Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-231-390/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-02-01
Bylos Nr.
2A-231-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
Atsakovas
Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“, Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
  • 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-231-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.5; 36.3; 42.9; 52.1; 114.8.4; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant atsakovo Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ atstovams V. V., adv. Vytautei Linaburgienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Daivai Žemelienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. įmonės „Alna“ ieškinį atsakovams Krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. P. įmonė „Alna“ prašė priteisti iš atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ ir subsidiariai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, 42.488,60 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas R. P. įmonė „Alna“ 2003 metais pagal suderintą sąmatą atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ patalpose, esančiose Drobės g. 29, Kaunas, atliko santechnikos darbus už 42.488,60 Lt. Atliktų darbų apmokėjimą 2003-10-10 d. garantiniu raštu Nr. 700-2-56 garantavo atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ už atliktus santechnikos darbus neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 42.488,60 Lt. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pagal garantinį raštą už atliktus santechnikos darbus turėjo apmokėti iš 2004 metų biudžeto, tačiau apmokėjimas iki šiol nėra įvykdytas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai 35 000 Lt skolos, 2230 Lt bylinėjimosi išlaidų, reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė. Išdėstė atsakovui priteistos - 35 000 Lt sumos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpyje nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovai Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, kad krikščioniškajame labdaros fonde „Tėvo namai“ santechnikos darbai buvo atlikti ieškovo 2003 m. ir jam yra nesumokėta 42.488,60 Lt. Nustatė, kad 2003 10 10 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentas raštu Nr. 700-2-56 informavo, kad Kauno miesto savivaldybė garantuoja numatomų santechnikos darbų krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ patalpose Drobės g. 27,29 Kaune apmokėjimą iš kitų metų savivaldybės biudžeto (b.l.7). Kadangi minėtame rašte nenurodyta jokia suma ir nenurodytas skolininkas, teismas sprendė, jog šis raštas neatitinka LR civiliniame kodekse garantijai keliamų reikalavimų ir negali būti laikomas garantija. Taip pat konstatavo, kad minėtas raštas laikytinas niekiniu ir negalioja, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, įtvirtintoms LR civilinio kodekso 6.90 str. 1 d., LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p. ir 28 p., 50 str. 3 d., LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. bei 9 str. 2 d. ir 10 str. 1 d., todėl ieškovo ieškinį atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė ir Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ 1998 03 18 buvo sudarę negyvenamų pastatų ir patalpų panaudos sutartį Nr. 55/P iki 2003 04 01, pagal kurios 5.4 punktą panaudos gavėjas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti negyvenamų patalpų priežiūros ir remonto darbus. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas, rašydamas 2006 12 19 pranešimą, kad jokių finansinių, materialinių pretenzijų Krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“ neturi, buvo suklaidintas atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ pranešimo, kuriuo, ši garantavo, kad savivaldybė turėjo pagal garantinį raštą apmokėti už atliktus santechnikos darbus iš 2004 m. biudžeto. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ už suteiktas ieškovo paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė, o ieškovas sutartiniuose santykiuose iš dalies buvo neapdairus ir neatidus, nes nesudarė sutarties dėl darbų atlikimo, todėl priteistiną iš atsakovo sumą sumažino iki 35000 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra sunkmetis ir atsakovas yra ne pelno siekianti organizacija, o ieškovas nebuvo apdairus ir atidus, siekdamas, kad nebūtų pažeistos abiejų šalių teisės, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ prašo panaikinti 2009-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl 35 000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteistos sumos išdėstymo yra nepagrįstas, nes buvo priimtas iš esmės neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai konstatavo, kad fondas yra skolingas ieškovui ir privalo sumokėti reikalaujamą skolą. Tarp fondo ir ieškovo 2003-10-10 nebuvo susiklostę prievoliniai rangos santykiai ir nebuvo jokių susitarimų ar kitokių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad tokie santykiai įvyks ateityje, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš Fondo apmokėti už darbus. Teigia, kad prievoliniai rangos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir savivaldybės. Buvo atlikti darbai – inžinerinės sistemos (šildymo sistemos) įvedimas visame pastate. Fondas negalėjo būti užsakovu dėl minėtų darbų atlikimo, nes savo valia ir lėšomis užsakyti tokius darbus neturėjo teisės. Teismas nepagrįstai siaurai vertino panaudos sutartį, akcentuodamas šios sutarties 5.4 p., kuriame kaip panaudos gavėjo pareiga yra įvardijama pareiga savo lėšomis atlikti negyvenamųjų patalpų priežiūros ir remonto darbus (kasdieninius elementarius darbus). Tuo tarpu pagal panaudos sutarties 4.2. p. panaudos davėjas t.y. savivaldybė privalo atlikti patalpų rekonstravimo (keičiamos inžinerinės sistemos bei įranga) ar remonto (pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų bei įrangos elementai) darbus. Kadangi panaudos sutartyje yra numatyti kitokie šalių įsipareigojimai negu bendrosios pareigos, nustatytos CK 6.636 str. aiškinant šalių teises ir pareigas, turi būti taikomos panaudos sutarties sąlygos. Fondo pateiktas 2003-10-10 prašymas savivaldybei gali būti vertinamas tik kaip panaudos gavėjo prašymas panaudos davėją inicijuoti ir atlikti darbus. Iš savivaldybės pareikštos valios, o būtent iš 2003-10-10 rašto Nr. 700-2-56, kuris buvo adresuotas ne fondui, o ieškovui yra aišku, kad būtent savivaldybė buvo jai priskirtų pagal sutartį darbų užsakove. Taip pat nurodo, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo aplinkybės įrodo, jog rangos prievoliniai santykiai buvo susiklostę tarp savivaldybės ir ieškovo: darbus priėmė ne fondas, o savivaldybė. Ieškovo atstovas patvirtino, kad būtent savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius G. J., o ne fondo atstovas buvo kviečiamas priimti darbus; darbai buvo priduoti apžiūros būdu, buvo organizuotas konkursas, nors ir atbuline data. Teigia, kad teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento raštą Nr. 700-2-56 kvalifikavo kaip garantiją ir ją pripažino niekine. Minėtas raštas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip garantija, nes juo savivaldybė ne garantavo, o tiesiogiai įsipareigojo apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Tam, kad prievolių užtikrinimas garantija būtų galimas, tarp skolininko ir kreditoriaus turi būti susiklostę prievoliniai santykiai, kadangi tarp fondo ir ieškovo nebuvo susiklostę rangos prievoliniai santykiai – šiuo raštu savivaldybė galėjo garantuoti tik savo pačios prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas 2003 m. pagal suderintą sąmatą fondo patalpose atliko santechnikos darbus už 42 488,60 Lt. Visos šalys pripažino tik patį darbų atlikimo faktą. Nei viena iš šalių nepatvirtino, kad buvo suderėti ir atlikti darbai būtent tokios vertės, kokia buvo nurodyta ieškovo pateiktoje sąmatoje – 42 488,60. Fondo atstovas netgi ginčijo, kad ieškovas atliko darbus už dvigubai mažesnę kainą (b.l. 70-71). Būtent kokie ir kokios vertės darbai buvo iš tiesų atlikti ar suderėti nėra pagrįsta jokiais įrodymai, išskyrus prie bylos pridėtą sąmatą. Vien šis įrodymas nėra pakankamas, kad nustatyti tikrąją suderėtų ar atliktų ir neapmokėtų darbų vertę. Ieškovo atstovas paaiškino, kad „viskas buvo daroma atbuline data“ (b.l. 69), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo sąžiningumo nustatant ir reikalaujant būtent tokio dydžio skolą. Iš sąmatos negalima nustatyti kada ji buvo sudaryta ir suderinta, todėl konstatuotina, kad ieškovui pradėjus ir netgi atlikus darbus sąmata nebuvo įsigaliojusi ir tapusi rangos sutarties dalimi. Esant bylos įrodymuose prieštaravimų teismas turėjo pareigą juos aiškintis. Ieškovas yra daugiau nei 18 metų darbų rangos paslaugas teikianti įmonė, todėl neaišku kodėl teismas ją laiko silpnesniąja šalimi. Tokios patirties įmonės darbuotojams turėtų būti taikomi atidaus, rūpestingo verslininko kriterijai. Teismo konstatavimas, kad Fondas savo raštu garantavo, kad savivaldybė turėjo apmokėti už atliktus iš 2004 m. biudžeto prieštarauja 2006-12-19 fondo rašto turiniui ar bet kokiam kitam fondo raštui, nes fondas jokios garantijos raštu niekam nesuteikė. Konstatavimas, kad ieškovas 2006-12-19 rašydamas pranešimą buvo suklaidintas fondo pranešimo, prieštarauja ieškovo tos pačios dienos raštui Nr. 45 savivaldybei, kuriuo ieškovas reikalauja iš savivaldybės apmokėti pagal įsipareigojimus. Taip pat nurodo, jog net fondą pripažinus buvus sutartiniuose santykiuose su ieškovu, fondas yra visiškai atleistinas nuo atsakomybės dėl paties ieškovo kaip kreditoriaus kaltės. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis būdamas verslininkas ir turėdamas pareigą veikti protingai, apdairiai, atidžiai, elgėsi ypatingai neapdairiai ir neatsakingai. Tokie ieškovo veiksmai kaip darbų atlikimas nesant sutarties, esant neaiškiam užsakovui, neišsiaiškinus visų aplinkybių, darbų perdavimo-priėmimo tinkamas neįforminimas, pasikliovimas abejotino turinio raštais, „visko darymas atbuline data“ vertintinas kaip itin didelis nerūpestingumas, neatidumas ir nesąžiningumas, kuris negali būti pateisinamas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Teigia, kad apelianto argumentas, jog rangos prievoliniai santykiai buvo susiklostę ne tarp ieškovo ir fondo, o tarp ieškovo ir savivaldybės yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Darbai buvo atlikti fondo naudojamose patalpose, kad fondas galėtų jose vykdyti savo veiklą. Darbų sąmata su fondu buvo suderinta. Panaudos sutarties 5.4 p. numatyta, kad šalių susitarimu rekonstravimo ir remonto darbai gali būti atliekami panaudos gavėjo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad fondas nepateikė leidimo patalpų rekonstravimui, savivaldybė neturėjo pagrindo leisti atlikti šiuos darbus ar numatyti jiems lėšų. Savivaldybė niekada neorganizavo konkurso minėtiems darbams pirkti ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, fondas nebuvo pateikęs jokios programos finansavimui gauti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atliktus darbus priėmė fondas, o, kaip ir pažymėta sprendime, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus vedėjas buvo atvykę apžiūrėti kokie santechnikos darbai buvo atlikti, tačiau jų nepriiminėjo ir niekur nepasirašinėjo. Teigia, kad apelianto argumentai dėl skolos dydžio yra atmestini, kadangi darbų atlikimo sąmata buvo suderinta su fondo atstovu. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2006-12-19 pranešime nurodydamas, jog finansinių ir materialinių pretenzijų dėl įvykdytų darbų fondui neturi, buvo suklaidintas yra atmestinas, kadangi pats ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šis pranešimas buvo parašytas suklydus iš nežinojimo, ką patvirtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas fondą kaip atsakovą.

Ieškovo R. P. įmonės „Alna“ atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CK 6. 2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolei atsirasti gali pakakti vieno juridinio fakto.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo įmonė 2003m. atliko atsakovo Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ panaudos pagrindu naudojamose patalpose, esančiose Drobės g. 27, Kaune, santechnikos darbus. Atliktų darbų lokalinę sąmatą pasirašė atsakovo Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ vadovas ir ieškovo atstovas. Taigi, byloje esanti darbų atlikimo sąmata yra pakankamas rašytinis įrodymas patvirtinantis tarp šalių atsiradusius prievolinius santykius. Nurodytas atsakovas paminėtos darbų atlikimo sąmatos neginčija, o teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalių pasirašytas dokumentas sukuria šalims teises ir pareigas ir turi juridinę galią. Esant nustatytoms aplinkybėms ir byloje nustatytų kitų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ nevykdė prievolės ieškovui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad ieškovas atsakovui atliko darbų 42488,60 Lt sumai. Apylinkės teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek ir atsakovo veiksmus vykdant prievolę tenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ ieškovui 35000 Lt skolos. Ieškovas su tokiu priimtu teismo sprendimu sutinka ir apeliacinio skundo nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, toks priimtas teismo sprendimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams įtvirtintiems C K 1. 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl sudarytos tarp atsakovų panaudos sutarties sąlygų aiškinimo nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad tarp ieškovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo susiklostę rangos prievoliniai santykiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės prievolinių santykių atsiradimą nėra. Byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento 2003m. spalio 10d. raštas, kuriame buvo nurodyta informacija, kad Kauno miesto savivaldybė garantuoja numatomų santechnikos darbų Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ patalpose Drobės g. 27, 29, Kaune, apmokėjimą iš kitų metų savivaldybės biudžeto, parodo savivaldybės įsipareigojimą garantuoti apmokėjimą ieškovui, tačiau iš jo turinio negalima spręsti, jog tarp šalių buvo susiklostę tiesioginiai prievoliniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį raštą laikė niekiniu ir jo nelaikė garantija ( C K 1. 78 straipsnio 3 dalis). Pagal C K 6.90 straipsnį garantija yra vienašalis sandoris. Garantas gali būti bet kuris veiksnus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Garantai negali būti viešieji juridiniai asmenys, jeigu garantija prieštarauja jų specialiajam civiliniam teisnumui ( C K 2. 74 straipsnio 2 dalis). L R Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto, galiojusio nuo 2003-07-23 iki 2003-11-05 redakcija nustatė, kad savivaldybės taryba vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas. Byloje nenustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą dėl garantijos suteikimo ir garantavo ieškovui apmokėjimo už darbų atlikimą. Tokiu būdu, skolininkui nevykdant prievolės savivaldybei garanto atsakomybė neatsiranda.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 22d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėJolita Cirulienė