- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- eI-3076-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00191-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Advokatai
- Asta Mačernytė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
2018 m. gegužės 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. patikslintu skundu prašo:
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74 dalį, kuria skaičiuotas ilgalaikio darbo išmokos dydis, neįskaitant autorinio atlyginimo, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymą Nr.(11.1)I-801, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo.Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio darbo išmokos iš naujo bei priimti naują sprendimą, pašalinant padarytą pažeidimą.Priteisti pareiškėjo naudai atstovavimo išlaidas pagal pateiktą advokato kvitą bei detalizavimą ir sumokėtą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog VSDFV 2018-01-05 sprendimu Nr. ID_SP1E-74 skyrė pareiškėjui 393,50 Eur per mėnesį ilgalaikio darbo išmoką. Teigia, kad skaičiuojant išmoką, VSDFV neįtraukė autorinio atlyginimo, kurį pareiškėjui mokėdavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo 2017-07-03 pateikęs ir 2017-10-03 iš darbo atleidęs buvęs darbdavys. Pažymi, kad gavęs įspėjimo lapelį dėl atleidimo iš darbo, oficialiai per VSDFV portalą raštu kreipėsi į VSDFV konsultacijos, kokio dydžio išmoka jam priklauso. Jokių papildomų duomenų ar patikslinimo iš pareiškėjo nereikalauta. VSDFV atsakymas buvo kitoks, negu skundžiamas VSDFV sprendimas. Nurodo, kad 2018-01-08 pateikė VSDFV skundą dėl sprendimo, kuris prieštaringas anksčiau teiktai konsultacijai, suklaidinusiai pareiškėją. Akcentuoja, kad jei būtų sulaukęs VSDFV konsultacinio atsakymo, kad į ilgalaikio darbo išmoką nebus įtrauktas autorinis atlyginimas, būtų nenusileidęs darbdaviui ir kovojęs dėl darbo vietos.
Nurodo, kad iš darbo UAB „Vakarų ekspresas” buvo atleistas praėjus beveik trims mėnesiams po VSDFV teikto atsakymo, o per šiuos tris mėnesius įstatymo pakeitimų nebuvo. Teigia, kad VSDFV padarė klaidą, kurios iki šiol nepripažįsta. Mano, kad ilgalaikio darbo išmoka sumažėjo apie 1150,00 Eur (atskaičiuos mokesčius), dėl ko pažeista pareiškėjo teisė. Nesutinka su VSDFV pozicija, kad pajamos iš autorinio atlyginimo nėra laikomos darbinėmis pajamomis.
Argumentuoja, kad VSDFV sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes: 1) nepateisinti pareiškėjo teisėti lūkesčiai; 2) atsakovas neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus ir nesprendė VSDFV sukurto konflikto, kas privalu kaip administratoriui ir valstybinei institucijai; 3) ilgalaikio darbo išmoka buvo apskaičiuota neteisingai - neįtrauktas autorinis atlyginimas ir nepagrįstai jos nepripažintos darbinėmis pajamomis; 4) taikomi dvigubi standartai, taikant įstatymo normas – fizinis asmuo privalo vykdyti VSDFV sprendimus, o juos nevykdant - lauktų sankcijos.
Akcentuoja, kad nereikalauja žalos atlyginimo, o tik prašo panaikinti nepagrįstą VSDFV sprendimą bei pašalinti pažeidimą.
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaiko patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad 2018-01-05 priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-74, kuriuo nusprendė skirti M. V. 393,50 Eur dydžio per mėnesį ilgalaikio darbo išmoką ir mokėti ją du mėnesius (nuo 2018-01-04 iki 2018-03-03). Pažymi, kad pareiškėjas Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu iš UAB „Vakarų ekspresas” buvo atleistas 2017-10-03 ir pagal Registro duomenis jo, kaip darbuotojo, per paskutinius dvylika mėnesių iki atleidimo iš darbo mėnesio gautos su darbo santykiais susijusias pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sudarė 4721,96 Eur. Daro išvadą, kad pareiškėjo, kaip darbuotojo, vidutinis mėnesio darbo užmokestis ilgalaikio darbo išmokai sudaro 393,50 Eur. Pažymi, kad pareiškėjui priskaičiavo dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką, nes asmens darbo santykiai su darbdaviu UAB „Vakarų ekspresas” atleidimo iš darbo dieną tęsėsi 13 metų 2 mėnesius ir 8 dienas. Pareiškėjui ilgalaikio darbo išmoka išmokėta į jo asmeninę sąskaitą 2018 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, išmokėjimo dieną įstatymų nustatyta tvarka iš išmokos išskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalį autorius įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai, o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą. Darbo sutartis, sudaryta tarp darbdavio ir darbuotojo, yra laikoma darbo santykiais, o atlyginimas, gaunamas dirbant pagal darbo sutartį – su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Pajamos, gautos dirbant pagal autorines sutartis, nėra laikomos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais. Vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir teigia, kad darbdaviai į IDI fondą įmokas moka tik nuo darbo užmokesčio.
Pažymi, jog pareiškėjui suteikta konsultacija neturi juridinės galios ir neturėtų būti traktuojama kaip vienokio ar kitokio teisėto lūkesčio atsiradimo pagrindas. Teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Pažymi ir tai, kad teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra susijęs su aplinkybe, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-07-04 sprendimu ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009) dėl teisėtų lūkesčių. Daro išvadą, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai negalėjo būti pažeisti, kadangi jis nebuvo įgijęs teisės į didesnę ilgalaikio darbo išmoką nei ta, kuri buvo jam apskaičiuota vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, iš pareiškėjo su jo darbo santykiais su darbdaviu UAB „Vakarų ekspresas” turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pažymi, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teigia, kad vien tai, kad VSDVF Vilniaus skyrius neteisingai aiškino materialiosios teisės normų turinį, ir dėl šios priežasties netinkamai ištyrė faktinio pobūdžio aplinkybes, nebuvo pripažinta pakankamai reikšminga klaida, kurią būtų galima laikyti išeinančia už įprastinės (normalios) valdžios institucijos vykdomos administracinės procedūros rizikos ribų.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad VSDFV šioje byloje yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o skundžiamas sprendimas yra priimtas Alytaus skyriaus (ne VSDFV), ir būtent šis sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui. Mano, kad patenkinus skundą, visus veiksmus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu, turėtų atlikti (t. y. priimti naują sprendimą) Alytaus skyrius.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu nesutikimą su patikslintu skundu iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais kaip atsakovas savo atsiliepime.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74 dalies, kuria skaičiuotas ilgalaikio darbo išmokos dydis, neįskaitant autorinio atlyginimo, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymo Nr.(11.1)I-801, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio darbo išmokos iš naujo, bei priimti naują sprendimą.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2017-10-03 dirbo UAB „Vakarų ekspresas”. Nustatyta, jog pareiškėjas, gavęs įspėjimą apie atleidimą iš darbo, 2017-07-14 per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (minėta, toliau – ir VSDFV) portalą (https://gyventojai.sodra.lt/) pateikė užklausą dėl ilgalaikio darbo ir nedarbo išmokų. VSDFV 2017-07-11 atsakymu pareiškėjui nurodė, jog kadangi pareiškėjas gauna autorinį atlyginimą ir tuo pačiu turi darbo santykius bei yra draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, tai skaičiuojant nedarbo išmokas, gautas autorinis atlyginimas bus įtraukiamas į vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.
Pareiškėjas 2017-10-03 atleistas iš UAB „Vakarų ekspresas” pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę). Pareiškėjas kreipėsi į VSDFV dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo. VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 9 straipsniu, 10 straipsniu 1 ir 2 dalimis, 11 straipsniu, 2018-01-05 priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-74 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo M. V.”, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui 393,50 Eur dydžio per mėnesį ilgalaikio darbo išmoką ir mokėti ją du mėnesius (nuo 2018-01-04 iki 2018-03-03).
Pareiškėjas, nesutikdamas su anksčiau minėtu sprendimu, 2018-01-08 pateikė VSDFV skundą „Dėl 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74”, kuriuo reikalavo pakeisti 2018-01-05 sprendimą ir ilgalaikio darbo išmoką perskaičiuoti taip, kad jos dydį be kita ko lemtų ir UAB „Vakarų ekspresas” pareiškėjui mokėtas autorinis atlyginimas. VSDFV 2018-02-05 raštu Nr. (11.1)I-801 „Dėl fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74” paaiškino, kad Registro duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2017-10-03 dirbo UAB „Vakarų ekspresas”, iš kurio buvo atleistas pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Pažymėta, kad pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Vakarų ekspresas” nepertraukiamai tęsėsi 13 metų, o per paskutinius dvylika mėnesių iki atleidimo iš darbo gautos su darbo santykiais susijusias pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sudarė 4721,96 Eur, iš jų apskaičiuotas vieno vidutinio mėnesio darbo užmokestis ilgalaikio darbo išmokai sudaro 393,50 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais, kreipėsi į teismą.
Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas ir ribos yra ginčijamo 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74 teisėtumas ir pagrįstumas ta apimtimi, kuria VSDFV teritorinis skyrius, skaičiuodamas pareiškėjui priklausančią mėnesinę ilgalaikio darbo išmoką, neįtraukė autorinio atlyginimo, kurį pareiškėjui mokėdavo jo buvęs darbdavys UAB „Vakarų ekspresas”.
Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijami sprendimai administracinio teismo gali būti panaikinti, pripažinus juos neteisėtais iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtais dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
Minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam, bei ilgą nepertraukiamo darbo stažą turinčių darbuotojų papildomas finansines garantijas juos atleidus, užtikrina ir nustato Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01). Vadovaujantis aptariamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama: jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų; dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų; trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ilgalaikio darbo išmokos dydį, darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pagal tam darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių dvylikos mėnesių darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis aptariamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, į Ilgalaikio darbo išmokų fondą moka 0,5 procento nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydžio įmokas.
Iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2017-07-05 nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo” (toliau – ir Nuostatai; originali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-07-14 iki 2018-02-27) 11 punkto matyti, kad apskaičiuojant asmens vidutinį mėnesio darbo užmokestį, įskaitomos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos toje darbovietėje, iš kurios asmuo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Valstybinio socialinio draudimo išmokos neįskaitomos.
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo, įgyvendindami įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios institucijos privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).
Sprendžiant, ar atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus ilgalaikio darbo išmokos dydį skaičiuoti, neįskaitant autorinio atlyginimo, teisėjų kolegija privalo įvertinti ginčijamuose raštuose išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis, todėl pajamos, gautos dirbant pagal autorines sutartis, nelaikomos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais.
Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką, nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-04-01). Pagal aptariamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, savarankiškai dirbantys asmenys, be kita ko, yra - asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas. Aptariamo straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šioje dalyje ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš VSDFV, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2017-10-03 dirbo UAB „Vakarų ekspresas”. Nustatyta, jog draudimo laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 pareiškėjas gavo 380,00 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 pareiškėjas gavo 413,04 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 pareiškėjas gavo 380,00 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-03-31 iki 2017-03-31 pareiškėjas gavo 1024,00 Eur dydžio sumą iš UAB „Vakarų ekspresas”, apdraustojo kategorija: asmuo, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; draudimo laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 pareiškėjas gavo 380,07 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 pareiškėjas gavo 410,40 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-05-31 iki 2017-05-31 pareiškėjas gavo 916,00 Eur dydžio sumą iš UAB „Vakarų ekspresas”, apdraustojo kategorija: asmuo, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; draudimo laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-06-30 pareiškėjas gavo 380,25 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2017-06-30 pareiškėjas gavo 986,00 Eur dydžio sumą iš UAB „Vakarų ekspresas”, apdraustojo kategorija: asmuo, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; draudimo laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31 pareiškėjas gavo 410,00 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2017-07-31 pareiškėjas gavo 922,00 Eur dydžio sumą iš UAB „Vakarų ekspresas”, apdraustojo kategorija: asmuo, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; draudimo laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-31 pareiškėjas gavo 411,37 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2017-08-31 pareiškėjas gavo 1195,00 Eur dydžio sumą iš UAB „Vakarų ekspresas”, apdraustojo kategorija: asmuo, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; draudimo laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-09-30 pareiškėjas gavo 416,82 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”; draudimo laikotarpiu nuo 2017-09-29 iki 2017-09-29 pareiškėjas gavo 834,00 Eur dydžio sumą iš UAB „Vakarų ekspresas”, apdraustojo kategorija: asmuo, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; draudimo laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2017-10-03 pareiškėjas gavo 1096,47 Eur atlyginimą už darbą iš UAB „Vakarų ekspresas”.
Apibendrinus anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-10-03, iš UAB „Vakarų ekspresas” gavo dviejų rūšių pajamas: atlyginimą už darbą ir pajamas pagal autorines sutartis, kaip apibūdinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vadovaudamasi byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima sutikti su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjas laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu, ir todėl jo pajamos, gautos dirbant pagal autorines sutartis, nelaikomos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais. Šios bylos atveju pareiškėjo gautos pajamos pagal autorines sutartis, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, savo esme atitinka su darbo santykiais gaunamas pajamas, t. y. minėtos pareiškėjo pajamos buvo draudžiamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, iš kokių faktinių duomenų nustatė, kad pareiškėjo pajamos pagal autorines sutartis, kaip jos apibūdintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nelaikytinos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais. Taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo draudėjas minėtų pajamų nedraudė pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis), pirmenybę teikdamos asmens teisių apsaugai. To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires (liet. virš jėgų, t. y. už įgalinimų ribų), o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., LVAT 2007-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014 ir kt.).
Byloje ginčijami sprendimai nepagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamiesi VSDFV ir jos teritorinis skyrius priėmė tokius sprendimus, t. y. ginčijamuose sprendimuose nėra pagrįsta, kodėl pareiškėjo pajamos pagal autorines sutartis nelaikomos pajamomis, atitinkančiomis darbo santykius.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintini.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas prašo įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio darbo išmokos iš naujo bei priimti naują sprendimą, pašalinant padarytą pažeidimą.
Pripažinus, kad ginčijami sprendimai dalyje dėl pareiškėjui priklausančio ilgalaikio darbo išmokos dydžio neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovas privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punktu, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje dienos, todėl atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas patikslintu skundu prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo M. V.” dalį, kuria skaičiuotas ilgalaikio darbo išmokos dydis, neįskaitant autorinio atlyginimo, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018-02-05 raštą Nr. (11.1)I-801 „Dėl Fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018-01-05 sprendimo Nr. ID_SP1E-74”.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo M. V. prašymą dėl ilgalaikio darbo išmokos dalyje dėl pareiškėjui priklausančio ilgalaikio darbo išmokos dydžio.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.