Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-26 · Administracinė byla Nr. eI-4123-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
eI-4123-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02666-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Margarita Stambrauskaitė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4123-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. (K. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00539/17I-389 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003617236 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. N.“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, nurodo, kad UAB „Naujo transporto paslaugos“ (toliau – Bendrovė) iki 2018 m. birželio 1 d. neturėjo mažiau nei 5–10 darbuotojų, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas. Bendrovė tinkamai ir laiku mokėdavo atlyginimus darbuotojams, o faktas, kad tam tikru laiku atlyginimas nebuvo mokamas pilna apimtimi nesudaro atsakovui prielaidos teigti, kad tuo metu Bendrovėje nebuvo atitinkamo skaičiaus dirbančių darbuotojų, kurie dirbtų visą darbo laiką. Bendrovėje darbuotojai dirbo sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis, tačiau dėl Bendrovės tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties atlyginimai negalėjo būti laiku mokami ar išmokami reikiamo dydžio, todėl šiuo metu Bendrovė neturi dirbančių darbuotojų, bet pareiškėjo žiniomis ketina greitu metu priimti reikiamą kiekį darbuotojų.

Nors pareiškėjas objektyviai negalėjo užtikrinti, kad Bendrovėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai nebūtų atleisti ir jiems būtų mokamas pilnas minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA), vis dėlto, Bendrovė, kad ir sumažinus išmokamą atlyginimą, nepažeidė įstatymų reikalavimų, nes paties įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) pataisomis buvo pripažinta, kad įmonėje neprivalo dirbti konkretus Lietuvos Respublikos piliečių skaičius ar išmokamas atlyginimas mažesnis nei MMA. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu Bendrovė patiria didelius finansinius nuostolius, bet greitu metu ketina priimti reikiamą darbuotojų skaičių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, neteisingas ir kitas atsakovo argumentas, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, atsakovui negali būti suteikiamas pagrindas spręsti, ar UAB „Naujo transporto paslaugos“ yra netinkamai vykdo veiklą ir neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimu. Bendrovė negali būti vertinama kaip neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų, kadangi Bendrovės veikla buvo tinkamai vykdoma ir darbuotojai dirbo pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. visą darbo dieną, tačiau dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties šiuo metu Bendrovėje nėra pilnai mokamas atlyginimas. Visa tai suponuoja išvadą, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytus reikalavimus ir neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi nėra teisinio pagrindo.

Be to, Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą. Anksčiau galiojusio Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai) buvo diskriminacinis ir nekonkurencingas užsieniečių atžvilgiu ir tai pripažino Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs Įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2017 m. sausio 1 d., kuriame nebeliko įpareigojimo įdarbinti ne mažiau kaip tris Lietuvos Respublikos piliečius. Tiek anksčiau galiojusi Įstatymo redakcija, tiek dabar galiojanti Įstatymo redakcija yra diskriminacinio pobūdžio (būtent, diskriminuoja užsieniečius) ir sukuria užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas rinkoje. Vien tai, jog įmonę įkuria užsienietis, jo konkurencija rinkoje tampa apribota - užsienietis, priešingai nei Lietuvos Respublikos pilietis, privalo įdarbinti asmenis visai darbo dienai, mokėti ne mažesnį nei nustatytas atlyginimas, o anksčiau privalėjo įdarbinti ne mažiau nei tris asmenis, kurie privalomai turėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir t. t., nors tokie reikalavimai Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliami. Remiantis Įstatymo nuostatomis, užsieniečiai privalo formaliai laikytis sąlygų, kad jiems būtų išduodamas/keičiamas leidimas laikinai gyventi, nepriklausomai nuo to, ar tokių sąlygų laikymasis realiai yra naudingas verslui, ūkinei komercinei veiklai vystyti. Tokie dirbtinai sukurti formalumai trukdo vystyti verslą ir sukurti realią pridėtinę vertę Lietuvos Respublikos ūkiui. Pareiškėjo teigimu, tiek anksčiau galiojusi Įstatymo redakcija, tiek dabar galiojanti Įstatymo redakcija (įpareigojimas, kad darbuotojai dirbtų visą darbo dieną; nustatytas mokamas atlyginimas; darbuotojų skaičius ir t.t.) pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, nes tokiu Įstatymo reguliavimu yra pažeidžiama sąžininga konkurencija tarp Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, apribojama asmens ūkinės veiklos laisvė bei iniciatyva, o valstybė, savo ruožtu, t. y. priėmus Įstatymą, neremia visuomenei naudingų ūkinių pastangų ir iniciatyvų, o, priešingai, sukuria nepagrįstus formalumus, kurie nėra naudingi ūkinei-komercinei veiklai vystyti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (2 t., b. l. 1–10) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, įvertinęs surinktus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą. Sprendime konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą (bendrovės veiklos grindžiama bendradarbiavimu su glaudžiai susijusiomis įmonėmis, o pateikti dokumentai neįrodo realios bendrovės veiklos vykdymo), Bendrovės darbuotojus (šiuo metu tik 2 iš 4 Bendrovėje įdarbintų asmenų yra priskaitomas Lietuvos Respublikos minimalus darbo užmokestis) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse). Tai rodo minėto užsieniečio nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti dokumentai ir Sprendime pateiktas jų vertinimas, sąsajos su kitomis įmonėmis, leidžia daryti išvadą, kad kartu su pareiškėjo prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo bei realumo. Kartu tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas iš tikrųjų nėra suinteresuotas ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Migracijos departamentui papildomai pateikti dokumentai ir paaiškinimai taip pat nepagrindžia, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė realią veiklą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo teigimu, įvertinus pareiškėjo apklausos rezultatus, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas iš tikrųjų Bendrovės veikloje nedalyvauja (į daugelį apklausos klausimų atsakė netiksliai ir (arba) neinformatyviai, vengdamas aiškaus ir konkretaus atsakymo, taip nepagrįsdamas, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti).

Pažymi, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje įdarbintiems 4 Lietuvos Respublikos piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai nesudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių (yra mažesnis nei 1 752,80 Eur). Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka dar vieno Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo.

Be to, Migracijos departamento Imigracijos skyriui 2018 m. liepos 27 d. patikrinus viešus draudėjų duomenis www.sodra.lt svetainėje, buvo nustatyta, jog Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2018 m. liepos 25 d. duomenimis sudarė 530,93 Eur, o patikrinus duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interneto puslapyje apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, nustatyta, kad Bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2018 m. liepos 27 d. duomenimis sudarė 49,40 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės dalyviu, neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė laiku vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas mokestines prievoles.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Įstatymas yra diskriminacinio pobūdžio ir juo pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl jo manymu Migracijos departamentui negali būti suteiktas pagrindas spręsti, ar Bendrovė netinkamai vykdo veiklą. Pareiškėjas neneigia skundžiamo Sprendimo argumentų, tačiau nurodo, kad Lietuvos Respublikos galiojantis teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio ir kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijai, kas nėra šio skundo dalykas. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje ne kartą panašaus pobūdžio argumentai buvo atmesti. Pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyti reikalavimai ne verslo vykdymui, bet leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos pagrindu, taigi vien pareiškėjo nuomonė, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra diskriminaciniai, nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šių imperatyvių Įstatymo nuostatų. Esamu teisiniu reglamentavimu yra siekiama užkirsti nelegalios migracijos grėsmei bei stiprinti socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Atsakovas šią poziciją grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje B. prieš Austriją, 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ū. prieš Nyderlandus) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A858-1810/2010, 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje eA-2860-1062/2018) praktika.

Atsakovo teigimu, nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė - vienas migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2950-331/2013) ir kt. LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos migracijos politikos gaires (pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Mano, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, kuri grindžiama objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o ne spėjimais.

Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis (Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais), taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00539/17I-389 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003617236 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. N.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjas, atstovaujamas advokato A. R., tuo pagrindu, kad ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) (2 t., b. l. 11–18). Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė UAB „Naujo transporto paslaugos“ verslo planą, Bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis ir kitus dokumentus.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00539/17I-389 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino pareiškėjui išduotą vizą. Sprendime konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą (Bendrovės veiklos grindžiama bendradarbiavimu su glaudžiai susijusiomis įmonėmis, o pateikti dokumentai neįrodo realios Bendrovės veiklos vykdymo), Bendrovės darbuotojus (šiuo metu tik 2 iš 4 Bendrovėje įdarbintų asmenų yra priskaitomas Lietuvos Respublikos minimalus darbo užmokestis) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse). Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (1 t., b. l. 7–18, 2 t., b. l. 205–216).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrįsta atsakovo išvada, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2017 m. spalio 2 d. adresu: Vilnius, Naugarduko g. 102. Bendrovės elektrinio pašto adresas iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 2 d. yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 45 000 Eur, kuris padalintas į 45 000 paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 15 000 bendrovės akcijų, t. y. 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo (2 t., b. l. 32–34, 37–38). Pareiškėjas Bendrovės akcininku tapo 2018 m. balandžio 18 d., t. y. prieš 2 savaites iki kreipimosi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo (2 t., b. l. 37–38, 114–115). Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 9 d. buvo I. K., nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. direktoriumi buvo ir nuo 2018 m. balandžio 26 d. yra A. D., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. A. H. (A. H.). Bendrovės steigėja - UAB „Paprastos apskaitos grupė“ (2 t., b. l. 32–34).

Migracijos departamento teigimu, (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. atžvilgiu Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, dėl kurio išdavimo A. H. buvo kreipęsis tuo pagrindu, kad yra UAB „Aontas“ dalyvis. Be to, 2016 m. birželio 22 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), priėmė sprendimą pakeisti A. H. leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Megapolis development group“ dalyvis (2 t., b. l. 136). Migracijos departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad UAB ,.Megapolis Development Group“ neatitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, 2017 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą panaikinti A. H. išduotą leidimą laikinai gyventi.

Be to, Migracijos departamento teigimu, 2016 m. birželio 17 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija), priėmė sprendimą pakeisti K. N. leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Pushenko korporacija“ dalyvis. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad ši uždaroji akcinė bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (joje nebuvo trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių), 2017 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą panaikinti K. N. išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad dėl šių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui ir A. H. išduotais, o vėliau panaikintais leidimais laikinai gyventi Lietuvoje, ginčo tarp šalių nėra.

Iš teismui pateiktų Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Bendrovės verslo partnerės (UAB „Sparti sistema“, UAB „Gorinta“, UAB „Vežimo korporacija“, UAB „Nauja galimybė“ ir UAB „Paprastos apskaitos grupė“) yra tarpusavyje susiję ir yra siejamos su Baltarusijos Respublikos piliečiais V. G. ir I. K., kurie Migracijos departamento teigimu gerai žinomi kaip asmenys, užsiimantys tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ir kurie steigia ir (ar) įsigyja, o vėliau parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios dažniausiai imituoja savo veiklą tik tam, kad užsieniečiai, tapę tų įmonių dalyviais, gautų leidimus laikinai gyventi ir nevaržomai keliautų po Šengeno valstybes. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tokia įmonių veiklos schema sudaro itin palankias sąlygas nelegaliai migracijai, nes Bendrovės dokumentuose, kuriuose yra daug sąsajų tarp Bendrovės ir jos verslo partnerių bei Bendrovėje įdarbinamų asmenų, t. y. UAB „Sparti sistema“, kurios direktoriumi yra bendrovės direktorius A. D., registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke nuo 2017-11-07 iki 2018-06-14 buvo UAB „Vežimo korporacija“, o nuo 2018-06-14 vienintele akcininke yra UAB „Rent2Go“, kurios registracijos adresas nuo 2011-12-09 iki 2014-10-06 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-03- 02 yra(duomenys neskelbtini); UAB „Rent2Go“ direktoriumi nuo 2011-12-09 iki 2016-12-04 ir nuo 2017-07-20 iki 2017-12-06 buvo I. K., kuris iki 2016-06-07 buvo vienintelis šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas; kontaktinis elektrinio pašto adresas nuo 2015-03-02 iki 2016-01-28 buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-01-28 iki 2016-02-04 – (duomenys neskelbtini). UAB „Karmila“ registracijos adresas nuo 2013-10-21 iki 2015-10-13 buvo ir nuo 2016-05-10 yra(duomenys neskelbtini), nuo 2015-10-13 iki 2016- 05-10 buvo (duomenys neskelbtini); vieninteliu šios uždarosios akcinės bendrovės akcininku iki 2016-08-16 ir direktoriumi iki 2017-01-13 buvo V. G.; nuo 2017-01-31 iki 2018-06-26 direktoriumi buvo I. K.; nuo 2016-08-16 iki 2018-05-23 akcininke buvo UAB „Gorinta“ (2 t., b. l. 146–175).

Nustatyta, kad UAB „Gorinta“ registracijos adresas nuo 2015-06-17 iki 2017-01-31 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-01-31 iki 2017-12-05 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-12-05 yra (duomenys neskelbtini), kontaktinis elektrinio pašto adresas nuo 2015-05-18 iki 2018-05-15 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2018-05-18 yra (duomenys neskelbtini); direktoriumi nuo 2017-01-27 iki 2017-05-31, nuo 2017-07-28 iki 2017-09-11 ir nuo 2018-05-14 iki 2018-06-15 buvo I. K., kuris nuo 2015-08-20 iki 2015-11-03 buvo ir šios uždarosios akcinės bendrovės akcininku; nuo 2018-06-01 vienintele akcininke yra UAB „Rent2Go“ (2 t., b. l. 162–169).

Be to, UAB „Vežimo korporacija“, kurios direktoriumi yra bendrovės direktorius A. D., registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini); kontaktinis elektrinio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini); akcininke nuo 2016-02-29 iki 2017-09-14 buvo UAB „Gorinta“, o nuo 2018-02-13 akcininke yra UAB „Rent2Go“ (2 t., b. l. 170–175). Atsakovo teigimu, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017-12-22 ir 2018-05-09 priėmė sprendimus atsisakyti pakeisti dviem šios bendrovės dalyviams ((duomenys neskelbtini) piliečiams) leidimus laikinai gyventi.

Taip pat nustatyta, kad UAB „Nauja galimybė“ registracijos adresas nuo 2014-01-20 iki 2016-12-12 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2016-12-12 yra (duomenys neskelbtini), kontaktinis elektrinio pašto adresas nuo 2014-01-20 iki 2016-03-23 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-23 iki 2016-04-04 - (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 176–180). Atsakovo teigimu, šios bendrovės dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, kurių vienam Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018-05-04 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

UAB „Paprastos apskaitos grupė“ registracijos adresas nuo 2017-02-27 iki 2017-09-28 buvo (duomenys neskelbtini); vienintele akcininke yra UAB „Rent2Go“; direktoriumi nuo 2017-03-07 iki 2017-03-16, nuo 2017-07-26 iki 2016-09-04 buvo ir nuo 2018-05-24 direktoriumi yra I. K., o nuo 2017-09-04 iki 2018-05-24 direktoriumi buvo bendrovės direktorius A. D. (2 t., b. l. 181–185).

Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovės darbuotojai (2 t., b. l. 119) T. M. (Bendrovės darbuotojas (2 t., b. l. 137–138, 300) nuo 2017-03-10 iki 2017-05-05 buvo įdarbintas UAB „Vežimo korporacija“ (2 t., b. l. 175) ir nuo 2016-12-15 iki 2017-03-09 įdarbintas UAB „Glaspirium“, kurios registracijos adresas nuo 2014-02-25 iki 2017-09-14 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-09-14 iki 2018-01-18 - (duomenys neskelbtini), nuo 2018-01-18 iki 2018-07-09 -(duomenys neskelbtini), ir nuo 2018-07-09 yra (duomenys neskelbtini), elektrinio pašto adresas nuo 2014-02-25 iki 2016-02-01 buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-02-01 iki 2016-02-04 - (duomenys neskelbtini), nuo 2016-02-04 yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 198–201), K. O. (nuo 2016-11-01 iki 2017-08-01 buvo įdarbintas UAB „Rent2Go“ (2 t., b. l. 155) ir nuo 2016-10-03 iki 2016-10-31 buvo įdarbintas UAB „Gorinta“ (2 t., b. l. 139), M. M. (nuo 2017-10-30 iki 2017-11-16 buvo įdarbintas UAB „Volantis idėjos“ (2 t., b. l. 140, 195), kurios registracijos adresas nuo 2014-02-13 iki 2016-12-06 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2016-12-06 yra (duomenys neskelbtini), kontaktinis elektrinio pašto adresas nuo 2014-02-13 iki 2015-11-25 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-11-25 yra (duomenys neskelbtini), ir kurios dalyviai, atsakovo teigimu, yra trečiųjų šalių piliečiai (2 t., b. l. 191–194), S. L. (nuo 2017-11-23 iki 2018-06-01 buvo įdarbinta UAB „Paprastos apskaitos grupė“ (2 t., b. l. 128–129, 184)), K. K. (nuo 2017-12-15 iki 2018-02-02 buvo įdarbintas UAB „Vežimo korporacija“ (2 t., b. l. 175), nuo 2018-02-05 iki 2018-03-28 - UAB „Gorinta“ ir nuo 2018-03-29 iki 2018-04-26 - UAB „Volantis idėjos“ (2 t., b. l 130–133, 195); S. O. W. (nuo 2017-09-05 iki 2018-04-23 buvo įdarbintas UAB „Vežimo korporacija“ (b. l. 175), nuo 2018-04-24 iki 2018-04-26 - UAB „Volantis idėjos“ (2 t., b. l. 144, 195), dabartinis Bendrovės darbuotojas R. I. (R. I.) (nuo 2017-10-11 iki 2017-11-24 buvo įdarbintas UAB „Vežimo korporacija“ (b. l. 175) ir nuo 2017-11-27 iki 2018-02- 19 - UAB „Prologum“ (2 t., b. l. 134–135, 190), kurios registracijos adresas nuo 2014-10-03 iki 2017-01-09 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-01-09 iki 2018-01-02 - (duomenys neskelbtini), nuo 2018-01-02 yra (duomenys neskelbtini), kontaktinis elektrinio pašto adresas nuo 2014-10-03 iki 2015-11-10 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-11- 10 - (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 186–188); A. M. (nuo 2017-08-31 iki 2017-11-16 dirbo UAB „V. G.“ (2 t., b. l. 123–124), kurios registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), elektrinio pašto adresas nuo 2014-08-14 iki 2015-07-14 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-07-14 iki 2015-11-27 - (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 196–197), ir nuo 2017-11-17 iki 2018-04-26 dirbo UAB „Volantis idėjos“ (2 t., b. l. 195) buvo įdarbinti arba dirba šiuo metu įmonėse, kurios yra Bendrovės verslo partneriai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovės vykdomai veiklai už pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo pagrįsti pateikė automobilių sutartis, bendradarbiavimo sutartis, kasos pajamų orderius, sąskaitas faktūras, išrašus iš sąskaitų, Bendrovės verslo planą, Bendrovės balansus, ataskaitas, deklaracijas (2 t., b. l. 39–108, 217–239, 282–291).

Nustatyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 2 d. su UAB „Sparti sistema“, kurios direktorius yra dabartinis Bendrovės direktorius A. D., sudarytą Automobilio nuomos sutartį, pagal kurią bendrovei suteikta teisė laikinai naudotis automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 54–55), tačiau atsakovo teigimu, Migracijos departamentui 2018 m. vasario 28 d. buvo pateikta 2017 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Sparti sistema“ ir UAB „Ledel LT“, kurios keturi dalyviai (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo kreipęsi dėl leidimų laikinai gyventi gavimo ir kuriems Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 11 d. (A. S. ir S. K.) bei 2018 m. liepos 17 d. (A. B. ir N. S.) atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi, sudaryta Automobilio nuomos sutartis dėl to paties automobilio. Vadinasi, UAB „Sparti sistema“ vienu metu tą patį automobilį nuomojo kelioms įmonėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad su UAB „Sparti sistema“ sudaryta sutartis nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Be to, Bendrovė tik vieną kartą iš Bendrovės banko sąskaitos pervedė UAB „Sparti sistema“ 2 290 Eur (2 t., b. l. 94).

Pagal 2017 m. lapkričio 16 d. su Estijos Respublikoje registruota įmone Taxify OU (toliau - Estijos įmonė) sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, Estijos įmonė perduoda Bendrovei per programinę įrangą klientų pervežimo paslaugų užsakymus iš bendrovės teikiamomis klientų pervežimo paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų (2 t., b. l. 56–58). Kartu buvo pateikti keturi Bendrovės išrašyti, tačiau Estijos įmonės atstovo nepasirašyti kasos pajamų orderiai (2017-11-30 - 635,10 Eur (2 t., b. l. 72), 2018-01-31 - 1 124 Eur (2 t., b. l. 76), 2018-02-27 - 633,10 Eur (2 t., b. l. 79) ir 2018-03-31 - 1 814,70 Eur (2 t., b. l. 83)), todėl darytina išvada, kad jie neatitinka tikrovės. Pagal išrašytų ir gautų sąskaitų žurnalus, nustatyta, jog Bendrovė pirmąją sąskaitą faktūrą išrašė šiai Estijos įmonei 2017 m. lapkričio 30 d., o Estijos įmonė tą pačią dieną Bendrovei (2 t., b. l. 282–283). Kadangi pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipėsi 2018 m. gegužės 2 d., vadinasi, su Estijos įmone sudaryta sutartis nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Be to, nustatyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 16 d. su UAB „Gorinta“ sudarytą Automobilio nuomos sutartį, pagal kurią Bendrovei perduodamas automobilis Toyota Corolla (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilio nuomos kaina yra 300 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 59–60), tačiau pagal gautų sąskaitų žurnalą, nustatyta, jog UAB „Gorinta“ bendrovei 2018 m. sausio 17 d. išrašė sąskaitą 370 Eur sumai ir 2018 m. sausio 18 d. - 200 Eur sumai (2 t., b. l. 282–283). Bendrovė iš banko sąskaitos UAB „Gorinta“ 2018 m. sausio 11 d. pervedė 200 Eur, 2018 m. sausio 17 d. - 150 Eur ir 2018 m. sausio 24 d. - 220 Eur (2 t., b. l. 97–99). Nors Migracijos departamentas pareiškėjo prašė pateikti papildomus dokumentus (2 t., b. l. 267), tačiau atsakovui nebuvo pateikti sutarties realų vykdymą patvirtinantys dokumentai, t. y. nebuvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar Bendrovė 2018 m. sausio-gegužės mėn. apskritai nuomojosi automobilį ir vykdė deklaruojamą veiklą. Šie dokumentai nebuvo pateikti ir teismui, be to, pareiškėjas skunde neginčija šių atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad su UAB „Gorinta“ sudaryta sutartis nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Nustatyta, kad pagal 2017 m. gruodžio 1 d. su UAB „Vežimo korporacija“, kurios direktorius yra dabartinis bendrovės direktorius A. D., sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vežimo korporacija“ perduoda bendrovei per programinę įrangą taksi paslaugų užsakymus iš bendrovės teikiamomis taksi paslaugomis pageidaujančių naudotis klientų, ir šios sutarties 1 priedą, kuriame nustatyta, kad UAB „Vežimo korporacija“ įsipareigoja nuomoti/subnuomoti automobilius pagal išankstinį susitarimą su bendrove (2 t., b. l. 61–66). Nors iš sąskaitų žurnalo, nustatyta, kad UAB „Vežimo korporacija“ bendrovei 2017 m. gruodžio 29 d. išrašė sąskaitą 1 197,90 Eur (2 t., b. l. 282–283), tačiau Migracijos departamentui, nors to ir buvo prašoma papildomai, nebuvo pateikti sutarties ir jos priedo realų vykdymą, įskaitant atsiskaitymą, patvirtinantys dokumentai. Vadinasi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad su UAB „Vežimo korporacija“ sudaryta sutartis nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas.

Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. su UAB „Nauja galimybė“ sudaryta Teisių ir pareigų perleidimo sutartis, pagal kurią bendrovei perleidžiama teisė ir pareiga pagal tarp UAB „Nauja galimybė“ ir UAB „Oryo“ sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. BIZ-VLN-170523-1, bei Susitarimą dėl įsipareigojimų perėmimo, sudarytą tarp UAB „Oryo“ ir bendrovės (2 t., b. l. 67–69). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisių ir pareigų perleidimo sutartį UAB „Nauja galimybė“ direktoriaus vardu pasirašė dabartinis bendrovės direktorius A. D., kuris niekada nebuvo paskirtas šios uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi ir kuris net nebuvo joje įdarbintas, be to, už sutarties šalis pasirašo tas pats asmuo A. D. (2 t., b. l. 120–122). Vadinasi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad ši sutartis neatitinka tikrovės. Be to, 2018 m. birželio 4 d. Migracijos departamentas gavo Paslaugų teikimo sutartį Nr. BIZ-VLN-170523-1 dėl naudojimosi eTAKSI sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas (2 t., b. l. 286–291), tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės bendradarbiavimą su UAB „Oryo“ nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Teisių ir pareigų perleidimo sutartis nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas.

Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2018 m. Bendrovės verslo planą, kuriame nurodyta, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra vežimo (taksi) paslaugos - įmonė samdo vairuotojus ir gyventojams teikia taksi paslaugas (2 t. b. l. 39–52), tačiau atsakovui raštu paprašius pateikti dokumentus , patvirtinančius verslo plane nurodytą teiginį, kad Bendrovės veikla taksi paslaugos (2 t. b. l. 267), pareiškėjas pateikė atnaujintą verslo planą, kuriame nurodyta Bendrovės pagrindinė veikla – pavežimo paslaugos – įmonė samdo vairuotojus ir gyventojams teikia pavežimo paslaugas (2 t. b. l. 266, 268–281). Be to, Bendrovės verslo plane nurodoma, kad Bendrovė turi savo užsakymo kanalą sistemoje Taxigo (Estijoje), tačiau Migracijos departamentui buvo pateikta ne su Taxigo, o su Estijos įmone Taxify OU sudaryta Bendradarbiavimo sutartis (2 t., b. l. 54–58). Nors Bendrovės verslo plane teigiama, jog „siekiant reklamuoti teikiamas paslaugas, įmonė yra sukūrusi išsamią interneto svetainę, kur pateikiama visa pagrindinė klientams reikiama įmonės informacija“, tačiau Migracijos departamento Imigracijos skyriui viešoje interneto google.lt paieškos sistemoje nepavyko rasti jokių duomenų apie Bendrovės interneto svetainę, šių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Be to, Bendrovės verslo plane pateikiama informacija apie tris bendrovės akcininkus, kuriais du iš jų tapo 2018 m. balandžio 18 d., o trečias – 2018 m. balandžio 26 d. (2 t., b. l. 37–38), taip pat apie darbuotojus, kurie įdarbinti laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. Vadinasi, Bendrovės verslo planas parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. balandžio 27 d., t. y. likus vos 5 dienoms iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (2 t., b. l. 39–52). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde šių faktinių aplinkybių neginčija.

Įvertinus šias nustatytas faktine aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad kartu su pareiškėjo prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo bei realumo, taip pat tai rodo užsieniečio nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. N. iš tikrųjų nėra suinteresuotas ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.

Be to, iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje įdarbintiems 4 asmenims (2 t., b. l. 119) mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai nesudaro 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (yra mažesnis nei 1 752,80 Eur): bendrovės direktoriui A. D. už 2018 m. birželio mėn. buvo priskaitytas 150 Eur mėnesinis darbo užmokestis (2 t., b. l. 120–122), darbuotojui R. I. - 80 Eur, darbuotojams A. M. ir V. M. - po 400 Eur (2 t., b. l. 123–126), o iš darbo 2018 m. birželio15 d. atleistam V. B. (V. B.) - 41,90 Eur (2 t., b. l. 127). Vadinasi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitinka dar vieno Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Vadinasi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas skunde neneigia, kad Bendrovės darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis, nes šiuo metu Bendrovė patiria didelius finansinius nuostolius, bet greitu metu ketina priimti reikiamą darbuotojų skaičių. Tačiau teismui nebuvo pateikti šiuos argumentus patvirtinantys įrodymai. Be to, Bendrovės finansinė būklė nesudaro pagrindo nesilaikyti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto neatitikimo, grindžiant sunkia Bendrovės finansine padėtimi, vertintini kritiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Bendrovės skola VSDF biudžetui 2018 m. liepos 25 d. duomenimis sudarė 530,93 Eur (2 tomas, b. l. 203), o pagal VMI prie FM interneto puslapyje esančius duomenis apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, Bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2018 m. liepos 27 d. duomenimis sudarė 49,40 Eur (2 t., b. l. 203–204). Vadinasi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad K. N., būdamas Bendrovės dalyviu, neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė laiku vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas mokestines prievoles.

Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktos sutartys, sąsajos su kitomis įmonėmis ir jose dirbusiais ar dirbančiais asmenimis, leidžia daryti išvadą, kad kartu su pareiškėjo prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo bei realumo. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš tikrųjų nėra suinteresuotas ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Migracijos departamentui papildomai pateikti dokumentai ir paaiškinimai taip pat nepagrindžia, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, pareiškėjas K. N., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Bendrovės veiklos grindžiama bendradarbiavimu su glaudžiai susijusiomis įmonėmis, o pateikti dokumentai neįrodo realios Bendrovės veiklos vykdymo), Bendrovės darbuotojus (sprendimo priėmimo metu tik 2 iš 4 Bendrovėje įdarbintų asmenų yra priskaitomas Lietuvos Respublikos minimalus darbo užmokestis) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse). Tai rodo minėto užsieniečio nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.3 p., 22.3.3 pap.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2005-662/20162016 m. sausio 21 d. nutartyje pažymėjo, jog Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos vykdymo, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne užsiimti ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad pareiškėjas turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Šių aplinkybių neginčija ir patys pareiškėjai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad K. N., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); Bendrovė yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones (6.4 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl K. N. tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kadangi Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, atsakovas pagrįstai atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).

Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, 2018 m. liepos 11 d. įformino K. N. daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003617236, galiojančią iki 2018 m. spalio 2 d., kuri buvo išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius atsisako išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, vadinasi, pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas. Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų). Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti K. N. nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas panaikinti nacionalinę vizą ir pagal įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas jau savaime diskriminuoja pareiškėją, nes jo Bendrovė nėra lygi prieš Lietuvos piliečių verslo įmones, kurioje visą darbo laiką privalomai turi dirbti Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybes narės piliečiai ir tik nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, iš jo reikalaujama sudaryti darbo sutartį, nors jo tikslas dividendai, o jo darbo užmokestis ir sumokėti mokesčiai neįskaičiuojami į bendrą darbo užmokesčio fondą, kitaip tariant pažeidžiami sąžiningos konkurencijos reikalavimai. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti, pagal kokius kriterijus spręsti užsieniečio veiklos indėlį ir naudingumą Lietuvos ekonomikai. Pareiškėjas neturi prigimtinės teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas esant tam tikroms sąlygoms (investicijų, darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokesčio dydis ir kt.). Pareiškėjui neatitinkant tam tikrų įstatyme nustatytų imperatyvių normų leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišduodamas. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad vienodiems ūkio subjektams (investuojantiems užsieniečiams) būtų taikomos skirtingos sąlygos, todėl pareiškėjo argumentai dėl diskriminacijos vertintini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00539/17I-389 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003617236 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. N.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo K. N. (K. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaMargarita StambrauskaitėDonatas Vansevičius