Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės UAB „Saginda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutarties hipotekos byloje Nr. 20-263 pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB banko prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipotekos lakštu įkeisto skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei UAB „Saginda“, įkeisto turto savininkai E. R. G., D. G., I. G..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kreditorius „Swedbank“, AB 2009-09-25 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininkės UAB „Saginda“ nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui, areštuoti įkeistą sutartinės hipotekos lakštais: Nr. 04120070004460 pareiškėjui įkeistą UAB „Saginda“ nuosavybės teise priklausantį sandėlį, unikalus Nr. 4400-0051-1115:2599, adresas – Tiekimo g. 4, Panevėžys, Nr. 04120060001424 įkeistą UAB „Saginda“ priklausantį gamybinį pastatą, unikalus Nr. 4400-0816-3542, adresas - Tiekimo g. 4, Panevėžys, Nr. 04120010001913 įkeistą E. R. G. nuosavybės teise priklausančią parduotuvę/patalpą Nr. 10, unikalus Nr. 2796-2023-8018:0009, adresas – Savanorių a. 13, Panevėžys, Nr.04120010001913 įkeistą D. G. ir I. G. nuosavybės teise priklausančią parduotuvę/patalpą Nr. 11, unikalus Nr. 2796-2023-8018:0010, Nr. tu Nr. 04220020001289, įkeistą kilnojamąjį turtą: visas esamas ir būsimas lėšas, esančias UAB „Saginda“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias UAB „Swedbank“, AB; G. G. ir D. G. įkeistą turtą – nuomos teises į 179 kv. m. žemės sklypo dalį bendrai nuomojamame 812 kv. m. valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. 2701/0020:340), esančiame Savanorių a. 13, Panevėžys, Nr. 04220050000007 UAB „Sangida“ įkeistą kilnojamąjį turtą: visas apyvartoje esančias prekių atsargas pagal 2004-11-25 sąrašą, kurių vertė 2 850 000 Lt, esančias Stoties g. 423, Panevėžys; Tiekimo g. 4, Panevėžys; Janonio g. 30, Panevėžys; Savitiškio g. 30, Panevėžys; Žirmūnų g. 70, Vilnius; Tilžės g. 74, Šiauliai; Taikos pr. 56, Klaipėda; Naujoji g. 54-81, Alytus, Nr. 04220060001428 UAB „Sangida“ įkeistą kilnojamąjį turtą – nuomos teises į 0,5947 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai nuomojamame 6,4044 ha valstybinės žemės sklype, esančiame Tiekimo g. 4, Panevėžys.

Nurodė, kad kredito sutartis Nr. 646029 (su visais pakeitimais ir papildymais) vadovaujantis jos 11.2.1.1 punktu nutraukta 2009-09-18, nes UAB „Saginda“ prievolių pagal šią sutartį neįvykdė. UAB „Saginda“ pagal kredito sutartį Nr. 646029 pareiškėjui 2009-09-22 buvo skolinga 639 856,69 EUR (iš jų 627 397,80 EUR negrąžintos paskolos, 5810,42 EUR pradelstų palūkanų, 6505,76 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 142,71 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas), 1 659 588,13 USD (iš jų 1 599 999,44 USD negrąžintos paskolos, 23 150,40 USD pradelstų palūkanų, 35 840 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 598,29 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas). Bendrą skolą sudaro 639 856,69 EUR, 1 659 588,13 USD bei 131 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto (7 t., b. l. 44-46).

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009-10-23 nutartimi pareiškėjo „Swedbank“, AB prašymą patenkino ir nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: parduotuvę/patalpą Nr. 10 unikalus Nr. 2796-2023-8018:0009, adresas – Savanorių a. 13, Panevėžys, nuosavybės teise priklausančią E. R. G.; parduotuvę/patalpą Nr. 11, unikalus Nr. 2796-2023-8018:0010, esančią Savanorių a. 13, Panevėžys, nuosavybės teise priklausančią D. G. ir I. G.; gamybinį pastatą, unikalus Nr. 4400-0816-3542, esantį Tiekimo g. 4, Panevėžys, nuosavybės teise priklausantį UAB „Saginda“; sandėlį, unikalus Nr. 4400-0051-1115:2599, esantį Tiekimo g. 4, Panevėžys, nuosavybės teise priklausantį UAB „Saginda“, - uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Skolininkę ir įkeisto turto teismas minėta nutartimi įspėjo, kad, skolininkei negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Teismas nustatė, kad, skolininkei nevykdant prievolės pagal kredito sutartį Nr. 646029 su pakeitimais ir papildymais, ji buvo įspėta apie sutarties nutraukimą. Kredito sutartis nutraukta 2009-09-18. Skolininkė iki šiol nepadengė įsiskolinimo bankui (7 t., b. l. 246-248).

Skolininkė ir įkeisto turto savininkė UAB „Saginda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009-10-23 nutartį ir atmesti kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įteikti įspėjimą (žurnalo eilės Nr. 04200903325, 04200903320, 04200903321, 04200903322). Kreditorius „Swedbank“, AB prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Saginda“ nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui. Pagal hipotekos lakšto 2009-07-25 pakeitimą prievolės įvykdymo terminas – 2015-11-25. Taigi, hipotekos teismo nutartis prieštarauja LR CK 4.192 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad priverstinis išieškojimas galimas tada, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas savo įsipareigojimų neįvykdo. Nesutinka su kreditoriaus nuomone, kad 2009-09-18 jis vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. 646029 (su visais pakeitimais ir papildymais). Kredito sutarties Nr. 646029 (susitarimas 646029/T27-21085-KL-4, pasirašytas 2002-11-27, 2003-03-13 pakeitimas, 2003-11-20 pakeitimas, 2005-11-25) 11.2.1 punkte nurodyta, kad Bankas turi teisę, prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Kredito gavėją, reikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų bankui dalį negrąžinto kredito, arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas padaro bent vieną iš šių esminių Sutarties pažeidimų. 11.2.2 punktas taip pat numato, kad bankas turi teisę, prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, reikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų Bankui dalį negrąžinto kredito, arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu paaiškėja toliau sutartyje nurodytos aplinkybės. 2009-09-31 raštu Nr. SR-33453 bankas, pažeisdamas sutarties sąlygas, pareikalavo ir grąžinti nurodytą sumą kredito, ir įspėjo, kad, jei negrąžins kredito, bankas sutartį nutrauks vienašališkai. Tokios teisės sutartis bankui nesuteikė. Kadangi 2009-08-31 pranešime Nr. SR-33453 bankas nurodė, kad siekia išvengti nesutarimų ir siūlė taikų sprendimo kelią, tame tarpe - siūlė pranešti bankui apie siūlomus įsiskolinimo panaikinimo būdus, laikė, kad šis pranešimas yra pranešimas apie reikalavimą prieš terminą grąžinti Bankui dalį negrąžinto kredito. Mano, kad vienu pranešimu bankas neturėjo teisės realizuoti dviejų teisių, kurios abi kartu pagal sutartį negali būti realizuojamos. Mano, kad 2009-08-31 pranešimu Bankas realizavo savo teisę, numatytą 11.2.1 bei 11.2.2 punktų pirmoje dalyje, t. y. realizavo teisę pareikalauti sumokėti nurodytą paskolos sumą. Reaguodama į 2009-08-31 banko siųstą įspėjimą, UAB „Saginda“ 2009-09-18 išsiųstu pranešimu prašė nenutraukti sutarties bei tęsti sutartinius santykius bei siūlė restruktūrizuoti skolą. Remiantis LR CK 6.218 str. 2 d., bankas prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu jis per protingą terminą nepranešė UAB „Saginda“ apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. Tokio pranešimo negavo. Priešingai, pažeisdamas minėto straipsnio nuostatas, Bankas 2009-09-24 raštu Nr. SR-33453 pranešė, kad nemato galimybių stabdyti skolų mokėjimą keletui metų ir restruktūrizuoti kredito gavėją bei, kad jau sutartį nutraukė, nors kaip minėta, Bankas nesilaikė sutartyje įspėti apie nutraukimą nustatyto 10 dienų termino. Sutartį su Banku sudarė prisijungimo būdu, t. y. priėmė banko pasiūlytas sąlygas. LR CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad, jei abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Taigi Sutarties 11.2.1 ir 11.2.2 punktai turi būti aiškinami taip, kaip išdėstyta šiame skunde. Be to, priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto kreditorius privalo vykdyti iš viso įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir turi neapsiriboti tik vienu turtu, kuriuo buvo užtikrinta paskolos sutartis, kadangi vienoje įkeitimo sutartyje ir jos pakeitimuose (hipotekos lakštuose) buvo numatyti visi vienos paskolos sutarties užtikrinimai. Paskolos sutartis užtikrinta eile kitų tiek kilnojamųjų, tiek nekilnojamojo turto įkeitimų bei hipoteka. Tačiau teismas nurodė, kad išieškojimas bus vykdomas būtent iš fiziniams asmenims, kurie nėra banko skolininkai, nuosavybės teise priklausančio turto. Kadangi vienos paskolos užtikrinimui yra įkeista ir kilnojamieji, ir nekilnojamieji daiktai, kreditorius neturi teisės pasirinkti, į kokius įkeistus turto objektus (kilnojamuosius ar nekilnojamuosius) nukreipti išieškojimą, nes CK 4.217 str. netaikomas. Todėl bankas neturi teisės reikalauti išieškoti negrąžintos paskolos tik iš fiziniams asmenims įkeisto turto (b. l. 255-258).

Pareiškėjas „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui, nurodytam hipotekos lakšte (2015-11-25), nes nenutraukė 2001-08-27 kredito sutarties Nr. 646029 (su vėlesniais pakeitimais).Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties Nr. 646029 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 11.2.1.1. įtvirtintas atvejis, kai bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, t. y., kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nesumoka bet kokių mokėjimų pagal sutartį. UAB „Saginda“ atskirąjame skunde netiksliai cituoja kredito sutarties nuostatas bei nepagrįstai nurodo, kad sutartis suteikia teisę arba įspėti kredito gavėją dėl netinkamo prievolių vykdymo, arba nutraukti kredito sutartį. Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktas aiškiai nustato, kad, esant kredito sutartyje išvardintiems pažeidimams, Bankas turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas per 10 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pareikalavimo gavimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, ir/arba, ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Šiuo atveju, bankas nepažeisdamas Kredito sutarties 11.2.1 punkto sąlygų, 2009-08-31 raštu Nr. 33453 informavo UAB „Saginda“ apie tai, kad nuo 2009-09-18 nutrauks Kredito sutartį ir sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki nurodytos dienos nebus padengta pradelsta skola Bankui. Banko 2009-08-31 rašte aiškiai nurodyta, kad skolininko pasiūlymai dėl įsiskolinimo panaikinimo būdų, nepanaikina Banko pareiškimo dėl sutarties nutraukimo. UAB „Saginda“ atskirąjame skunde visiškai neneigia tos aplinkybės, kad tinkamai nevykdė savo prievolių pagal kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Bankas 2009-08-31 raštu Nr. 33453 nutraukė kredito sutartį, kredito gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, nėra pagrindo remtis LR CK 6.218 str. 2 d., kuri taikoma kai sutartį pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi įvykdyti sutartį. UAB „Saginda“ surašė raštą Banko Prekybos paskolų pertvarkymo skyriaus vadovui tik 2009-09-18, Bankas raštą gavo tik 2009-09-22. UAB „Saginda“ 2009-09-18 rašte nėra išdėstyti jokie konkretūs pasiūlymai dėl įsiskolinimo panaikinimo būdų. Bankas nedelsiant, po UAB „Saginda“ 2009-09-18 rašto gavimo, 2009-09-24 raštu Nr. SR-37924 aiškiai nurodė, kad 2009-09-18 pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. LR CK 6.193 str. 4 d. dėl sutarčių aiškinimo, kad sutarties nuostatos turi būti aiškinamos prisijungusios sutarties šalies t. y. UAB „Saginda“ naudai, šiuo atveju netaikoma, nes ši norma taikoma, kai abejojama dėl sutarties sąlygų turinio. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių dėl sutarties sąlygų turinio. Bankas nukreipė išieškojimą į visą įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad Bankas nukreipė išieškojimą tik į dalį įkeisto turto, yra nepagrįsti (b. l. 284-286).

Suinteresuotas asmuo E. R. G., D. G., I. G. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-10-23 nutartį ir atmesti kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įteikti įspėjimą (žurnalo eilės Nr. 04200903325, 04200903320, 04200903321, 04200903322). Nurodo, kad palaiko UAB „Saginda“ skunde išdėstytus argumentus dėl ginčijamos teismo nutarties neteisėtumo (b. l. 288-289, 291-292, 294-295).

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009-10-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas užtikrinant UAB „Saginda“ prievolės įvykdymą pagal 2001-08-27 kreditavimo sutartį Nr.646029 su pakeitimais ir papildymais, kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymu areštuoti skolininko UAB „Saginda“ ir įkeisto turto savininkų UAB „Saginda“, E. R. G., D. G., I. G. minėtais hipotekos lakštais ir įkeitimo lakštu Nr. 04220080003234 įkeistus virš minėtus daiktus, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkė UAB „Saginda“ kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal kredito sutartis, ko ir pati neginčija (b. l. 255-258). Kreditorius „Swedbank“, AB, vadovaudamasis Kredito sutarties Nr. 06-024123-IN 11.2.1.1 ir 11.2.1.2 punktais bei Kredito linijos sutarties Nr. 646029 11.2.1.1 p., 2009-08-31 įspėjime nurodė papildomą terminą iki 2009-09-18 skolai sumokėti ir nurodė, kad kredito sutartį nutraukia (b. l. 53, 222). CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius, siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str.3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003). Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi.

Apeliantas skunde nurodė, kad Bankas pažeidė Kredito sutarties Nr. 646029 (Susitarimas Nr. 646029/T27-21085-KL-4, pasirašytas 2002-11-27, 2003-03-13 pakeitimas, 2003-11-20 pakeitimas, 2005-11-25) 11.2.1 ir 11.2.2 punktus, nes 2009-08-31 raštu Nr. SR-33453 bankas pareikalavo ir grąžinti nurodytą kredito sumą, ir įspėjo, kad, jei negrąžins kredito, sutartis nutrauks vienašališkai. Su tokia apelianto nuomone sutikti nėra pagrindo. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties Nr. 646029 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 11.2.1.1. įtvirtintas atvejis, kai bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, t. y., kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nesumoka bet kokių mokėjimų pagal sutartį (b. l. 175). Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktas nustato, kad, esant kredito sutartyje išvardintiems pažeidimams, Bankas turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas per 10 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pareikalavimo gavimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, ir/arba, ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Šiuo atveju, bankas Kredito sutarties 11.2.1 punkto pagrindu 2009-08-31 raštu Nr. 33453 informavo UAB „Saginda“ apie tai, kad jeigu iki 2009-09-18 skola Bankui nebus padengta, Kredito sutartys Nr. 06-024123-IN ir Nr. 646029 bus laikomos nutrauktomis (b. l. 222). Banko 2009-08-31 rašte nurodyta, kad skolininko pasiūlymai dėl įsiskolinimo panaikinimo būdų, nepanaikina Banko pareiškimo dėl sutarties nutraukimo. UAB „Saginda“ neneigia aplinkybės, kad tinkamai nevykdė savo prievolių Bankui pagal kredito sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad Bankas 2009-08-31 rašte Nr. 33453 nurodė, kad kredito gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, Bankas vienašališkai nutrauks sutartis, nėra pagrindo remtis LR CK 6.218 str. 2 d., kuri taikoma kai sutartį pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi įvykdyti sutartį.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad vykdė derybas su banku, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.

Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.