4 d. išvadą „Dėl pensijos paskyrimo už tarnybą“, Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. pažymą apie 2014 m. gautas pajamas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko pateikto pareiškėjos tarnybos apskaitos lapo kopiją, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 11DP(P) – 4123 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ kopiją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko pateikto piniginio atestato Nr. 10 kopiją bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko pateiktos pažymos „Apie 1999 - 2000 m. darbo užmokestį ir kitas pajamas“ Nr. 33 kopiją. Utenos skyrius 2018 gegužės 23 d. raštu Nr. (10.16) R3-14391 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ pareiškėjai atsakė į jos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą, kuriuo pareiškėja prašė į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įtraukti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d. Utenos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, informavo, kad vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas tik iki 1990 m. kovo 11 d. Be to, Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. KT18-N9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimui nėra priimti reikalingi teisės aktai, todėl perskaičiuoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 11SP-4305 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G.R.“ paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos laikotarpį TSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojinio pulko finansų skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose (pagrindas tarnybos apskaitos lapas pensijai skirti pagal LR vidaus reikalų sistemą) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d., bei išmokėti dėl šios priežasties galimai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja, nesutikdama su Utenos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (10.16) R3-14391 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“, pasinaudojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir 2018 m. gegužės 30 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkas kreipėsi į Fondo valdybą su skundu dėl Utenos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (10.16) R3-14391, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką šiai pensijai skirti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d., kai pareiškėja tarnavo SSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojiniame pulke ir išmokėti dėl šios priežasties nuo 2014 m. liepos 1 d. susidariusią pareigūnų pensijos nepriemoką. Fondo valdyba, patikrinusi Utenos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (10.16) R3-14391, nustatė, kad šio sprendimo priėmimo metu teisės aktai, reikalingi pirmiau minėto Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo įgyvendinimui, nebuvo priimti, todėl skundžiamu sprendimu Utenos skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 11SP-4305 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G.R.“ pareiškėjai paskirtą pareigūno pensiją, įskaitant į tarnybos laiką šiai pensijai skirti tarnybos SSRS VRM 42 konvojinėje divizijoje laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1992-01-05 ir išmokėti dėl šios priežasties nuo 2014-07-01 susidariusią pareigūno pensijos nepriemoką.

Pabrėžė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėją ginčijamu sprendimu taip pat informavo, kad jau priimtas Pakeitimo įstatymas, numatantis įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, laiką po 1990 m. kovo 11 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijas skirianti institucija, gavusi duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo paskirtąsias pareigūnų pensijas perskaičiuoja nuo 2016 m. birželio 20 d. Kadangi pareiškėjos pareigūnų pensijos byloje yra duomenys apie tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. SSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojiniame pulke, Fondo valdyba, remdamasi pirmiau minėto Pakeitimo įstatymo nuostata, Utenos skyriui pavedė perskaičiuoti pareiškėjos pareigūnų pensiją nuo 2016 m. birželio 20 d., įskaitant į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti 1990-03-11 – 1992-01-15 laikotarpį. Perskaičiuoti pareigūnų pensiją nuo 2014 m. liepos 1 d., kaip reikalavo pareiškėja savo skunde, nėra teisinio pagrindo.

Akcentavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Fondo valdybos 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4060 bei Pakeitimo įstatymą, 2018 m. liepos 8 d. raštu Nr. (10.16E) R3-19923 „Dėl G.R. dokumentų“, kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti informaciją (pridedant sprendimus ar kitus dokumentus) susijusius su pareiškėjos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos didinimu, bylos Nr. 16237. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 8SD-49 „Dėl G.R. dokumentų“ atsiuntė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2000 m. balandžio 4 d. išvados Nr. 16237 „Dėl pensijos paskyrimo už tarnybą“ kopiją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2/17-1351 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių invalidumo ir pensijų už tarnybą perskaičiavimo“ kopiją bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario1 d. sprendimo Nr. 11SP-420 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų didinimo nuo 2008 m. sausio 1 d.“ kopiją. VSDFV Utenos skyrius priėmė 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP5-349 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo G.R.“, kuriuo buvo nuspręstą perskaičiuoti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą 99,13 Eur per mėnesį nuo 2016 m. birželio 20 d. neterminuotai. Tai patvirtina, kad Utenos skyrius įskaitė į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 15 d. bei perskaičiavo pareigūnų pensiją, ją padidinus nuo 85,68 Eur iki 99,13 Eur.

Atsakovas atsiliepime taip pat pabrėžė, kad pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Utenos skyrių perskaičiuoti jai negautą pareigūnų valstybinės pensijos dalį (nepriemoką nuo 2014 m. liepos 1 d.), susidariusią dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos laiko iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 14 d. buvo priimtas Pakeitimo įstatymas, numatantis įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, laiką po 1990 m. kovo 11 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijas skirianti institucija, gavusi duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo paskirtąsias pareigūnų ir karių valstybines pensijas perskaičiuoja nuo 2016 m. birželio 20 d. Todėl perskaičiuoti pareigūno pensiją nuo 2014-07-01, kaip reikalauja pareiškėja savo skunde, nes nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2000 m. sausio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos pulko vado Įsakymu Nr. 5 t/e pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nuo 2000 m. vasario 15 d., vadovaujantis Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 1 punktu (pačiam prašant)(b. l. 34). Pateikti duomenys patvirtina, kad 1983 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pradėjo dirbti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos Sukarintame priešgaisriniame dalinyje jaunesniosios inspektorės pareigose. Nuo 1985 m. rugpjūčio 12 d. iki 1992 m. vasario 01 d. tarnavo TSRS VRM kariniame dalinyje 6509, pervadintame Į TSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojinį pulką, Finansų skyriaus viršininko pavaduotojos pareigose. Nuo 1992 m. vasario 2 d. iki 2000 m. vasario 15 d. - LR VRM vidaus tarnybos 1-ojo pulko inžinierinių - techninių apsaugos priemonių tarnybos, sandėlininkės pareigose (b. l. 35-37). Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 8 D – 525 „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė atsakovui pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos stažo ir dydžio perskaičiavimo (b. l. 29, 30). VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (10.16E) R3-13632 kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir prašė pateikti pareiškėjos prašymo, tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo, darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) ir kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimta 2000 m. balandžio 4 d. išvada Nr. 16237 „Dėl pensijos paskyrimo už tarnybą“ ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 11SP-4305 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G.R.“, pensijos bylos Nr. 16237 kopijas. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 8SD-35 atsakovui atsiuntė pareiškėjos prašymą skirti pareigūno pensiją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2000 m. balandžio 4 d. išvadą „Dėl pensijos paskyrimo už tarnybą“, Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. pažymą apie 2014 m. gautas pajamas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko pateikto pareiškėjos tarnybos apskaitos lapo kopiją, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 11DP(P) – 4123 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ kopiją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko pateikto piniginio atestato Nr. 10 kopiją bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko pateiktos pažymos „Apie 1999 - 2000 m. darbo užmokestį ir kitas pajamas“ Nr. 33 kopiją (b. l. 33-42).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas 2018 gegužės 23 d. sprendimu Nr. (10.16) R3-14391 (b. l. 12) pareiškėjai atsakė į jos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą, kuriuo pareiškėja prašė į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įtraukti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d. Atsakovas informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas tik iki 1990 m. kovo 11 d. Taip pat nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. KT18-N9/2016 įgyvendinimui nėra priimti reikalingi teisės aktai, todėl perskaičiuoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 11SP-4305 paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos laikotarpį TSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojinio pulko finansų skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose (pagrindas tarnybos apskaitos lapas pensijai skirti pagal LR vidaus reikalų sistemą) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d., bei išmokėti dėl šios priežasties galimai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, nėra teisinio pagrindo, nes nėra priimti tam reikalingi teisės aktai. Pareiškėja, nesutikdama su Utenos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (10.16) R3-14391, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2018 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Fondo valdybą su skundu dėl Utenos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (10.16) R3-14391, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką šiai pensijai skirti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 5 d., kai pareiškėja tarnavo SSRS VRM 42 konvojinės divizijos 358 konvojiniame pulke ir išmokėti dėl šios priežasties nuo 2014 m. liepos 1 d. susidariusią pareigūnų pensijos nepriemoką (b. l. 13). Fondo valdyba, išnagrinėjusi Utenos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (10.16) R3-14391, konstatavo, kad šio sprendimo priėmimo metu teisės aktai, reikalingi pirmiau minėto Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo įgyvendinimui, nebuvo priimti, todėl skundžiamu sprendimu Utenos skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 11SP-4305 pareiškėjai paskirtą pareigūno pensiją. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 14 d. priėmė Pakeitimo įstatymą, numatantį galimybę įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, laiką po 1990 m. kovo 11 d. Akcentavo, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijas skirianti institucija, gavusi duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo paskirtąsias pareigūnų ir karių valstybines pensijas perskaičiuoja nuo 2016 m. birželio 20 d. Dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo savo sprendimu (ginčijamu šioje byloje) pavedė atsakovui perskaičiuoti pareiškėjai jos gaunamą pareigūnų pensiją (b. l. 14).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas trečiojo suinteresuoto asmens nurodymą, 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP5-349 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo G.R.“ (b. l. 52). Šio sprendimo turinio analizė patvirtina, kad pareiškėjos ištarnautas laikas – 16 metų 4 mėnesiai 17 dienų ir įskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 15 d. Pareiškėjos pareigūnų pensijos dydis nuo 85,68 Eur padidėjo iki 99,13 Eur ir ji buvo perskaičiuota nuo 2016 m. birželio 20 d.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl asmens tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame kariniame dalinyje Nr. 6509 nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 15 d. įskaitymo į tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas (teismas vadovaujasi redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų aktų priėmimo metu) nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., tarp jų – ir faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos.

Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. KT18-N9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2013 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. birželio 25 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginus faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laiką iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilygintas faktinis tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laikas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmė Lietuvos Respublika, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu atsakovas, remdamasis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, į pareiškėjos tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, neįskaitė pareiškėjos faktinio tarnybos laiko SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame kariniame dalinyje Nr. 6509 nuo 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos) iki 1992 m. sausio 15 d. (atleidimo iš tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje dienos).

Vertinant pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes apie jos tarnybą SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame kariniame dalinyje po 1990 m. kovo 11 d., atsižvelgiama į tai, kad atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. sprendime ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. liepos 3 d. sprendime bei į pareiškėjos skundą atsakovo pateiktame atsiliepime faktinių aplinkybių, liečiančių tarnybos laiką ir vietą, neginčijo ir jas paneigiančių duomenų neteikė. Įvertinus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, darytina išvada, kad atsakovo atsisakymas perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos kariniame dalinyje Nr. 6509 bei skirti ir išmokėti dėl šios priežasties susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, iš esmės grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės aktų, skirtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą.

Teismas daro išvadą, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, nes Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2016 m. birželio 20 d. Konstitucinio teismo nutarimą, tik 2018 m. birželio 14 d. priėmė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1264, kuris sudarė pagrindą įskaityti į stažą pensijai apskaičiuoti tarnybos laikotarpį po 1990 m. kovo 11 d. (įsigaliojo 2018 m. birželio 27 d.). Be to, ginčijamu 2018 m. liepos 3 d. sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo pavedė atsakovui (pagal kompetencija) perskaičiuoti pareiškėjos pensiją, atsižvelgiant į 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Atsakovas šį pavedimą įvykdė ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (10.16) VPE SP5-349 (b. l. 52), kuriuo įskaitė tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. ir, tuo pačiu, padidino pensiją. Pareiškėja šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, įskaitant ir Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atitinkamam teisėkūros subjektui – Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei – kyla konstitucinė pareiga pripažinti tokį teisės aktą (jo dalį) netekusiu galios arba (jeigu be atitinkamo tų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo negalima išsiversti) pakeisti jį taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bet ir tol, kol ši konstitucinė pareiga nėra įvykdyta, atitinkamas teisės aktas (jo dalis) jokiomis aplinkybėmis negali būti taikomas – šiuo atžvilgiu tokio teisės akto teisinė galia yra panaikinta (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai, 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgus į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą (Nutarimas įsigaliojo 2016 m. birželio 20 d.), kuriuo vadovaudamasis VSDFV Utenos skyrius priėmė byloje ginčijamą sprendimą, o Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Pakeitimo įstatymas įsigaliojo tik 2018 m. birželio 27 d., daroma išvada, kad pareiškėjai į jos tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti atsakovas pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu įskaičiavo laikotarpį, kai ji tarnavo SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame kariniame dalinyje Nr. 6509 nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. sausio 15 d. ir, tuo pačiu, padidino pensiją. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje dėl iš esmės analogiško ginčo (2016 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2780-520/2016).

Kaip jau buvo paminėta, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, įskaitant ir Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas. Šiam ginčui aktualus Konstitucinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. birželio 20 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įtvirtino nuostatą, kad pensijos turi būti perskaičiuotos nuo 2016 m. birželio 20 d. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (b. l. 52) pareiškėjai pagrįstai pensiją perskaičiavo nuo 2016 m. birželio 20 d. Dėl šio teisinio reglamentavo kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos reikalavimas pensiją perskaičiuoti ir išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2014 m. liepos 1 d. (ABTĮ 56 str.). Dėl aukščiau išdėstytų išvadų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusJolanta Medvedevienė