Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-41/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2-41/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
R. Š., D. S., A. I., R. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“, UAB Medicinos bankas Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-41/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Š. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1335-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams A. I., D. S., R. Š., R. S. (R. S.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-212, sudarytą tarp atsakovų A. I., D. S. ir R. Š., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinti šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į 7/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-873, sudarytą tarp atsakovų A. I. ir R. S., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinti šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą bei ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 7/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. S. ir R. Š., areštą ir žemės sklypo bei ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini);, nuosavybės teise priklausančių R. S., areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo 7/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. S. ir R. Š., leidžiant rengti ir tvirtinti detalųjį planą, bei žemės sklypą bei ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius R. S., uždraudžianti bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio reikalavimo suma yra didelė, atsakovų turtinė padėtis nežinoma, sprendė, jog yra pagrindas areštuoti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai R. Š. ir D. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:

1. VĮ Registrų centras ginčo pirkimo - pardavimo sutartimi įregistravo atsakovams nuosavybės teise priklausiusias 7/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatęs jokių apribojimų; notarų biuras nenustatęs jokių apribojimų leido sudaryti ir patvirtino 7/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį.

2. UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas" konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad atsakovo A. I. įkeisto ieškovui turto vertė yra 1 950 000 Lt.

3. Ieškovas nepateikė atsakovo A. I. įkeisto turto vertės nustatymo pažymos kreipimosi į teismą dieną; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma įkeisto turto vertė.

4. Ieškovas iki šiol nenukreipė išieškojimo į įkeistą turtą pagal 2008 m. Kredito sutartį.

5. Kredito sutartimi nėra uždrausta atsakovui A. I. pirkti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti savo nuosavybės teise valdomą turtą.

6. Sumažėjus ieškovo naudai įkeisto turto rinkos vertei, ieškovas pagal 2008 m. kredito sutartį iš atsakovo A. I., visos sutarties galiojimo metu, t. y. tris metus, nepareikalavo papildomo kredito grąžinimo užtikrinimo.

7. Ieškovas piktnaudžiauja teise prašydamas pripažinti negaliojančiais visus atsakovo A. I. teisėtai sudarytus sandorius nežinodamas įkeisto turto vertės.

8. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta ieškovo nuomonė, jog atsakovai galbūt yra nesąžiningi įgijėjai, vertintina kaip šmeižtas.

9. Atsakovai nėra 7/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, nes šį turtą 2012 m. kovo 10 d. ir 2012 m. kovo 31 d. pardavė tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo netenkinti atskirojo skundo ir nenaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties. Nurodo, kad atsakovų argumentai, jog nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas nenustačius apribojimų, neturi įtakos skundžiamai nutarčiai, nes ieškovas ieškiniu ir siekia pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją natūra grąžinti ginčo sandoriais perleistą turtą atsakovui A. I.. Nurodo, kad norint sudaryti realias sąlygas reikalavimui dėl restitucijos natūra taikymui, laikinųjų apsaugos priemonių (disponavimo turtu apribojimo) taikymas tokio pobūdžio bylose yra ypatingai reikšmingas ir būtinas siekiant tinkamai įgyvendinti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus teisių apsaugos garantijas. Aplinkybė, kad atsakovai perleido dalį ginčo turto(5/200 dalis) patvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė, kad turtas gali būti dar kartą perleistas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. I. nurodo, kad sutinka su visais atskirojo skundo argumentais ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovas net nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, atsakovo nuomone, ieškovas piktnaudžiauja teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų atskirojo skundo motyvais, konstatuoja, kad apeliantai iš esmės kvestionuoja ieškovo teisę reikšti ieškinį ir ieškinio pagrįstumą, o ne įrodinėja teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Apeliantų nurodytos aplinkybės, jog ginčo sutartį notaras patvirtino, o VĮ Registrų centre minėta sutartis buvo įregistruota, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieškovo pareikštas ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nevertina apeliantų argumentų, susijusių su ieškovo ieškinio pagrįstumo vertinimu.

Atskirojo skundo argumentas, jog 2012 m. kovo mėn. apeliantai ginčo turtą perleido tretiesiems asmenims, neparemtas jokiais įrodymais. Priešingai, byloje pateiktas nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad atsakovai yra pastato, esančio J. Biliūno g. 1, Palangoje, bendrasavininkai.

Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis