- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- N-444-248-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. gegužės 28 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną, apie 16.20 val. Rokiškyje, Respublikos g., vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,55 promilės ± 5 procentai = 2,42 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimą.
Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 4 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 1500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
II.
A. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą ir skirti jam administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodė, kad savo kaltę padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad yra ūkininkas, turi žemės ūkio technikos, kurią naudoja žemės ūkio darbuose, be to, pagal paslaugų teikimo sutartį teikia transporto paslaugas įmonei, todėl neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones praras pragyvenimo šaltinį. Taip pat nurodė, kad dažnai reikia vežti dukrą pas gydytojus į Kauno akių klinikas konsultacijai ir gydymui dėl trumparegystės. Skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nubaustas pirmą kartą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, nes nors A. K. nurodė, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, tačiau 2004 m. gruodžio 23 d. už vairavimą būnant neblaiviam jis jau buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1500 litų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartimi A. K. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, padaręs išvadą, kad byloje esanti medžiaga ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai patvirtina, jog teisės pažeidimo veika įrodyta, teisingai kvalifikuota, byla išnagrinėta laikantis nustatytos tvarkos ir asmuo už administracinį teisės pažeidimą nubaustas teisėtai, skiriant nuobaudas, buvo tinkamai atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nors A. K. vienerių metų laikotarpiu nebuvo įvykdęs KET pažeidimų, tačiau jis 2004 m. gruodžio 23 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1500 litų administracine bauda, kas leidžia daryti išvadą, jog nuobauda už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą nepasiekė jai keliamų ilgalaikių tikslų – nepakeitė asmens požiūrio į KET reikalavimų laikymąsi ir jo elgesio. Teismas taip pat nurodė, kad A. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo vykdoma ūkine veikla bei šeimoje augančio vaiko turimais sveikatos sutrikimais, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir išskirtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo šiurkštų ir pavojingą teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi, A. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą, neskiriant jam papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. K. nurodo, kad nors teismas pripažino, kad nėra ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės, tačiau laikė sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą 2004 metais, tačiau pagal ATPK 36 straipsnį laikytina, kad jam iki šio administracinio teisės pažeidimo padarymo nebuvo skirta administracinė nuobauda. Pažymi, kad teismas, netenkindamas skundo, neįsigilino ir neatsižvelgė į kitas įstatymo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, leidžiančias jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – jis yra ūkininkas, todėl neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės tvarkyti ūkio, taip pat negalės dukros nuvežti pas gydytojus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis yra priimta pagrįstai, nes A. K. už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam 2004 m. gruodžio 23 d. buvo baustas 1500 litų bauda, todėl, nors tai ir nėra sunkinanti aplinkybė, bet parodo, kad jis išvadų nepadarė ir toliau vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. administracinėn atsakomybėn padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patrauktas pagrįstai ir jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam paskirtos administracinės nuobaudos atitinka jo asmenybę, kaltės laipsnį bei kitas nuobaudos paskyrimui turinčias reikšmės aplinkybes (pagal pažeidimo padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą).
Teikdamas apeliacinį skundą, A. K. neginčija padaryto pažeidimo, tačiau iš esmės siekia, kad jo atžvilgiu pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, būtų neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17-103/2007). A. K. teigimu, jo nurodytos aplinkybės – tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis yra ūkininkas ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina prižiūrint ūkį, taip pat rūpinantis dukra – laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme ir yra pakankamas pagrindas sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
Nurodytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) – įvertino Institucija, skirdama minimalią ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą, todėl pakartotinai atsižvelgti į šią aplinkybę ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybei įvertinti pagrindo nėra.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe negali būti laikoma tai, jog jis 2004 m. gruodžio 23 d. buvo baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą, t. y. už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė neabejotinai yra charakterizuojanti jo asmenybę ir jos pagrindu darytina išvada, jog jam paskirta administracinė nuobauda, nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nepadarė jam ilgalaikio poveikio ir nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudoms keliamų tikslų, nes jis padarė dar šiukštesnį ir pavojingesnį pažeidimą.
Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina siekiant tinkamai prižiūrėti ir rūpintis savo ūkiu, taip pat rūpinantis dukra, teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms ar kitokioms funkcijoms atlikti, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės - materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. (pažymėtina, kad jokių įrodymų, jog be jo nėra kitų artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti dukros nuvežimu į gydymo įstaigas, apeliantas nepateikė) - taip pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.
Jokių kitokių aplinkybių, kurias būtų pagrindas laikyti išskirtinėmis ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme, A. K. nenurodė.
Teisėjų kolegija pastebi, kad padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Apeliantui buvo nustatytas arti sunkaus girtumo laipsnis (pažymėtina, kad nors alkoholio kiekio matavimo priemonė užfiksavo 2,55 promilių girtumo laipsnį, kas jau būtų laikoma sunkiu girtumo laipsniu, tačiau jo naudai įvertinus alkoholio kiekio matavimo prietaiso paklaidą, galutinis alkoholio kiekio matavimo rezultatas, pagal kurį buvo kvalifikuotas jo pažeidimas, yra 2,42 promilės), kuris nebegali asmeniui palikti abejonių, jog jis negali vairuoti, kas duoda pagrindo išvadai, jog pažeidimas buvo padarytas sąmoningai. Be to, nors apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vairavo neblaivus tik dėl gautos traumos – 2007 m. gegužės 28 d. dirbdamas miške susižalojo galvą ir neturėdamas kaip pasikviesti pagalbos, pats vairavo, nors buvo išgėręs (b. l. 27-28), tačiau jo pateiktas Medicininių dokumentų išrašas (b. l. 26) patvirtina tai, kad trauma buityje, dėl kurios jis kreipėsi į ligoninę, įvyko 2007 m. gegužės 29 d. apie 11.00 val., taigi jo nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonės vairavimo 2007 m. gegužės 28 d., kai ir buvo užfiksuotas nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas, nepatvirtintos jokiais įrodymais.
Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.