Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. ir G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties R. J. ir G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėja 2008 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PM-03/08 G. J. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PM-04/08 R. J. dėl to, kad būdami žemės sklypo bendraturčiai ir neturėdami rašytinio kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimo (rašytinio susitarimo), prie vakarinės jiems priklausančio sklypo tvoros apie 1 m ir šiaurės sklypo tvoros apie 0,5 m atstumu pastatė ūkinį pastatą, kurio pamatai stulpiniai, sienos karkasinės, stogas metalo, tuo pažeisdami Statybos techniniu reglamentu 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 1 priedo dalies 1 lentelės pastaboje numatytus reikalavimus. G. J. ir R. J. taip pat vakarinėje sklypo pusėje pastatė inžineriniu statiniu esančią plytų mūro tvorą su pamatu ir be kiaurymių: vakarinėje sklypo pusėje - 2 m aukščio ir 7,43 m ilgio, šiaurinėje sklypo pusėje - 1,86 m aukščio ir 13,66 m ilgio; šiaurinėje pusėje sklypo per visą sklypo ilgį pastatė medinės konstrukcijos su betoniniais, plytų mūro pamatais tvorą, esančią inžineriniu statiniu, kurios kiaurymių plotas mažesnis negu 50 procentų, o tarpais tvora aukštesnė negu 1,80 m (2,50 m ilgio medinė tvora su pamatu – aukštis 1,87 m); rytinėje sklypo pusėje pastatė inžineriniu statiniu esančią medinę tvorą su pamatu ir plytų mūro stulpeliais, kurios ilgis 11,65 m, aukštis - 2 m, šios tvoros dalies kiaurymių plotas mažesnis negu 50 procentų. Nustatyta, kad bendras pastatytos tvoros ilgis 60,9 m, aukštesnės nei 1,80 m tvoros ilgis apie 35,24 m. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, Statybos techninio reglamento 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punkto reikalavimai. Padaryta veika protokoluose kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalį.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu G. J. už ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 5 000 litų baudą, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu R. J. už ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 5 000 litų baudą.

II.

G. J. ir R. J. su skundais kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimus ir administracinio teisės pažeidimo bylas nutraukti. Skunduose paaiškino, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esančius statinius – namą ir tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Kadangi minėto namo statybų darbai nėra pabaigti, iki šiol sklype tebestovi 2006 m. vasarą pastatytas laikinas statinys – statybininkų namelis-vagonėlis, kuris dėl prastos būklės buvo remontuojamas – uždengtas naujas stogas, sienos apkaltos skarda. Pažymėjo, kad minėtame sklype ūkinių pastatų nėra, nurodytas vagonėlis neturi pamatų, o tiesiog pastatytas ant žemės ir pasibaigus statybos darbams bus išmontuotas ir išvežtas. Teigė, kad gyvenamojo namo ir tvoros statybai buvo išduotas statybos leidimas, projekte be reikalavimų namui kartu aptarti ir reikalavimai jo priklausiniui – tvorai, pastatytai J. sklype 3 cm atstumu nuo kaimyninių sklypų ribų ir 4,09 m atstumu nuo gretimo namo, tačiau pastarojo savininkams apšiltinus namą šis atstumas galėjo sutrumpėti. Manė, kad pastatyta tvora atitinka aukščio ir šviesos pralaidumo reikalavimus, o statybinis vagonėlis yra tik laikinas statinys ir iš sklypo bus išvežtas pasibaigus statybos darbams.

III.

IV.

Nesutinka su teismo išvadomis dėl ATPK 272 straipsnio ir 259 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nes liko neaišku, kokių konkrečių veiksmų atlikimas ar neatlikimas sąlygojo administracinės nuobaudos paskyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Ginčijamuose Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimuose nurodyta, kad R. J. ir G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punkto reikalavimus.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) nustato, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą.

Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, numatė, kad nesudėtingas laikinas statinys – tai nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Pagal STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” 8 punktą, nesudėtingų laikinų statinių projektavimui ir statybai galioja nesudėtingų statinių projektavimui ir statybai nustatyti reikalavimai, jei šiame reglamente nenustatyta kitaip. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.D1-174 ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. D1-426 patvirtintas STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijas, darytina išvada, kad statant mieste laikinam naudojimui skirtą, nesudėtingo pobūdžio statinį, buvo reikalaujama rengti supaprastintą statinio projektą, kurį patikrintų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir raštiško šio viešojo administravimo subjekto pritarimo (STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” 12.4.2, 12.4.3 punktai). Taip pat reikalaujama išlaikyti minimalius atstumus nuo tokio statinio iki kaimyninio sklypo ribos, t. y. 3 m statytojo sklypo šiaurinėje pusėje, 2 m – statytojo sklypo rytinėje ir vakarinėse pusėse, ir 1 m statytojo sklypo pietinėje pusėje. Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą) (STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastaba“). Be to, pagal STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” priedą „Inžineriniai statiniai“, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, kaip išimtis, nereikalaujant sutikimo, numatyta galimybė statyti ažūrinę tvorą iš šiaurinės pusės, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50 procentų bendro tvoros ploto, rytinėje pusėje – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 procentus ir statytojo sklypo pietinėje pusėje tvoros tipas nereglamentuojamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pažeistų Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esantis ūkinį pastatas (nesudėtingas laikinas statinys), vakarinėje sklypo pusėje esanti inžineriniu statiniu esanti plytų mūro tvora, šiaurinėje pusėje sklypo per visą sklypo ilgį esanti medinės konstrukcijos su betoniniais, plytų mūro pamatais tvora bei rytinėje sklypo pusėje esanti medinė tvora su pamatu ir plytų mūro stulpeliais, buvo pastatyti pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punkto reikalavimus, įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolai (b. l. 6, 19), 2008 m. rugsėjo 16 d. Savavališkos statybos aktas Nr. PM-04, byloje esančios tvoros bei ūkinio pastato fotonuotraukos, liudytojų M. Č., V. G., S. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (b. l. 64-66). Teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus dėl padarytų procesinių pažeidimų, ir jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimais administracinėn atsakomybėn buvo patraukti ir administracinės nuobaudos skirtos sutuoktiniams R. J. ir G. J.. Nutarimuose nurodyta, jog būdami žemės sklypo bendraturčiai ir neturėdami rašytinio kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimo (rašytinio susitarimo), R. J. ir G. J. pastatė ūkinį pastatą pažeisdami Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 1 priedo dalies 1 lentelės pastaboje numatytus reikalavimus, taip pat pastatė inžineriniu statiniu esančią plytų mūro tvorą su pamatu ir be kiaurymių, medinę tvorą su pamatu ir plytų mūro stulpeliais. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. J. tvirtino, kad visais statybos darbais užsiėmė jos sutuoktinis G. J. (b. l. 17, 57-58). Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas S. D. (b. l. 66). Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad R. J. statė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus statinius ir pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus. Todėl įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra įrodyta, kad R. J. žemės sklype, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), statė ūkinį pastatą, plytų mūro ar medinę tvorą ir pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punkto reikalavimus.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis dalyje dėl R. J. administracinės atsakomybės naikintina ir administracinė byla R. J. atžvilgiu, dėl jos patraukimo administracinėn pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

R. J. ir G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. PM-04/08 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį dalyje dėl R. J. administracinės atsakomybės panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. J. atžvilgiu nutraukti.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.