Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-837-836/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-22
Bylos Nr.
A2.9.-837-836/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Pažeidėjas
S. P.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.9.-837-836/2016
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00719-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.; 2.1.2.; 2.10.; 2.14.; 2.14.2.; 2.14.3.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 22 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2016-04-17 15.03 val. žinomai melagingai iškvietė policijos pajėgas adresu (duomenys neskelbtini), pranešdama apie plėšimą, tačiau informacija apie plėšimą buvo melaginga.

S. P. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-04-17 apie 14.30 val. grįžo namo sūnus S. su O. Č., kurie buvo išėję į parduotuvę nupirkti maisto produktų. Jie grįžo be produktų ir pinigų. Paklausus, kur maistas ir pinigai, jie pasakė, kad juos apiplėšė. Ji jais patikėjo ir paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją dėl apiplėšimo. Vėliau išsiaiškino, kad sūnus su O. Č. melavo ir kartu su pažįstamais asmenimis išgėrė nupirktą alų ir suvalgė maistą. Dėl savo poelgio, kad paskambino ir melagingą informaciją pasakė, ji labai gailisi. Daugiau taip nebesielgs.

Motyvuojamoji dalis

S. P. kaltė visiškai įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 4), pažyma iš policijoje registruojamų įvykių registro (b. l. 7) bei kita rašytine bylos medžiaga.

Išdėstyto pagrindu teismas daro išvadą, jog S. P. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, visiškai įrodyta. Pažeidėjos veika pagal ATPK 186 str. kvalifikuota teisingai.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias aplinkybes –nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėja nebausta administracine tvarka (b.l. 6). Išdėstyto pagrindu pažeidėjai skirtina sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta minimalaus dydžio nuobauda (ATPK 30 str.).

Kauno apskrities VPK nuomone buvo patirtas turtinis nuostolis dėl melagingo iškvietimo, kam patvirtinti į bylą pateikta pažyma apie melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas (b. l. 11). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo S. P. iškvietimo policijai buvo padarytas 10,51 Eur turtinis nuostolis.

ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK), kurio 6.249 str.1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (įstatymo 21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė, jiems mokamas atlyginimas nepriklauso nuo išvykimų pagal pranešimus apie įvykius skaičių. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai pagal melagingą pranešimą į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to jiems būtų buvęs išmokėtas didesnis darbo užmokestis už tą, kurį jie būtų gavę, jeigu į pranešimą nebūtų reagavę. Dėl šių aplinkybių Kauno apskrities VPK reikalavimas išieškoti policijos pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pažeidėjos pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau šiuo atveju policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal pranešimą perniek buvo naudojami degalai, dėl to Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kurių nebūtų buvę, jeigu S. P. nebūtų padariusi ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. melagingai pranešusi policijai apie plėšimą. Taigi tik degalų sąnaudos pripažintinos Kauno apskrities VPK patirtu turtiniu nuostoliu ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra įpareigotinas jas atlyginti (žr. plačiau LAT 2016-06-07 nutartis adm. byloje Nr. 2AT-56-139/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

S. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Priteisti iš S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,93 Eur (trijų eurų 93 ct) turtinį nuostolį Kauno apskrities VPK, į. k. (duomenys neskelbtini), sumokant jį ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo S. P. įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Henryta GerdvilėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį, esantį administracinio teisės pažeidimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.