Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-06-29 · Byla Nr. TS-40-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
TS-40-992/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Nuteistasis
L. L.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
Skundas Nr. TS-40-992/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-90 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 59-90 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistojo atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti, nurodo, kad Komisija, priimdama nutarimą, nesivadovavo bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, į ką priimant nutarimą buvo būtina atsižvelgti. Be to, Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis L. L. laisvės atėmimo bausmę atlikinėja nuo 2005 metų. Vertinant nuteistojo elgesį nebuvo įvertinta aplinkybė, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose buvo pozityvus ir į neigiamą pusę nekito. Advokato teigimu, vertinant nuteistojo elgesį pagal OAS‘ys metodiką nebuvo tiksliai įvertinta nuteistojo elgesio rizika, atliekant ankstesnius vertinimus, nebuvo išvengta ir klaidų. Tačiau net ir neatsižvelgiant į padarytas klaidas, įvertinus nuteistojo elgesį pagal OAS‘ys metodiką, asmuo, turintis 55 balus, turėjo būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat padaryta klaidinga išvada dėl nuteistojo nemokamų darbų atlikimo, kadangi nuteistasis buvo išreiškęs objektyvų ketinimą padirbėti pataisos namų bibliotekoje, tačiau dėl Vyriausybės nutarimu paskelbto trečiojo (visiško parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygio, asmuo atlikti nemokamų darbų negalėjo. Nebuvo įvertinta ir analizuota tai, kad L. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo specialybę, turi pakankamai lėšų gyvenimo pradžiai laisvėje, be to, išėjęs į laisvę bus priimtas dirbti, turės normalias gyvenimo sąlygas, išieškojimo bylų neturi. Nebuvo įvertinti ir nuteistojo socialiniai ryšiai bei turimos sveikatos problemos. Nuteistasis L. L. yra atlikęs daugiau nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus ¾ paskirtos bausmės ir be formaliojo pagrindo, advokato teigimu, yra objektyvios galimybės nustatyti ir materialųjį pagrindą, t. y. padaryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus bei apdailininko kvalifikacijas, galimo lygtinio paleidimo metu turės darbą, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvavo nuteistųjų pozityvaus užimtumo programose. Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 55 taškai (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 48). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo 4 kartus skatintas, paskutinį kartą – 2018 m. vasario 20 d. Drausmine tvarka baustas 21 kartą (neskaičiuojant nuobaudos, kuri buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu). Toks nuobaudų skaičius rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, jų nepažeidinėti ir leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat gali nesilaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos ir bendražmogiškų elgesio taisyklių, kas skatins asmenį vėl nusikalsti.

Abejonių tinkamu L. L. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors teismui pateiktais duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis L. L. bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) (yra tai patvirtinanti pažyma), tačiau vertinant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, kurios sietinos su finansinės naudos siekimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būdamas laisvėje asmuo niekur nedirbo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 11 kartų buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą baustas už atsisakymą vykdyti nuobaudą - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą - bei kartą baustas už atsisakymą dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą, patvirtina aplinkybę, jog asmuo ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesiekė įgyti darbinės patirties. Vien laisvės atėmimo metu įgytos profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoka kelia pagrįstas abejonės dėl asmens gebėjimo tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.

Nors abejonių tuo, jog L. L. palaiko artimus ryšius su savo šeima ir išėjęs į laisvę jis gyventų pas tėvus A. ir J. L., teismui nekyla, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė (šeimos buvimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog L. L. būnant laisvėje šeimos turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Aplinkybė, jog asmuo laisvės atėmimo vietoje vedė ir sukūrė šeimą, taip pat neužtikrina asmens teigiamų pokyčių.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. L. pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus. Nuteistasis geba pakankamai greitai priimti sprendimus, net ir susidūręs su stresinėmis situacijomis, generuoti įvairias alternatyvas, tačiau ne visuomet priimami problemų sprendimai pasižymi konstruktyvumu.

Dėl nuteistojo asmens sveikatos, kaip buvo nurodyta teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi, nėra duomenų, kad dėl sveikatos sutrikimų asmuo negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėminio bausmės ir asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, būtų netinkamai teikiama sveikatos priežiūra. Taip pat šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo pasisakyta ir dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003) 22 d. taikymo, todėl teismas pakartotinai nepasisako šiuo klausimu.

Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. L. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktos rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės L. L. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme bei ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus.

Teismas, atsižvelgdamas į L. L. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl advokato skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-90 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė