Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimą išieškoti tariamą 1814,25 Eur skolą negaliojančiu.

2.1. Paaiškina, kad pareiškėjas darbo UAB „Interjero ekspertai“ metu 2019 m. buvo siunčiamas į komandiruotes Norvegijos Karalystėje, tačiau 2019 m. ir per 12 mėnesių laikotarpį Norvegijos Karalystėje neviršijo 183 dienų termino. Taip pat Norvegijos Karalystės mokesčių tarnybai pareiškėjas pateikė užpildytą mokesčių deklaraciją, kurioje nurodė, kad jis neturi prievolės mokėti mokesčių Norvegijos Karalystei, tačiau, nepaisant to, 2022 m. sausio 27 d. iš atsakovės pareiškėjas gavo pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą.

2.2. Nurodo, kad 2022 m. vasario 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Norvegijos Karalystės mokesčių tarnybą ir pakartotinai išsiuntė užpildytą mokesčių deklaraciją bei paaiškinimą, kad nėra jokio teisinio pagrindo mokėti mokesčius Norvegijos Karalystei. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 15 d. gavo atnaujintą pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) su perskaičiuota tariamos skolos suma, t. y. 1 814,25 Eur. Pranešimas su perskaičiuota suma buvo gautas be jokių skolos perskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų ir / ar paaiškinimų apie tariamos skolos pagrįstumą ir jos dydį.

2.3. Pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjui nėra jokio pagrindo mokėti mokesčius Norvegijos Karalystei, nes pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos mokesčių rezidentas ir nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą jį laikyti Norvegijos Karalystės rezidentu mokesčių tikslais. Pareiškėjo ekonominių ir socialinių interesų centras 2019 m. buvo ir šiuo metu yra Lietuvoje. Be to, 2019 metais ir per 12 mėnesių laikotarpį Norvegijoje pareiškėjas neviršijo 183 dienų termino. 2019 m. pareiškėjo darbdavys – UAB „Interjero ekspertai“ neturėjo nuolatinės buveinės Norvegijos Karalystėje. Nėra jokių kitų pareiškėjui žinomų aplinkybių, kurios sudarytų teisinį ir faktinį pagrindą mokėti mokesčius Norvegijoje.

2.4. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad UAB „Interjero ekspertai“ buvo gavęs Norvegijos Karalystės mokesčių tarnybos patvirtinimą, jog pareiškėjas yra atleistas nuo Norvegijos Karalystės mokesčių mokėjimo.

2.5. Nurodo, kad Norvegijos Karalystės mokesčių administratorius iki šiol dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjo skundų dėl tariamos skolos pagrįstumo ir argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad minėtas išieškojimas yra teisėtas. Šiuo atveju planuojamas vykdyti tariamos skolos išieškojimas iš pareiškėjo negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis planuojamas vykdyti nesant tam jokio teisinio pagrindo.

3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo bylą nutraukti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovė nebuvo pradėjusi taikyti priverstinio išieškojimų procedūrų, pareiškėjo atžvilgiu, t. y. atsakovė nebuvo priėmusi sprendimo išieškoti 1,814,25 Eur skolą pagal užsienio valstybės prašymą.

3.2. Pasak atsakovės, skundžiamu 2022 m. balandžio 15 d. priimtu raštu Nr. (23.1-08) RNA-14458 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ atsakovė tik informavo pareiškėją apie pareigą geruoju sumokėti 1,814,25 Eur skolą ir kartu informavo apie ateityje galimą pradėti išieškojimo procedūrą, jeigu pareiškėjas nesumokės 1,814,25 Eur skolos iki ginčijamame rašte nurodyto termino.

Atsakovės manymu, šis pareiškėjo ginčijamas raštas negali būti ginčo objektu, kadangi jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. yra tik tarpinis, informacinio pobūdžio raštas pareiškėjui. Tokio pobūdžio raštu VMI informuoja apie galimybę ateityje priimti sprendimą dėl mokestinės prievolės išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-128-968/2020. Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeliama, o atsakovės priimtas raštas yra tarpinis aktas, tik informuojantis pareiškėją apie VMI gautą kitos užsienio valstybės (šiuo atveju – Norvegijos mokesčių administratoriaus) prašymą išieškoti iš jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes.

3.3. Taip pat praneša, kad atsakovė 2022 m. birželio 2 d. gavo Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pranešimą, kuriame nurodyta, kad Norvegijos Karalystės užbaigė išieškojimo bylą dėl pareiškėjo 1,814,25 Eur skolos išieškojimo. Taigi, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir suformuotai LVAT praktikai, atsakovė yra tos nuomonės, kad pareiškėjui ginčijamu 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-14458 nesukelta jokių teisinių pasekmių ir toks pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti šį raštą – negali būti administracinės bylos dalyku.

3.4. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai nurodė, kad atsakovė 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-22586 informavo pareiškėją, jog atsakovė 2022 m. birželio 2 d. gavo Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pranešimą, kad jo išieškojimo byla dėl likusių nesumokėtų 1 814,25 Eur mokesčių ir delspinigių skolos yra užbaigta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. VMI 2021 m. gruodžio 28 d. gavo Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 2 024,71 Eur (20329 NOK) nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą už 2019–2020 metus.

4.2. VMI 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. (23.3-08 E) RNA-1971 informavo pareiškėją apie pareigą per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos sumokėti 2 024,71 Eur skolą į atsakovės sąskaitą. Taip pat nurodoma, kad prašoma sumokėti skola gali būti užginčyta, vadovaujantis Norvegijos Karalystės įstatymais, pateikiant skundą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai.

4.3. Atsakovė 2022 m. vasario 2 d. gavo pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl 2 024,71 Eur skolos išieškojimo vykdant užsienio valstybės Norvegijos prašymą ir kartu gavo prašymą pateikti informaciją ar išieškojimas bus sustabdytas.

Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. RM-4595 informavo pareiškėją, kad iki 2022 m. kovo 9 d. stabdo 2 024,71 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus pagal Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktą 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą.

4.4. VMI 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-14458 (toliau – Raštas) informavo pareiškėją, kad 2022 m. balandžio 13 d. ji gavo Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pranešimą apie sumažintą pareiškėjo įsiskolinimą ir prašymą tęsti 1 814,25 Eur skolos išieškojimą, taip pat minėtu raštu atsakovė informavo pareiškėją apie pareigą geruoju iki 2022 m. gegužės 16 d. sumokėti 1 814,25 Eur skolą bei nurodė, kad jei pareiškėjas nesumokės 1 814,25 Eur skolos iki 2022 m. gegužės 16 d., atsakovė pradės taikyti priverstinius 1 814,25 Eur skolos išieškojimo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

4.5. Atsakovė 2022 m. balandžio 29 d. gavo pareiškėjo 2022 m. balandžio 29 d. prašymą pateikti jam originalų Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pranešimą dėl perskaičiuotų mokesčių už 2019 metus ir VMI 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-17441 pareiškėjui pateikė prašomų dokumentų kopiją.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą kelia dėl 1 814,25 Eur skolos išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą.

6. Nustatyta, kad VMI ginčijamu Raštu pranešė pareiškėjui, kad apie pareigą geruoju sumokėti 1 814,25 Eur skolą ir kartu informavo apie ateityje galimą pradėti išieškojimo procedūrą, jeigu pareiškėjas nesumokės 1 814,25 Eur skolos iki ginčijamame Rašte nurodyto termino. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba prašo tęsti išieškojimą dėl likusios išieškojimo sumos. Tuo pačiu VMI nurodė, kad nesumokėjus mokestinės nepriemokos iki 2022 m. gegužės 16 d. bus vykdomas išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka.

6.1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad VMI Raštu pareiškėjas informuotas apie tai, jog jeigu iki tam tikros datos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma pagal užsienio valstybės prašymą, toks Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo pradėjusi taikyti priverstinio išieškojimų procedūrų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. atsakovė nėra priėmusi sprendimo išieškoti 1 814,25 Eur skolą pagal užsienio valstybės prašymą.

7. VMI Rašte išdėstytą informaciją apie VMI ketinimą pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, įvertinusi teisinio reguliavimo kontekste, pabrėžtina, kad VMI Raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Kaip jau minėta, Raštu VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas mokestinės prievolės neįvykdys. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad skundžiamas Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio. Toks Raštas, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, pareiškėjui bet kokiu atveju jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes, teismo vertinimu, yra tarpinis aktas, informuojantis pareiškėją apie VMI gautą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes.

Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis galutinis VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti 1 814,25 Eur sumą iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą.

8. Nustatęs, kad VMI Raštas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl šio Rašto pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas, nes Raštas nepažeidžia pareiškėjo subjektinių teisių. Taigi administracinės bylos dalyku, taigi administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

9. Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.