Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, kuriuo nustatė pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti trumpesnį nei turėtų būti pagal galiojančius teisės aktus, nepagrįstai neįtraukdama dalies laiko, kurį pareiškėjas dirbo Aukščiausiojoje Taryboje Apsaugos skyriuje, pažeidė jo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus, teisę gauti ištarnautą laiką atitinkančią valstybinę pensiją už tarnybą, nes pareiškėjas, tarnaudamas valstybei, pagrįstai tikėjosi, kad jam į ištarnautą laiką pensijai skirti bus įskaityti visi laikotarpiai, numatyti teisės aktuose. Pareiškėjo nuomone, atsakovė vis dėlto, turėjo įtraukti į pareiškėjo ištarnautą laiką papildomai 9 mėnesius ir 14 dienų, tai yra laikotarpį nuo 1992-07-08 iki 1993-04-07 imtinai, kai pareiškėjas ėjo tas pačias pareigas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje. Nepaisant to, tarnybos apskaitos duomenys dėl pensijai gauti įtrauktinų laikotarpių patvirtina, kad į stažą nebuvo įskaičiuotas visas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje dirbtas laikotarpis.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punkte, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundo reikalavimus, numatyta, kad tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas tarnybos Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriuje laikas. Taigi tam, kad taikyti šias nuostatas, reikėjo ne tik patvirtinti darbo santykių minėtoje institucijoje faktą, bet ir nustatyti, kad pareiškėjas Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriuje atliko tarnybą, kuriai būdingi statutinės (pareigūno) tarnybos santykiai. Atsakovės teigimu, toks reikalavimas suponuojamas ne tik šios normos lingvistiniu, bet ir jos sisteminiu aiškinimu atsižvelgiant į kitas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies normas (pvz. 6 ir 7 punktais), kuriuose darbiniai santykiai su Aukščiausios tarybos Apsaugos skyriumi skirstomi į santykius pagal „tarnybos“ ir „darbo“ pobūdį. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, buvo kreiptasi į Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (institucija, į kurią buvo reorganizuotas Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyrius) su prašymu pateikti duomenis apie pareiškėjo darbą (tarnybą) Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriuje. Iš Vadovybės apsaugos departamento pateikto atsakymo matyti, kad pareiškėjas tarnybą šioje institucijoje atliko tik laikotarpiu nuo 1993-04-22 iki 1993-08-10 (šiuo laiku turėjo pareigūno statusą). Taigi šis laikotarpis, kaip atitinkantis Įstatymo 16 str. 3 d. 4 p. reikalavimus, pareiškėjui buvo įskaitytas į tarnybos stažą pensijai gauti, atitinkamai perskaičiuojant ir pensijos dydį. Kaip matyti iš šio Vadovybės apsaugos departamento pateikto rašto, ginčo laikotarpis (t. y. nuo 1992-07-08 iki 1993-04-21) nėra patvirtinamas jokias dokumentais, nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu apskritai dirbo Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriuje. Todėl mano, kad šiuo metu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį laikotarpį įskaityti į pareiškėjo stažą pensijai gauti. Be to, mano, jog ginčas kyla ne dėl pareiškėjo darbo santykių pobūdžio aktualiu laikotarpiu, o dėl tokių santykių buvimo fakto, t. y. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau krašto apsaugos ministerija negali pati patvirtinti ar paneigti darbo santykių kitoje institucijoje buvimo fakto.

Teismo posėdyje atsakovės Krašto apsaugos ministerijos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo dalies teisėtumo bei pagrįstumo taip pat pagrindo įpareigoti atsakovę perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant į ištarnautą laiką darbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikotarpį nuo 1992-07-08 iki 1993-04-07 imtinai, atitinkamai perskaičiuoti priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį procentine išraiška bei pensijos sumą ir sumokėti susidariusį iki perskaičiavimo dienos skirtumą.

Teisinius santykius, atsirandančius dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo, taip pat ir laiko, reikalingo pareigūno valstybinei pensijai gauti, skaičiavimo, reguliuoja specialus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Pirmiausia, pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama išėjusiems iš tarnybos įstatymo nuostatose detalizuotiems pareigūnams ir kariams (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.

Pagal įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą, asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas tarnybos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikotarpis iki 1995-01-01.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo prašomas įtraukti laikotarpis nuo 1992-07-08 iki 1993-04-07 galėtų būti įtraukiamas į tarnybos laiką pensijai skirti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas tuo konkrečiu laiku tarnavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad krašto apsaugos ministras 2018-07-19 įsakymu Nr. VP-114 paskyrė pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų bei karių valstybinės pensijos priedą, nustatė tarnybos laiką pensijai skirti – 26 m. 2 mėn. ir 13 d., pensijos dydis – 28,70 proc. nuo 1 739,89 Eur darbo užmokesčio vidurkio, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma – 499,35 Eur (el. b. l. 3). Krašto apsaugos ministras ginčijamu 2018-09-20 įsakymu Nr. VP-140 pakeitė minėto 2018-07-19 įsakymo turinį, nustatydamas, kad pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti yra 26 m. 6 mėn. ir 13 d., pensijos dydis – 29,30 proc. nuo 1 739,89 Eur darbo užmokesčio vidurkio, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma – 509,79 Eur (el. b. l. 56). Taigi atsakovė neįskaitė į darbo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpio nuo 1992-07-08 iki 1993-04-07, nors, pareiškėjo teigimu, jis šiuo laikotarpiu ėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje Vyriausybinio ryšio grupės darbuotojo pareigas.

Pagal byloje pateiktą rašytinę medžiagą taip pat nustatyta, kad 1993-08-11 pareiškėjas priimtas dirbti į Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos saugumo tarnybą, pareiškėjo pareigos – vyriausiasis specialistas, pareiškėjui suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (el. b. l. 27–28). Priėmimas į šią darbo vietą 1993-08-11 atsispindi ir pareiškėjo darbo knygelės įrašuose. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 1992-07-08 iki 1993-04-07 būtų dirbęs Aukščiausios Tarybos apsaugos skyriuje atsispindi išimtinai tik pareiškėjo darbo knygelėje (įrašų numeris 3 ir 4), kurioje nurodyta, kad 1992-07-08 pareiškėjas priimtas eiti Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus Vyriausybinio ryšio grupės darbuotojo pareigas pagal sutartį, o 1993-08-10 įrašyta, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo (el. b. l. 38).

Svarbu paminėti, kad Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama jai Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo administravimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. V-293, 15 punkte suteikta teise, kreipėsi dėl papildomų dokumentų pateikimo į Vadovybės apsaugos departamentą. Vadovybės apsaugos departamentas 2018-08-27 raštu Nr. S-893(20) informavo Krašto apsaugos ministeriją, kad G. U. paskirtas Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus Ryšių tarnybos darbuotoju nuo 1993-04-22, atleistas iš pareigų 1993-08-10, duomenų, kad G. U. Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriuje dirbo nuo 1992-07-08 iki 1993-04-21 Vadovybės apsaugos departamentas neturi, 1991-1993 m. archyvinio fondo bylose iki 1993-04-22 nerasta paskyrimo į pareigas įsakymų, taip pat darbo užmokesčio kortelėje nėra duomenų, kada buvo mokėtas darbo užmokestis už minėtą laikotarpį. Pažymėtina, kad Vyriausybinių ryšių centras prie Valstybės saugumo departamento 1995-02-10 prašymu Nr. 04-32 kreipėsi į Vadovybės apsaugos departamentą, prašydamas nurodyti, kurie iš konkrečiai pateikto sąrašo asmenų iki 1993 m. (kai buvo atleisti iš pareigų, mažinant darbuotojų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų), dirbo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus Ryšių tarnyboje (el. b. l. 45). Vadovybės apsaugos departamentas 1995-02-22 rašte Nr. 20-824, pateikdamas sąrašą pareigūnų, dirbusių Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus Ryšių tarnyboje iki 1993 m., pareiškėjo pavardės nenurodė (el. b. l. 46).

Teismas papildomai pastebi, kad darbo knygelės įrašai Nr. 3 ir Nr. 4, kuriais pareiškėjas grindžia darbą Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, nėra pasirašyti, prie įrašų nėra nurodyta kokių įsakymų pagrindu tokie įrašai padaryti. Pareiškėjas taip pat nepateikė įsakymų, kurių pagrindu jis 1992-07-08 būtų priimtas, o 1993-04-21 atleistas iš Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus Vyriausybinio ryšio grupės darbuotojo pareigų.

Taigi iš pateiktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovas, atlikdamas jam priskirtą pareigą, pareikalavo iš institucijų (archyvų) pateikti dokumentus, kurie patvirtintų įrašų pareiškėjo darbo knygelėje apie jo darbą Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikotarpiu nuo 1992-07-08 iki 1993-04-21 tikrumą, tačiau informacijos, patvirtinančios pareiškėjo darbą pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nurodytu laikotarpiu, negauta. Nagrinėjimu atveju vien pareiškėjo darbo knygelėje užfiksuotas priėmimo ir atleidimo faktas nepatvirtina faktiškai išdirbto laikotarpio, kai jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo darbą nurodytu laikotarpiu, nėra. Šiuo atveju darbo knygelėje padaryti įrašai (kurie patvirtinti tik antspaudu, nesant jokių parašų, įrašus padariusio darbuotojo vardo pavardės, taip pat nurodytų įsakymų, kurių pagrindu tokie įrašai atlikti) neturi prioriteto prieš byloje esančių įrodymų visumą, kurie buvo surinkti sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo tarnybos laiko įtraukimo į pareiškėjo ginčijamą laikotarpį.

Teismas pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus dėl pagrindo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, atsižvelgiant į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo administravimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 3 punktą, tenka pareiškėjui. Tuo tarpu nesant tinkamai patvirtintų duomenų, apie tai, kad pareiškėjas dirbo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikotarpiu nuo 1992-07-08 iki 1993-04-07, ir atsakovui šių aplinkybių pagrindu atsisakius į pareiškėjo darbo stažą įskaityti šį darbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir taip įgyvendinti savo teisę siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-09-20 įsakymas Nr. VP­140 „Dėl krašto apsaugos ministro 2018-07-19 įsakymo Nr. VP­114 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą G. U. skyrimo (pensijos byla Nr.3974)“ pakeitimo 2 dalies 2.1 ir 2.2 punktai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei pareiškėjo atžvilgiu taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimas naikinti įsakymo nurodytus punktus netenkintinas. Kadangi teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad vien pareiškėjo darbo knygelės įrašai, nepatvirtinti parašu ir nesant jokių įsakymų dėl realaus pareiškėjo priėmimo ir atleidimo iš pareigų, nepatvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant į ištarnautą laiką darbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikotarpį nuo 1992-07-08 iki 1993-04-07 imtinai, atitinkamai perskaičiuoti priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį procentine išraiška bei pensijos sumą ir sumokėti susidariusį iki perskaičiavimo dienos skirtumą, taip pat atmestinas. Taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi netenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.