Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-134-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-28
Bylos Nr.
1A-575-134-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
M. Z.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-134/2009

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

(S)

NUTARTIS

2009 m. spalio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant R. P.,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Lidijai Blinkevičienei,nuteistajam M. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Priteista iš M. Z. R. T. 320 Lt, I. M. 560 Lt turtinei žalai atlyginti, o klausimas dėl likusios I. M. ieškinio dalies dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 5 d., laikotarpyje nuo 01.00 val. iki 02.00 val., Panevėžio mieste, viešoje vietoje, tai yra nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje vandališkais veiksmais, tai yra metaliniu strypu išdauždamas R. T. priklausančio automobilio RENAULT LAGUNA valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą ir tuo padarydamas 220 litų turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to M. Z., tęsdamas savo nusikalstamą, veiką prie namo nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje vandališkais veiksmais, tai yra metaliniu strypu išdauždamas I. M. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą bei galinį stiklą ir tuo padarydamas bendros 560 litų vertės turtinę žalą demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nuteistasis teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo metu surinktų įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti. Teismas netinkamai įvertino įrodymus - 2008-01-10 specialisto išvadą Nr. 11-3305(07), kurioje teigiama, jog dalis tirtų stiklo mikrodalelių, rastų ant jo drabužių ir batų, yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su automobilio RENAULT LAGUNA, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklu, viena stiklo dalelė yra vienoda (bendro grupinio priklausomumo) su automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), galinio lango stiklu, ir padarė neteisingą išvadą, jog tai patvirtina jo kaltę dėl nusikaltimo padarymo. Apeliantas teigia, kad nusikaltimo padarymo metu, t.y. naktį iš 2007-11-04 –į 2007-11-05 buvo policijos pareigūnų sulaikytas einantis į namus, šalia savo gyvenamosios vietos, artimuose kiemuose buvo matyti išdaužytais langais stovintys automobiliai ir jam einant pro šalį minėti tyrimui paimti automobilių stiklų lyginamieji pavyzdžiai bei ant mano drabužių rastos mikrodalelės (keletas vienodų stiklo mikrodalelių su automobilio RENAULT LAGŪNA priekinio lango stiklu ir tik viena stiklo dalelė su automobilio (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklu) sutapo, nes einant pro šalį, jos tikėtina nusėdo ant jo drabužių, o galbūt policijos pareigūnų tyčia buvo uždėtos ant jo rūbų. Specialisto išvadoje teigiama, jog tarp tirtų dalelių, vienodų su OPEL ASTRA, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklu nėra, dalis tirtų mikrodalelių skiriasi nuo lyginimui pateiktų automobilių stiklo. Apeliantas teigia, kad teismas, remdamasis specialisto išvada, kurios nepakanka jo kaltei pagrįsti, bei liudytojų ar nukentėjusiųjų, kurie nematė nusikaltimo padariusio asmens iš arti ir negali patvirtinti, jog tas asmuo buvo jis (apeliantas), parodymais, netinkamai teisiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės įvykdžius nusikaltimą, už kurį nuteistas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindiniai apelianto skundo argumentai, kuriais jis ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra susiję su įrodymų rūšimi ir pakankamumu jo kaltei pagrįsti. Apelianto nuomone, byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų, o netiesioginių įrodymų nepakanka jo kaltei dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyti. Šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Šioje byloje iš tiesų nebuvo surinkta tiesioginių įrodymų, tačiau įstatymas nei vienai įrodymų grupei nesuteikia pirmenybės. Asmens kaltė gali būti nustatoma ir netiesioginiais įrodymais, jeigu jų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė išsamią įrodymų analizę, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą ir pakankamumą, atskleidė jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus bylos įrodymus kaip visumą. Nukentėjusiųjų R. T., S. P., M. B., liudytojos A. M. parodymais nustatyta, kad jie įvykio metu matė automobilių stiklus strypu daužantį jaunuolį, kuris buvo aukšto ūgio, vilkėjo tamsia striuke, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Pagal policijos pareigūno A. S. parodymus, liudytojų apibūdinimą atitinkantis asmuo - M. Z. - buvo sulaikytas netrukus po pranešimo policijai apie daužomus automobilių stiklus, jo rankos buvo kruvinos. Atlikus M. Z. teismo medicininį tyrimą, jo rankose nustatyti nubrozdinimai, įbrėžimai ir pjautinės žaizdos, padarytos nedidelio paviršiaus aštriabriauniais daiktais, galimai - stiklo šukėmis (1 t., 22 b.l.). Įvykio vietoje sulaikius M. Z., iš jo paimti drabužiai ir avalynė. Juos ištyręs teismo stiklo ir jų gaminių tyrimų ekspertas nustatė, kad ant jų yra labai daug stiklo mikrodalelių, dalis kurių yra vienodos su automobilio ,,Renault laguna“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), (priklausančio nukentėjusiajam R. T.) priekinio lango stiklu, o viena stiklo dalelė yra vienoda su automobilio ,,Mazda 323“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), (priklausančio nukentėjusiajai I. M.) galinio lango stiklu (1 t., 16-18 b.l.). Būtent šių automobilių stiklus daužantį jaunuolį matė nukentėjusysis R. T. ir liudytojas M. B. (sąžiningai klydęs dėl antrojo automobilio pavadinimo). Atlikus kratą apelianto tėvo automobilyje, jame rasti metaliniai strypai (1 t., 142-143 b.l.). Šių įrodymų visuma teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad automobilių ,,Renault laguna“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir ,,Mazda 323“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklus metaliniu strypu išdaužęs asmuo yra M. Z..

Apeliantas savo skunde teigia, kad ant jo drabužių ir batų rastos automobilių stiklo mikrodalelės nusėdo, jam einant pro daužomus automobilius arba buvo policijos pareigūnų užbertos ant jo rūbų. Šią versiją apeliantas pateikia, praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio. Tuo tarpu duodamas parodymus iš karto po įvykio, apeliantas teigė apie įvykį nieko neprisimenantis ir negalintis paaiškinti, ką darė, nes buvęs labai girtas (2 t., 9-10 b.l.), o teisiamojo posėdžio metu tiesiog tvirtino nepadaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo. Toks įvairių versijų kėlimas vertintinas kaip apelianto pastangos savo parodymus derinti prie surinktų jo kaltės įrodymų ir neapsisprendimas, kokios gynybinės pozicijos laikytis. Apelianto skundo teiginiai apie galimus policijos pareigūnų veiksmus yra nepagrįsti jokiais konkrečiais šiuos teiginius patvirtinančiais argumentais, byloje tokių duomenų nėra, todėl šie teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai išyrė ir įvertino bylos įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir M. Z. pagrįstai pripažino kaltu pagal 284 str. 1 d., todėl apelianto prašymas jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atmestinas.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai vadovavosi BK 56 str. 1 d. numatyta bausmės skyrimo recidyvistui taisykle, BK 54 str. 1-2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. 1-3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Teismas nuosprendyje įvertino kiekvienos iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžio parinkimui ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai mažesnė už BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, atitinka jo veikos pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis