Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-16 · Administracinė byla Nr. eI2-6753-595/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-16
Bylos Nr.
eI2-6753-595/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00119-2026-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
I. J.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-6753-595/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00119-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. J. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-12-30 sprendimą Nr. 25S291213 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas tikrovės neatitinkančią, klaidinančią ir neteisingą informaciją vadina pareiškėjo interviu. Sprendime atsakovas formaliai nurodo, kad asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus paviršutiniškai ir neišsamiai, netiksliai, asmens motyvai studijuoti Lietuvoje nebuvo pagrįsti ir yra paviršutiniški. Iš Sprendimo nėra aišku, kokia apklausos metu pateikta informacija neatitinka realybės, t. y. kokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo pateikti, kaip pareiškėjas klaidino atsakovą, ką nuslėpė ir pan. Sprendime atsakovas nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama, ką atsakovas laiko sąmoningos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Pažymi, kad negali būti pagrindas teigti, kad asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informacija, jeigu atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai arba pareiškėjas negalėjo atsakyti į tam tikrus atsakovo užduodamus klausimus, kas yra žmogiška ir logiška. Tiek vykdoma apklausa, tiek Sprendimo priėmimas turėtų vykti remiantis teisės aktais bei remiantis sveika logika. Iš Sprendimo turinio galima spręsti, kad jis neatitinka nei sprendimui keliamų reikalavimų, bei yra visiškai nelogiškas, nes atsakovo teigimu, tikrovės neatitinkantys duomenys yra pareiškėjo neišsamūs atsakymai, apie kokius netikslius atsakymus atsakovas rašo Sprendime, nėra aišku. Tikrovės neatitinkanti informacija, visu pirma, turi būti melaginga, pasakyta tikslu sąmoningai apgauti atsakovą, kad būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, šiuo atveju tokių duomenų nėra. Nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės.

Pažymi, kad šiuo metu jau daugėja ir pirmos instancijos teismo sprendimų, kuriuose teismai laikosi LVAT suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose ir taip pat sutinka, kad apklausos metu duoti atsakymai, kurie netenkina atsakovo negali būti pagrindas priimti skundžiamą sprendimą UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Remiantis šiais skundo argumentais nėra abejonių, kad Sprendime nėra tinkamų motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindu (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teigia, kad atsakovo padarytos išvados apie duomenų netikrumą yra nieko neparemtos, t. y. neįrodytos, jeigu pareiškėjas suklydo savo atsakymuose arba tinkamai nesuprato tam tikrų klausimų nereiškia, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis tikslu apgauti atsakovą, kadangi ši aplinkybė nėra įrodyta, atsakovas negali ja remtis priimant Sprendimą.

Pažymi, kad pareiškėjo tikslas yra studijos, šiuo metu pareiškėjas studijuoja nuotoliu, tačiau studijos nuotoliu vykti nuolat negali, todėl pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi turi atvykti studijas tęsti fiziškai dalyvaujant paskaitose.

Nurodo, kad nors Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo turinio jis to niekaip neįrodo, tik nurodo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Nei viena aplinkybė, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė Sprendime nėra argumentuota ir įrodyta. Kadangi atsakovas pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę sieja su pareiškėjo duotais atsakymais apklausos metu, atsakovas turėjo Sprendime pateikti argumentaciją ir nurodyti, kokie įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas kelia tokią grėsmę. Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame iš esmės yra dėstoma tik atsakovo darbuotojo, priėmusio sprendimą subjektyvi nuomonė, kuri negali būti pagrindas priimti Sprendimą. Pareiškėjas niekada nėra kirtęs kitų valstybės sienų nelegaliai, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas nurodo, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė.

Teigia, kad Sprendimas yra priimtas remiantis nelogiškomis išvadomis, nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis, pažeidžiant teisės normas, jis neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl tai taip pat yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą. Atsakovo nurodyti motyvai, kuriais remiantis priimtas Sprendimas yra visiškai neįrodyti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas negrindžia ginčijamo sprendimo kokiu nors vienu faktu, tačiau vertina konstatuotų aplinkybių visetą, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad Migracijos departamentas įvardytų tam tikrą konkrečią aplinkybę, nurodančią, kaip pareiškėjas klaidino Migracijos departamentą. Nėra pagrindo su šiais pareiškėjo argumentais sutikti, nes Sprendime Migracijos departamentas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjas atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti, paviršutiniški, - būtent tai ir sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje. Toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Migracijos departamentas nesutinka su argumentais, kad Migracijos departamentas „niekaip neįrodo“, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, kad aplinkybių, kurios nukreiptos į ateitį, negalima įrodyti, todėl tokiais atvejais neišvengiamas prognozavimas ir vadovaujamasi tikimybe, o ne įvykusiu faktu – būtent todėl yra nurodoma, jog gali kilti (o ne kilo) nelegalios migracijos grėsmė ir siekiant objektyvaus vertinimo vadovaujamasi tam tikrais nustatytais kriterijais, padedančiais tinkamai ir pagrįstai įvertinti galinčią kilti nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas nesivadovauja subjektyviais simpatijų ir antipatijų kriterijais, todėl nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Migracijos departamentui, esą, nepatiko pareiškėjo atsakymai. Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų, skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais. Migracijos departamentas nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų riziką, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu. Pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus.

Nurodo, kad raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras (kai leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį/ leidimas naudojamas kitam tikslui). Dėl to Migracijos departamentas mano, jog ginčijamo sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamento vertinimu, tiek apklausos metu, tiek ir priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovaujamasi objektyviomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne simpatijomis ar antipatijomis, padarytos faktines aplinkybes atitinkančios loginės išvados. Pareiškėjo hipotetiniai teiginiai, jog ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas sudaro prielaidas ateityje priimti sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ar priimti kokį kitą sprendimą yra nepagrįsti jokiais įrodymais nei racionaliais argumentais, todėl nevertintini.

Pažymi, kad apklausos metu pareiškėjas, papašytas įvardinti, kokius studijų dalykus mokysis pirmame semestre, įvardijo tik 3 studijų dalykus, nors studijų programos 1-ame semestre dėstomi 6 dalykai. Taip pat pareiškėjas teikė tik šabloninius atsakymus į klausimus dėl studijų pasirinkimo – esą, studijas Lietuvoje pasirinko, nes Lietuvoje yra žema studijų kaina ir aukšta kokybė, taip pat Lietuva suteikia draugišką aplinką tarptautiniams studentams ir Lietuvoje yra labai žemas nusikalstamumo lygis, kalbėjo, lyg būtų išmokęs tekstą, gana sunkiai ir neaiškiai komunikavo anglų kalba, todėl kyla abejonių, ar asmuo sugebės studijuoti anglų kalba, atvykęs į Lietuvą. Nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas tikrai siekia studijuoti Lietuvoje, o ne pasinaudoti leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu teikiamomis galimybėmis tam, kad galėtų atvykti į Europos Sąjungą. Pareiškėjas nurodo, kad studijuoja nuotoliu, tačiau Migracijos departamentui pareiškėjas tokios informacijos nėra pateikęs. Taip pat pastebi, kad studijoms nuotoliu nėra būtina atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl vien šis argumentas nesuteikia pagrindo vertinti pareiškėjo ketinimų pagrįstumą. Prie skundo pridedama outlook.ofice365.com ekrano vaizdo fotokopija nepatvirtina pareiškėjo studijų būtent tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų institucijoje. Nors pareiškėjas nurodo, kad prideda elektroninį laišką ir jo vertimą, kur nurodoma, kad pareiškėjas studijuoja nuotoliu, tačiau studijos nuotoliu vykti nuolat negali, todėl pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi turi atvykti studijas tęsti fiziškai dalyvaujant paskaitose, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti nei Migracijos departamentui, nei su skundu teismui, todėl nėra pagrindo su šiais argumentais sutikti.

Teigia, kad vien tai, kad pareiškėjas mano, jog Migracijos departamentas ginčijamame sprendime privalėjo nurodyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę šiuo metu, nesuteikia pagrindo sutikti su tokia nuomone. Atsižvelgiant į Migracijos politikos gairių nuostatas, Migracijos departamentas pagrįstai vertina potencialią, galinčią kilti grėsmę. Remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.).

Nurodo, kad pareiškėjo skunde cituojama LVAT praktika dėl administracinių sprendimų priėmimo pati savaime nepatvirtina, kad ginčijamu sprendimu yra pažeidžiamos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, o tai patvirtinančių argumentų pareiškėjas nepateikia. Todėl vertina, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją ir surinktus duomenis. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-30 sprendimo Nr. 25S291213 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas I. J. yra Bangladešo pilietis.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2025-09-08 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą Lietuvos inžinerijos kolegijoje. Kartu su prašymu pateikė ir 2025-06-03 Lietuvos inžinerijos kolegijos Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad užsienietis priimtas studijuoti pagal studijų programą, numatoma studijų programos pabaiga 2028-06-30.

2025-09-15 įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

2025-12-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S291213 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 35 str. 1 d. 2 p., 12 p.).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, todėl kreipėsi su skundu į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas), prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos, pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo Sprendimą motyvavo tuo, kad nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamento vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Nustatytas aplinkybes, kad apklausos metu asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Pagal Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025-09-08 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą Lietuvos inžinerijos kolegijoje. Kartu su prašymu pateikė ir 2025-06-03 Lietuvos inžinerijos kolegijos Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad užsienietis priimtas studijuoti pagal studijų programą, numatoma studijų programos pradžia 2025-09-20, pabaiga 2028-06-30. Prašyme pareiškėjas yra nurodęs, kad turi sveikatos draudimą bei pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei kad deklaruos gyvenamąją vietą. Taip pat prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. įgijo aukštąjį išsilavinimą (M. P. I, M). Tarpininkavimo rašte yra nurodyta ir tai, kad studentas gyvens ir deklaruos savo gyvenamąją vietą Lietuvos inžinerijos kolegijos bendrabutyje, adresu Liepų g.22, Girionys, Kaunas, Lietuva.

Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra iš Bangladešo, yra įgijęs inžinerijos diplomą Bangladešo valstybiniame politechnikos institute. Dabar jam yra suteiktas šansas studijuoti Lietuvoje. Nurodė, kad nori atvykti į Lietuvą studijų tikslu dėl jo aukštojo išsilavinimo. Yra gavęs pasiūlymo raštą iš Lietuvos inžinerijos kolegos, esančios Lietuvoje. Pasirinko Lietuvą dėl prieinamesnių studijų mokesčių, Lietuvos universitetai suteikia aukštesnės kokybės išsilavinimą ir draugišką aplinką užsienio studentams. Pragyvenimo išlaidos yra mažesnės palyginus su kitomis Europos šalimis. Lietuvos universitetai suteikia saugią aplinką užsienio studentams. Užsienietis įvardijo, kad studijuos Lietuvos inžinerijos kolegijoje. Pasirinko šią kolegiją todėl, kad tai yra viena iš seniausiųjų kolegijų Lietuvoje, viena iš prestižiskiausių ir didžiausių technikos kolegijų Lietuvoje. Joje yra patyrusių ir kvalifikuotų savo srities dėstytojų. Jos švietimo sistema paremta praktika ir geriausiai veikia. Pareiškėjas paaiškino, kaip vyko jo priėmimas į kolegiją: pirmiausiai pateikė internetu dokumentus, po to kolegija patikrino jo dokumentus ir pravedė su juo pokalbį, išdavė pasiūlymo raštą. Nurodė pokalbio aplinkybes, t. y. kad pokalbio metu jie paprašė prisistatyti, klausė apie turimą išsilavinimą, kurso pavadinimą, kurso trukmę, kurso mokestį, turimą išsilavinimą ir ateities planus. Pareiškėjas nurodė, kad studijuos hidrotechnikos inžineriją. Paaiškino, kad pirmąjį semestrą studijuos profesinę užsienio kalbą, vandens chemiją, informacines technologijas ir taip pat 3 studijų dalykus pirmąjį semestrą. Nurodė, kad kai taps kvalifikuotu inžinieriumi, sugrįš į Bangladešą ir prisidės prie vandens išteklių valdymo, dirbs prie vandens išteklių valdymo projekto, kuris padės užkirsti kelią potvyniams ir patobulins drėkinimo sistemą jo šalyje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Lietuviškas mokslinis laipsnis jau pripažįstamas visame pasaulyje. Bangladešo universitetų dotacijų komisiją (UDK) pripažįsta užsienio mokslinius laipsnius. Jam tereikės aplikuoti ir UDK pripažins jo mokslinį laipsnį. Nurodė, kad 1 mėnesio studijų kaina – nuo 800 iki 900 eurų, 8 000 – 9 000 eurų per metus. Nurodė, kad tėvas suteiks visapusišką finansinę paramą. Tėvas yra verslininkas, jis yra maisto prekių parduotuvės savininkas. Jo metinės pajamos sudaro nuo 22 000 iki 24 000 eurų. Jis turi pakankamai santaupų jo aukštojo mokslo studijoms. Jis jau yra sumokėjęs studijų mokestį už 1 metus. Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad jo 1 mėnesio pragyvenimo išlaidos – nuo 800 iki 900 eurų. Nurodė, kad jis anksčiau išduotų vizų neturėjo, pirmą kartą vyksta į užsienį mokytis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjo leidimo laikinai gyventi gavimo tikslas nėra studijos, nes pareiškėjas yra pakviestas nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. studijuoti Lietuvos inžinerijos kolegijoje, tai patvirtina Tarpininkavimo raštas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas detaliai paaiškino atsakovui, kodėl nusprendė atvykti studijuoti būtent į Lietuvos inžinerijos kolegiją. Pareiškėjas yra sumokėjęs už 1 metų studijas. Tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių nevertino. Teismo vertinimu, Sprendime atsakovas formaliai nurodė, kad asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus paviršutiniškai ir neišsamiai, netiksliai, asmens motyvai studijuoti Lietuvoje nebuvo pagrįsti ir yra paviršutiniški. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog tikrovės neatitinkanti informacija, visu pirma, turi būti melaginga, pasakyta tikslu sąmoningai apgauti atsakovą, kad būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, šiuo atveju tokių duomenų nėra. Nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės.

Taigi, iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, į kokius konkrečiai klausimus pareiškėjas atsakė netiksliai, kokia konkrečiai jo pateikta informacija nėra išsami, kurie konkrečiai pareiškėjo motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsti ir paviršutiniški, kokie konkrečiai prieštaravimai nustatyti tarp pareiškėjo Prašyme nurodytų duomenų ir apklausoje pateiktos informacijos ir kuo vadovaudamasis Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nepatvirtintas pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos. Taigi, Sprendimas priimtas vadovaujantis deklaratyviais teiginiais ir visiškai neišanalizavus pareiškėjo situacijos, jos nesusiejus su pritaikytomis teisės normomis (Įstatymo 35 straipsnio 2 ir 12 punktais).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamame Migracijos departamento Sprendime nėra pateikti minėtą Migracijos departamento išvadą pagrindžiantys argumentai. Sprendime nėra analizuojamos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo siekiu atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi, siekiant studijuoti kolegijoje. Sprendime nėra nurodoma, kurie pareiškėjos teiginiai Migracijos departamento vykdytos apklausos metu sudarė prielaidas spręsti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai dėl leidimo laikinai gyventi įgijimo studijų pagrindu yra nesusiję su jo studijomis kolegijoje. Šiuo atveju Sprendime iš esmės apsiribota bendrais teiginiais dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo ir rimto pagrindo manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat aktualių teisės aktų nuostatų nurodymu, tačiau individualus konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstas vertinimas nėra pateiktas. Taigi, Sprendime nėra atliktas su asmeniu, siekiančiu įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, susijusių aplinkybių visumos vertinimas.

Teismas pažymi, kad tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024, 2026 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1377-1188/2026).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principų (VAĮ 3 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Nustatyta, kad už skundą pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus skundą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 300 Eur už atstovavimą. Tai patvirtina pateikta į bylą 2026-01-08 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 654 bei jos 2026-01-09 apmokėjimas. Mokėtojas S. B., kuris raštu patvirtino, jog sumokėjo už pareiškėją 300 Eur ir neprieštarauja, kad ši suma būtų priteista pareiškėjui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuoto maksimalaus dydžio ir yra suderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl pareiškėjui priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovo. Iš viso priteistina pareiškėjui iš atsakovo 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-30 sprendimą Nr. 25S291213 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025-09-08 prašymą Nr. Nr. 2508-LLG-1102.

Priteisti pareiškėjui I. J. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė