- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- B2-1680-555/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- G. N.
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. N. skundą dėl 2013 m. vasario 11 d. bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdžio nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. N. skundu prašo pripažinti negaliojančiu 2013-02-11 bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl pradinių įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo" priimtą nutarimą: 1. Patvirtinti pradines bankrutavusios G. N. įmonės savininkams priklausančio nekilnojamojo turto komplekso, įkeisto ,,Swedbank", AB, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo kainas pirmosioms varžytynėms bendrai 2.350.000,00 Lt sumai. Nekilnojamąjį turtą parduoti kartu iš varžytynių 2001-07-03 LRV nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka. Nustatyti 3 % turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 1.000,00 Lt mokestį varžytynių žiūrovui. 2. Iš varžytynių neparduoto nekilnojamojo turto kainas sumažinti 20 procentų nuo pradinės pardavimo kainos, t. y. 1.880.000,00 Lt, ir turtą toliau pardavinėti iš varžytynių. 3. Įpareigoti administratorių kiekvienas turto pardavimo varžytynes skelbti atskirai.
Nurodo, kad apie komiteto posėdį sužinojo 2013-03-20, kai atstovas gavo administratoriaus raštą Nr. 7795 dėl bankrutavusios G. N. įmonės kartu su 2013-02-11 kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 9 kopija. Dėl skundžiamo nutarimo priėmimo procedūros. Ginčo situacijoje pareiškėjas neginčija balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, tačiau atkreipia dėmesį, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas išimtinai bankų balsais, iš kurių net du yra laikytini susijusiais asmenimis, t. y. „Swedbank", AB ir UAB „Swedbank lizingas". Toks susijusių asmenų „Swedbank", AB ir UAB „Swedbank lizingas" veikimas laikytinas netiesioginio spaudimo priemone ir yra nesąžiningas. Dėl skundžiamo nutarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. G. N. hipoteka užtikrino G. N. įmonės prievolę „Swedbank", AB - įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. (toliau - Turtas). Pagal ĮBĮ 33 straipsnį bankrutavusios G. N. įmonės savininko Turtas gali būti parduodamas tik tuo atveju, kai įmonė neturės jokio turto ar to Turto nepakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį įkeisto daikto savininkas, G. N., atsako už skolininko, bankrutavusios G. N. įmonės, įsipareigojimo įvykdymą subsidiariai. Darytina išvada, kad bankrutavusios G. N. įmonės savininko G. N. Turtas gali būti parduodamas tik įsitikinus, kad bankrutavusi G. N. įmonė neturi jokio turto, priešingu atveju būtų pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos. Administratorius Kauno apygardos teismui padavė 2011-07-18 ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo yra ginčijama 2008-04-17 UAB „Swedbank lizingas" ir G. N. įmonės sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis dviem pagrindais, t. y. kaip prieštaraujanti įmonės teisnumui (CK 1.82 straipsnis) ir prieštaraujanti imperatyvioms normoms (CK 1.80 straipsnis). Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tenkinus ieškinį būtų taikoma restitucija, kurios metu bankrutavusiai G. N. įmonei būtų priteistas didelės vertės nekilnojamasis turtas - įmonė turėtų pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir iš kurio būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus, ko pasėkoje nereikėtų nukreipti išieškojimo iš įmonės savininko G. N. Turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Swedbank lizingas" būdamas atsakovu byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (ieškinio suma 15.624.200,00 Lt), skundžiamu nutarimu siekia daryti spaudimą, kas akivaizdžiai yra nesąžininga ir neteisinga. Neįsitikinus, kad bankrutavusi įmonė neturi visiškai jokio turto negali būti pradėtas išieškojimas Skundžiamo nutarimo pagrindu, todėl Skundžiamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Bankrutavusios G. N. įmonės administratorius su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jo, kaip individualios įmonės savininko, ir bankrutavusios G. N. įmonės atsakomybė yra subsidiari, todėl reikalavimai į įkeistą turtą gali būti nukreipiami tik pasibaigus įmonės bankroto bylai, t. y. nustačius, kad įmonė negali pati patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimų bei nustačius kokia apimtimi hipotekos kreditoriaus reikalavimai liko nepatenkinti. Nurodo, kad skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą objektą ir ši hipotekos kreditoriaus teisė yra siejama tik su skolininko prievolės neįvykdymu, o ne jo nemokumo nustatymu. Šiuo atveju, nėra ginčo, kad bankrutavusi G. N. įmonė yra neįvykdžiusi savo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui teismo patvirtintų kreditoriaus finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje apimtyje, todėl AB "Swedbank" turi teisę nukreipti išieškojimą į G. N. priklausantį Turtą ir tokia hipotekos kreditoriaus teisė neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms. Mano, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimų į hipotekos objektą nukreipimui netrukdo skunde nurodyto ieškinio dėl 2008-04-17 UAB „Swedbank lizingas" ir G. N. įmonės 2008-04-17 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimas, kadangi ieškinio tenkinimo atveju, pareiškėjas tiesiog įgytų regreso teisę į įmonę reikalauti hipotekos kreditoriaus iš pareiškėjo išieškotos sumos.
Atsiliepimas
Kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimu į skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, kad G. N. įsipareigojimų „Swedbank", AB įvykdymas buvo užtikrintas G. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ., Marijampolės r., ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ., Marijampolės r., įkeitimu. „Swedbank", AB 2009 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl 404 750,73 eurų, kas sudaro 1 397 523,32 litų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo G. N. įmonės bankroto byloje, kurie ir buvo patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad neribotos atsakomybės juridinio asmens bankroto byloje apskaitomi ir neribotos atsakomybės juridinio asmens savininko (dalyvio) asmeniniais įsipareigojimai kreditoriai, bankrutavusios G. N. įmonės kreditoriai ginčo 2013 m. vasario 11 d. kreditorių komiteto posėdyje sprendė dėl G. N. nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank", AB užtikrinant asmenines G. N., o ne bankrutuojančios G. N. įmonės, prievoles įkeisto turto pardavimo klausimus. ĮBĮ nuostatos kreditorių susirinkimui (kreditorių komitetui), o ne teismui suteikia teisę nustatyti parduodamo turto vertę bei pardavimo tvarką, teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą (kreditorių komitetą) nuspręsti susirinkimui (komitetui) priskirtų klausimų, todėl teismas, spręsdamas ar kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimas dėl pradinės įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymo, turi patikrinti, ar skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad G. N. skunde patvirtino, kad ginčo kreditorių komiteto nutarimų balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos jis neginčija, skundas turi būti atmestas. Pažymi, kad G. N. neginčija jam nuosavybės teise priklausančio „Swedbank", AB įkeisto turto vertės. Kadangi ginčo turtas buvo įkeisti užtikrinant ne bankrutavusios G. N. įmonės, o asmeninių G. N. įsipareigojimų įvykdymą, visi skundo argumentai, susiję su svetimo daikto hipoteka yra atmestini. Dėl tos pačios priežasties nepagrįsti ir neturintys įtakos ginčui skundo argumentai, susiję su ginču tarp bankrutavusios G. N. įmonės ir „Swedbank lizingas", UAB, kadangi nėra jokio pagrindo sieti dviejų skirtingų, pagal savo prigimtį, skolų išieškojimo realizuojant skirtingą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas senaties terminas skundui pateikti, prašo jį taikyti ir skundą atmesti.
Kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo sutartinės hipotekos rūšį, todėl visi skundo argumentai, susiję su svetimo daikto hipoteka, yra atmestini. Nors skunde akcentuojama, kad Kauno apygardos teismui pareikšto ieškinio suma yra net 15 624 200 Lt, tačiau atkreipia dėmesį,, kad ieškinio reikalavimais yra prašoma taikyti restituciją, t.y. bankrutavusiai G. N. įmonei priteisiant nekilnojamąjį turtą, o „Swedbank lizingas", UAB iš bankrutavusios G. N. įmonės priteisiant 1 000 000 Lt, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Kauno apygardos teismui tenkinus ieškinį būtų patenkinti visi bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių reikalavimai yra niekuo nepagrįsta bei neįrodyta pareiškėjo nuomonė. Kreditoriaus nuomone, jei būtų laukiama kol įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmestinas.
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi G. N. įmonei iškelta bankroto byla. Bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdžio įvykusio 2013 m. vasario 11 d. protokolu Nr. 9, darbotvarkės klausimu Nr. 1 nutarta patvirtinti pradines bankrutavusias G. N. įmonės savininkams priklausančio nekilnojamojo turto komplekso, įkeisto „Swedbank“, AB, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo kainas pirmosioms varžytynėms bendrai 2 350 000 Lt sumai. Nekilnojamąjį turtą parduoti kartu iš varžytynių 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka. Nustatyti 3 proc. turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 1 000 Lt mokestį varžytinių žiūrovui. Iš varžytinių neparduoto nekilnojamojo turto kainas sumažinti 20 procentų nuo pradinės pardavimo kainos, t.y. 1 880 000 Lt, ir turtą toliau pardavinėti iš varžytynių 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka. Turtą nepardavus iš varžytynių, turto pardavimo kainą sumažinti dar 20 procentų, t. y. 1 410 000 Lt sumai ir toliau pardavinėti kartu iš varžytynių. Įpareigoti administratorių kiekvienas turto pardavimo varžytynes skelbti atskirai (b. l. 11-15).
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Paminėto įstatymo normos suteikia teisę kreditoriams, taip pat ir neribotos atsakomybės įmonės dalyviui, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 24 straipsnio 5 dalis). Įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus ir CPK 75 straipsnyje numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Minimo ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas apie skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą, kuriame buvo nustatyta įmonės savininkui priklausančio turto pardavimo tvarka sužinojo 2013-03-20 (b. l. 10), pareiškėjo atstovui gavus skundžiamo kreditorių komiteto protokolo Nr. 9 kopiją, todėl teismo vertinimu, pateikus teismui skundą 2013 m. kovo 27 d., įstatyme nustatyto termino apskųsti kreditorių komiteto nutarimus nepraleido.
CK 2.50 straipsnis nustato juridinių asmenų atsakomybę pagal prievoles. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali įmonė ir ūkinė bendrija. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad „Swedbank“ AB ir G. N. 2005 m. balandžio 29 d. sudarė Kredito sutartį, kuria remiantis G. N. buvo suteiktas 289 620 eurų kreditas (b. l. 53-61) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) . Marijampolės r. sav., statybai. 2006 m. balandžio 26 d. Kredito sutarties šalys sudarė Susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo (b. l. 67-69), kuriuo G. N. suteikto kredito suma buvo padidinta iki 550 278 eurų. G. N. įsipareigojimų „Swedbank“, AB įvykdymas buvo užtikrintas G. N. nuosavybės tiese priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės r. sav., įkeitimu (b. l. 74-94). Individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, jų turtas atskirtas, tačiau kai bankroto byla iškeliama individuliai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad kredito sutarties pagrindu „Swedbank“, AB G. N. įmonės bankroto byloje pareiškė 404 750,73 eurų kreditorinį reikalavimą (b. l. 95-96), bendras bankroto byloje šio kreditoriaus reikalavimas patvirtintas 7 029 764, 06 Lt sumai, visi bankrutavusios G. N. įmonės kreditoriniai reikalavimai ginčijamo nutarimo priėmimo dienai sudarė 31 168 706,90 Lt sumą.
ĮBĮ kreditorių susirinkimui suteikia teisę spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, vienas jų – tvirtinti įmonės turto pardavimo tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kreditorių susirinkimo patvirtintomis bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainomis (ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalis). Turto pardavimo procedūra detalizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, – jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamos bylos atveju darytina išvada, kad įmonės savininko turimas turtas gali būti parduotas ir tuomet, kai yra išieškoma pagal įmonės savininko asmenines prievoles, taip pat, kai įmonės turtas nors ir neparduotas, tačiau akivaizdu, kad jo nepakaks kreditoriniams reikalavimams patenkinti.
Pareiškėjas, iš esmės sutikdamas, kad kreditoriai vykdydami bankroto procedūras turi teisę spręsti dėl įmonės dalyvio turto padavimo, nurodo, kad bankrutuojanti įmonė iniciavo teisminį ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (b. l. 18-25), todėl ieškinio patenkinimo atveju taikius restituciją, įmonei būtų grąžintas turtas, kurio vertė daugiau nei 15 000 000 Lt. Pareiškėjo vertinimu, juridinio asmens dalyvio turtas galėtų būti pardavinėjamas tik tuo atveju, kai išaiškės, kad galimai, ieškinio patenkinimo atveju, grąžinto įmonei turto nepakaktų skolai padengti.
Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, kartu – likviduoti įmonei (skolininkui) skolų naštą, taip pat apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Kadangi iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad bankrutuojančios G. N. individualios įmonės turto nepakaks, net ir nurodyto ieškinio, kuriuo siekiama pripažinti nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu ir grąžinti įmonei turtą, patenkinimo atveju, patenkinti visų kreditorių reikalavimų, turės būti pradėtas išieškojimas ir iš įmonės savininkams priklausančio turto, todėl sprendimas nepardavinėti bankrutuojančios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančio turto, kol nėra realizuotas bankrutuojančios įmonės turtas, pažeistų kreditorių teisę kuo operatyviau patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje. Nustačius šias aplinkybes spręstina, kad bankroto byloje įstatymo nustatyta tvarka pagrįstai vykdomas pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas (ĮBĮ 33 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus ir jis yra priimtas suteiktos kompetencijos ribose. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, kadangi nenustatyti pagrindai panaikinti teisėtą ir nustatyta tvarka priimtą kreditorių komiteto nutarimą.
Skundą atmetus, nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo G. N. skundą dėl 2013 m. vasario 21 d. bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl pradinių įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2013 m. vasario 11 d. bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl pradinių įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ priimto nutarimo vykdymą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.