Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-386-493/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
1S-386-493/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-386-493/2020
Teisminio proceso numeris 1-20-1-00468-2009-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. priimtą nutarimą Nr. 95-209 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas:

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis pakeistas, tačiau nuteistajam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.

1.2. Taip pat, E. V. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiais E. V. paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga 2021 m. rugsėjo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 95-209 nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog, nors nuteistasis šiuo metu koreguoja savo elgesį, tačiau nuteistojo daroma pažanga negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, jog, taikant lygtinį paleidimą, asmuo savo tikslų siektų tik teisėtai būdais ir priemonėmis, todėl pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.

4. Nuteistasis E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, atsisakydamas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, savaip interpretavo Komisijos nutarimą, kuriuo vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo autorius nurodo, kad anksčiau jis teistas nebuvo, paskutinį kartą drausmine tvarka buvo baustas 2015 metais, skatintas 18 kartų. Pilnai prisiima atsakomybę už dabartinį teisės pažeidimą. Bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, dalyvavo įvairiuose kursuose ir renginiuose, įgijo naujų specialybių. Jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas teigiamai ir asmuo tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į atvirąją koloniją. Šiuo metu dirba ir planuoja tęsti darbą lygtinio paleidimo metu. Be to, jam yra suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus, o pažeidimų šių išvykų metu nėra padaręs.

4.2. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad kiekvieną mėnesį dengia jam priteistą civilinį ieškinį, moka alimentus. Lygtinio paleidimo atveju galėtų greičiau padengti civilinį ieškinį. Be to, jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Nesutikdamas su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino neatlikto bausmės dydį. Tuo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės. Anot apelianto, teismas atsisakė taikyti lygtinį paleidimą remdamasis deklaratyviais argumentais, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, jį charakterizuojančioms aplinkybėms. Nuteistojo teigimu, pirmą kartą atliekant tokią didelę bausmės dalį įkalinimo įstaigoje, tai jį paskatins ateityje nenusikalsti. Nuteistasis nurodo, kad yra motyvuotas, adekvatus, suvokia nusikaltimo pasekmes, prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą, laisvėje turi darbą, kuriame žada dirbti ir bausmės atlikimo metu, artimai bendrauja su šeimos nariais, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. V. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Nuteistasis E. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. E. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (9 balai). Tačiau, net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinat pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, neturi galiojančių nuobaudų, aštuoniolika kartų skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, renginiuose, mokėsi ir įgijo specialybę. Per bausmės atlikimo laikotarpį keitė savo nuostatas į gyvenimo stilių ir draugus, teigia šiuo metu vengiantis destruktyvių grupių, šiuo metu dirba. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo mąstymą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Pažymėtina, kad, priešingai nei tai savo skunde suvokia nuteistasis, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog E. V. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir savo elgesį koregavo išimtinai teigiama linkme. Iš byloje esančios pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad E. V. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. iš viso 10 kartų pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką, už ką jam 7 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nors E. V. buvo skatintas net 18 kartų, ką teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai, tačiau pažymėtina, kad jo elgesys nebuvo nuoseklus, t. y. paskyrus paskatinimą, asmuo vėl pakartotinai buvo baudžiamas nuobaudomis, vėliau vėl skatinamas, panaikinant anksčiau skirtas nuobaudas. Šios aplinkybės sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesugeba išlaikyti savo teigiamo elgesio. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks E. V. paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų dinamika (kai po paskatinimų sekė drausmės pažeidimai) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad E. V., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog E. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Kaip teisingai pažymėta Socialinėje tyrimo išvadoje, nors nuteistasis nurodo, kad problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat, pataisos namuose jis buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, manytina, kad piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali paskatinti E. V. nusikalti ir ateityje.

12. Pažymėtina, jog BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę, todėl nuteistojo darbas ar socialinių užsiėmimų lankymas savaime nelaikytinas išskirtine aplinkybe. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. V. turimi finansiniai įsipareigojimai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagrindinis E. V. pajamų šaltinis iki suėmimo buvo už darbą gaunamas atlyginimas, tačiau nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė įtakotas finansinės naudos siekimo. Su finansiniais sunkumais nuteistasis neabejotinai susidurs ir išėjęs į laisvę. Iš byloje esančių duomenų apie vykdomąsias bylas matyti, kad iš E. V. yra išieškoma 53 355,39 eurai, asmuo yra padengęs tik mažą priteisto civilinio ieškinio dalį, be to, turi kitų finansinių įsipareigojimų, moka alimentus. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba ir gauna atlygį, tačiau iš gaunamo darbo užmokesčio civilinio ieškinio atlyginimui skiria tik 20 eurų. Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarytas siekiant materialinės naudos, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

13. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, keičiant nuteistojo mąstymą bei elgesį, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. V. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika