Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-379-729/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
1-379-729/2019
Teisminio proceso Nr.
01-1-05641-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-379-729/2019Teisminio proceso Nr. 01-1-05641-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Lūžienei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gimusi 1975-04-18 Klaipėdos mieste, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:

2019-02-10, apie 09.30 val., Klaipėdos rajone, kelio Palanga-Nemirseta-Graudūšiai 7 kilometre, R. B., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Antara“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio - R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamoji R. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2019-02-09 vakaro iki 2019-02-10 04.00 val ryto su draugėmis gėrė degtinės ir sulčių kokteilius ir 2019-02-10 ryte žinojo, kad yra neblaivi, tačiau apie 09.00 val. sėdo vairuoti automobilio „Opel Antara“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos sutuoktinio vardu, tačiau ygytas bendrai santuokoje, nes norėjo nuvežti savo mamą į bažnyčią. Važiavo iš namų, esančių Klaipėdos r., Girkalių k., į Palangą. Apie 09.30, važiuojant pro Nemirsetą, ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę alkotesteriu nustatė jai 2,34 promilių neblaivumą. Po to ji buvo pristatyta į ligoninė, kur iš jos paimta kraujo tiksliam apsvaigimui nustatyti. Dėl padaryto nusikaltimo ji labai gailisi, tvirtina padariusi reikiamas išvadas, todėl prašo neskirti jai bausmės, o atiduoti pagal laidavimą sūnui E. B., kuris yra pilnametis, baigęs studijas, gyvenantis kartu ir dirbantis Klaipėdoje jos šeimos narys. Jis labai kritiškai įvertino jos padarytą nusikaltimą, jie apie tai daug bendravo ir jis yra pasiruošęs suteikti jai paramą, kuri padės jai pasitaisyti. R. B. taip pat prašė nekonfiskuoti automobilio „Opel Antara“, su kuriuo ji padarė šį nusikaltimą, kadangi iš esmės tai yra jos sutuoktinio automobilis, pirktas už jo uždirbtas lėšas ir naudojamas dažniausiai jo darbo reikalams Norvegijoje.

Iš Klaipėdos AVPK Palangos m. PK tyrėjos J. G. ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyr. patrulio G. V.tarnybinių pranešimų nustatyta, jog 2019-02-10, 09.30 val., Klaipėdos r., rajoniniame kelyje Palanga -Nemirseta - Graudūšiai) 7 km. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel Antara“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priėjus prie automobilio patikrinimui ir pradėjus bendrauti su vairuotoja, pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, patikrinus dokumentus nustatė, kad tai R. B., kuri paaiškino, kad vartojo alkoholio iš vakaro. Kilus įtarimui, kad vairuotoja gali būti neblaivi, jai buvo patikrintas blaivumas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest7510“, NR ARKL-0755, patikros sertifikato Nr. 0854658. R. B. nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 1-5, 25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos plente, ties išvažiavimu iš Palangos. Automobilis „Opel Antara“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje. Automobilis iš išorės tvarkingas, neapgadintas (b. l. 11-24).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Opel Antara“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2017-12-29 yra V. B. (b. l. 30).

Iš „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. 0854658) rezultatų nustatyta, kad 2019-02-10, 09:46:05 R. B. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 45-46).

Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui girtumui nustatyti akto Nr. 56 nustatyta, kad 2019-02-10, 10:35 val. patikrinimui pristatyta R. B., kuriai 10:37 val. nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, o 10:47 val. - 2,11 promilės neblaivumas. 10:40 val. paimtas biologinės terpės (kraujo) bandinys (b. l. 50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1560/2019 (01) nustatyta, kad R. B. kraujyje, paimtame 2019-02-10, 10:40 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kaltinimas R. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamoji R. B. ir pati pripažino sėdusi vairuoti neblaivi, tai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio ir medicininės apžiūros rezultatai, toksikologijos specialisto išvada. Šie jos veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims); tokiu būdu ji sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamoji prašė neskirti jai bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti ją pagal laidavimą sūnui E. B., prašydama atsižvelgti į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, nėra buvusi bausta už vairavimą neblaiviai ar bet kokius kitus pažeidimus administracine tvarka, yra tvarkinga moteris, nelinkusi pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių.

Prokurorė su tokiu prašymu sutiko, kadangi R. B. padarė šį nusikaltimą, iki tol nebuvusi teista ar bausta administracine tvarka, akivaizdžiai padariusi reikiamas išvadas jau baudžiamojo proceso metu ir visiškai tikėtina, kad ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Apklaustas posėdžio metu E. B. patvirtino, kad sutinka būti savo mamos R. B. laiduotoju ir užtikrinti, kad ji ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Pats nurodė dirbąs Klaipėdoje, gyvenąs tėvų namuose ir dažnai bendraująs su kartu gyvenančia mama, kalbėję su ja apie alkoholio ir vairavimo nesuderinamumą. Pažymėjo, kad pats nėra buvęs teistas, administracine tvarka baustas tik už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kritiškai vertinąs tokį mamos elgesį ir nori padėti jai pasitaisyti, kad tai daugiau nepasikartotų.

Įvertinęs vieningą proceso dalyvių poziciją šiuo klausimu ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. R. B. yra teisiama pirmą kartą, išties nuoširdžiai prisipažino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl savo elgesio, yra teigiamai charakterizuojama ištekėjusi moteris, todėl teismas sutinka su jos pozicija, kad šis įvykis ir su juo susijusios neigiamos pasekmės bei išgyvenimai padės ir jau padėjo jai iki galo įsisąmoninti, kaip turi ir kaip negali elgtis padorus visuomenės narys. Svarbu šioje vietoje pažymėti ir tai, kad R. B. ir E. B. yra susiję artimais giminystės ir pasitikėjimo ryšiais, laiduotojas dirba, yra puikiai charakterizuojamas darbovietėje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su kaltinamąja ir nelinkęs pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių asmuo. Visa tai suteikia pagrindo teismo išvadai, kad pirmą kartą taip šiurkščiai suklydusi teisiamoji nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Siekiant tai užtikrinti ir įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus bei paskirtį sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas papildomas įpareigojimas - užstatas.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnis įgalina teismą skirti baudžiamojo poveikio priemones ne tik nuteistam, bet ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, kad jis būtų taisomai paveiktas.

Kaltinamoji transporto priemonę vairavo ir, kaip pati nurodė, savo mamą į kurortiniame mieste esančią bažnyčią vežė būdama vidutinio girtumo laipsnio, net pati to nesuvokdama; tuo ji sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių R. B. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad ji teisiama pirmą kartą, taip pat nėra buvusi bausta administracine tvarka, gyvena kaimo vietovėje ir turi nepilnametę dukrą, o sutuoktinis dirba ir dažniausiai būna užsienyje), jai nustatomas minimalus šios priemonės taikymo terminas, kuris skaičiuojamas nuo šią teisę patvirtinančio pažymėjimo paėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės, kurią vairuojant padarytas šis nusikaltimas, konfiskavimas (priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodama automobilį „Opel Antara“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Regitra duomenų bazėje įregistruotas jos sutuoktinio V. B., įgijusio šį automobilį pirkimo-pardavimo sutartimi 2017-12-29, vardu; kaip santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas, šis automobilis yra bendra jungtinė kaltinamosios ir jos vyro nuosavybė ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuotas kaip nusikaltimo priemonė. Netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės jokių pagrindų byloje nenustatyta- kaltinamoji nepateikė įrodymų, kad jos ar jos šeimos turtinė padėtis būtų išskirtinai sunki ar kad šis automobilis būtų ypač reikalingas neįgalių, nusenusių, nepilnamečių ar kitaip socialiai labai pažeidžiamų jos šeimos narių būtiniems poreikiams tenkinti. Tai, kad ji, būdama darbingo amžiaus, niekur nedirba ir pati nurodė turinti nekilnojamojo turto, rodo pakankamai gerą šios šeimos turtinę padėtį, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga kitų tokius nusikaltimus padariusių asmenų atžvilgiu būtent R. B. taikyti išimtį ir iš jos šeimos automobilio nekonfiskuoti. Keisti šios transporto priemonės konfiskavimą natūra į piniginės jo vertės išieškojimą irgi nėra pakankamo pagrindo, kadangi automobilis yra ir jos nuosavybė, jis nėra apgadintas ir jo rinkos vertė nėra sumažėjusi iki nebeproporcingos konfiskavimo kaštams sumos.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendė:

R. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui E. B., nustatant 1000 Eur užstatą.

Įpareigoti E. B. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1000,00 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Išaiškinti laiduotojui E. B., kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. B. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Be to, jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. B. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. B., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – paskyrimo dienos (2019-02-11).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Antara“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00995529 nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti į VĮ „Regitra“.

2019-02-13 prokurorės nutarimu pritaikytą V. B. nuosavybės teisių į automobilį „Opel Antara“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo, o po to – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė