- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 1-3067-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59192-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. 2017 m. spalio mėnesį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - motina R. Č., tyčia ranka pastūmė stovinčią R. Č. į petį, kuri nuo pastūmimo griūdama atsitrenkė į stalą ir nukrito ant grindų - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. Č. poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairių IV, V, IV šonkaulių lūžius – tuo nesunkiai sutrikdė jai sveikatą.
Be to, E. P. 2017 m. laikotarpiu nuo lapkričio 2 d. iki 10 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – motina R. Č., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į veidą - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje ir kairiame skruoste - tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
Kaltinamasis E. P., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Mama yra mirusi. Įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2017 m. spalio mėnesį. Viskas įvyko kaip nurodyta kaltinime, jis sužalojo savo motiną. Jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) susipyko su mama ir kelis kartus susinervinęs ją pastūmė. Po pastūmimo mama krito, krisdama ant stalo užsigavo šoną, galėjo ir šonkaulį susilaužyti. Po nukritimo ant stalo, ant žemės, mama skundėsi skausmais. Su mama susitaikė, ji jam atleido. Viską pripažįsta, gailisi, kad taip nutiko.
Dėl antro epizodo taip pat prisipažįsta kaltu. Galėjo būti, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, laikotarpiu nuo 2 d. iki 10 d., gyvendamas (duomenys neskelbtini) sudavė mamai kartą ar du į veidą. Mama buvo rūkanti ir tuo metu lovoje rūkė. Jis, bijodamas, kad neužsidegtų, nesusivaldęs, delnu sudavė į veidą. Po sudavimo į veidą, gal kažkiek mamos veidas buvo patinęs, galėjo išryškėti kraujosruvos. Anksčiau nėra prieš mamą rankos kėlęs. Mama buvo serganti nervų liga. Jis taip pat 15 metų serga nervų liga. Gailisi dėl nusikaltimų. Pripažįsta, kad negerai pasielgė, buvo be vaistų, nervuotas. Į
Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji R. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyveno su sūnumi E. P., jo draugui priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus serga sunkia depresija, jis alkoholio beveik nevartoja, bet smurtavo prieš ją. 2017 m. spalio mėn., dienos ir valandos nežino, su sūnumi susiginčijo, įvyko konfliktas, kurio metu jis ranka pastūmė ją į petį. Nuo pastūmimo ji krito lygtai ant lovos ir susimušė šoną, kurios pusės neatsimena. Šoną skaudėjo, tačiau nei į medikus nei į policiją nesikreipė, nes manė, kad skausmas praeis. Paskui dėl šio įvykio su sūnumi susitaikė, jis atsiprašė, jam atleido. Po to, 2017 m. lapkričio mėn., galbūt 10 dieną, apie 18-19 val., namuose, jai sėdint ant lovos, nieko nesakęs sūnus sudavė jai 2-3 smūgius kumščiu į veidą, dėl ko išryškėjo mėlynė po akimi. Po to sūnus jos atsiprašė, dėjo jai ant veido kompresus, sakė, kad sudavė smūgius, nes sunervino jos žodžiai. Sūnus E. P. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji į policiją niekada nesikreipė, nes manydavo, kad sūnus pasitaisys ir nesimuš. Dėl padarytų sužalojimų civilinio ieškinio nereiškia, bet pageidauja, kad jis būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 47-50).
Liudytoja L. G.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-11-12 apie 17.40 val. iš Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus į Kauno klinikų priėmimo skyrių greitosios pagalbos ekipažas dėl galimo insulto pristatė R. Č. Kauno klinikose po apžiūros R. Č. buvo nustatytas infarktas, kairės pusės trijų šonkaulių lūžiai, veido sumušimai, smegenų sukrėtimas. Paklausus, kaip atsirado sumušimai, R. Č. pasakė, kad sumušė kartu su ja gyvenantis sūnus. Padaryti sumušimai atrodo neseni (1 t., b. l. 100).
Liudytojas J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Č. ir E. P. yra jo kaimynai, gyvena G. G. name (duomenys neskelbtini). 2017-11-12 apie 12 val. pas jį atvažiavo G. G. ir jie nuėjo į G. G.namus. Namo durys buvo užkabintos iš vidaus. Jie beldėsi, bet durų niekas neatidarė. Girdėjo, kad šneka R. Č.. G. G. išėmė lango stiklą, įlipo į namo vidų. Kambaryje tarp lovos ir staliuko gulėjo R. Č., kažką kalbėjo, bet nebuvo galima suprasti ką. Apie įvykį G. G. pranešė E. P. Atvykęs E. P. jiems liepus iškvietė greitąją pagalbą. Pas R. Č. jokių sužalojimų nematė. Jis žino, kad E. P. smurtaudavo prieš motiną, matė ją sumuštą prieš mėnesį, buvo paakyje mėlynės. Ji sakė, kad sumušė sūnus (1 t., b. l. 102).
Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo name (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio gyveno E. P. su mama. Jis jiems suteikė vieną kambarį, tačiau įėjimas į namą yra bendras. 2017 m. lapkričio 12 d. jis atvyko į namą, kadangi jam paskambinęs J. Ž. pasakė, kad niekas neatidaro namo durų ir girdėjo bei matė per langą, kad po stalu ant grindų guli E. mama. Į namą jis pateko per langą, nes namo durys buvo užrakintos iš vidaus. Kambaryje ant žemės gulėjo E. mama. Ji kalbėjo, tačiau labai neaiškiai, dejavo, skundėsi, kad skauda, tačiau kur nerodė, ir vis minėjo, kad jai greitosios nereikia, kad praeis. Parėjęs E. iškvietė greitąją pagalbą. Pagal E. pasakojimą, mamai buvo insultas. Apie tai, kad E. smurtautų prieš motiną, nieko nežino, niekada to nematė (1 t., b. l. 105-108).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G3892/2017(02), kurioje nustatyta, kad R. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, dešinėje šlaunyje, kairių IV, V, IV šonkaulių lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo laiko tiksliau detalizuoti negalima, tačiau, kadangi jie neaprašomi kaip seni, tikėtina, kad jie padaryti 1-2 paros iki patenkant į stacionarą. Dėl kairių IV, V, VI šonkaulių lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 56-57).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildoma Specialisto išvada Nr. pG93/2018(02), kuria nustatyta, kad R. Č. konstatuota kairių IV, V, VI šonkaulių lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo laiko tiksliau detalizuoti negalima, tačiau, kadangi jie neaprašomi kaip seni, tikėtina, kad jie padaryti 1-2 paros iki patenkant į stacionarą. Šonkaulių lūžiai galėjo išsivystyti tiek griuvimo metu, atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tiek ir pašalinės jėgos poveikyje. IV, V, VI šonkaulių lūžiai, tiek vertinant juos po vieną, tiek kartu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, dešinėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo laiko tiksliau detalizuoti negalima, tačiau, kadangi jie neaprašomi kaip seni, tikėtina, kad jie padaryti 1-2 paros iki patenkant į stacionarą. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 62-63).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. apžiūrėta įvykio vieta - namas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41-42).
2017 m. lapkričio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. P. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio mėn. konflikto metu jis pastūmė mamą ir ji krisdama trenkėsi į kambaryje stovintį stalą. Praėjus keletui dienų ji skundėsi, kad skauda šoną. 2017 m. lapkričio mėn. konflikto metu delnu kelis kartus sudavė mamai per veidą (2 t., b. l. 84-86).
R. Č. mirė 2017 m. gruodžio 3 d. (1 t., b. l. 92).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-136/2018 nurodyta, kad E. P. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos -psichologijos ekspertizę (1 t., b. l. 154).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės aktu Nr. 83TPK-282/2019, E. P. 2007 m. diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. (...) 2014 m. nustatyta diagnozė Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias medžiagas, priklausomybės sindromas. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2017 m. nustatyta diagnozė - pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. (...) Psichologinio tyrimo išvada: dėl tiriamojo neišreikštos motyvacijos ambulatorinėmis sąlygomis atlikti išsamų psichologinį tyrimą nėra galimybių. (...) Diagnozės nustatymui, psichinės būsenos įvertinimui, pilnam ištyrimui E. P. rekomenduojama paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (1 t., b. l. 188-190).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-26/2019 nurodyta, kad įtariamų nusikalstamų veikų metu 2017 m. spalio mėn., 2017-11-10, E. P. nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, žalingas vartojimas, kurie netrukdė ir šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. P. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teisme, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 t., b. l. 208-212).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.
Kaltinamasis E. P. pripažino, kad smurtavo kaltinime nurodytu laiku prieš kartu gyvenančią savo motiną, tai yra šeimos narį. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nukentėjusiosios sužalojimų patvirtina ir specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. P. nusikalstamais veiksmais R. Č. 2017 m. spalio mėnesį buvo padaryti sužalojimai, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, 2017 m., laikotarpiu nuo lapkričio 2 d. iki lapkričio 10 d., padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei išvardintais nukentėjusiosios R. Č., liudytojų L. G., J. Ž., G. G. bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog E. P. 2017 m. spalio mėnesį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - motina R. Č., tyčia ranka pastūmė stovinčią R. Č. į petį, kuri nuo pastūmimo griūdama atsitrenkė į stalą ir nukrito ant grindų - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. Č. poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairių IV, V, IV šonkaulių lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jai sveikatą, bei 2017 m. laikotarpiu nuo lapkričio 2 d. iki 10 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – motina R. Č., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje ir kairiame skruoste, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.
Teismas neabejoja, kad E. P., pastumdamas nukentėjusiąją, bei suduodamas smūgius kumščiu jai į veidą, suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas E. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad E. P. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, iš jų vieną apysunkį ir vieną nesunkų, nusikalstamos veikos atliktos tiesiogine tyčia, baigtos, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neteistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 m. balandžio 18 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį, bauda nesumokėta (1 t., b. l. 113-117), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 122), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos PSC duomenų bazėje registruotas nuo 2007 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 124), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiosios byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. P. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, išvyko iš Lietuvos, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmes, bausmės dydžius nustatant mažesnius, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant - prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Parenkant pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
E. P. į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (6 mėnesiai).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena su vaizdo įrašu pakuotėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti E. P. subendrintą 9 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti E. P. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d., laikyti E. P. atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.