Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

atsakovei I. B.

trečiajam asmeniui A. A.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Martonas“ ieškinį atsakovei I. B. dėl nuostolių atlyginimo. Tretysis asmuo – A. A. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-02 atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama iš ieškvoo priteisti 1000 Lt užstatą, kadangi nuomodama automobilį ji įmokėjo 1000 Lt. užstatą, kurio ieškovė negrąžino.

1000 Lt. užstatą ieškovas sugrąžino, todėl nuo priešieškinio atsakovė atsisakė.

nors teismas ir rėmėsi CK 6.519 str. norma, tačiau nenurodė, kokiais ieškovo pateiktais įrodymais bei argumentais vadovaudamasis jis padarė išvadą, jog būtent apeliantė yra atsakinga už aplinkybes, dėl kurių buvo padaryta žala UAB „Martonas“;teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens, kuris yra autoįvykio tiesioginis kaltininkas paaiškinimais; neaišku, kodėl teismas savo sprendime visiškai ignoravo aplinkybę, kad tretysis asmuo A. A. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės pripažino savo kaltę dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvp padaryta žala UAB „Martonas“;teismas ginčijamame sprendime visiškai neanalizavo ir nepasisakė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko apeliantė, ir kodėl ji yra laikoma kalta dėl UAB „Martonas“ padarytos žalos, o A. A. yra nekaltas;teismas neanalizavo dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo. Teigia, kad autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis įvyko dėl A. A. kaltės. Būtent jo veiksmai, kai nesant automobilio savininko sutikimo, būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės sukėlė autoįvykį, buvo padaryta žala UAB „Martonas“. Apeliantės nuomone, tiesioginis priežastinis ryšys tarp A. A. veiksmų bei padarytos žalos yra akivaizdus;teismui, nepasisakius dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio) apsunkinta ir jos, kaip apeliantės padėtis, kadangi nesant aiškių sprendimo motyvų, sunkiau suformuluoti ir tokio sprendimo nepagrįstumo motyvus apeliaciniame skunde;teigia, kad iki galo neištyrus aplinkybių, ar tikrai UAB DK „PZU Lietuva“ atsisako išmokėti draudimo išmoką, nėra pagrindo atsakovei taikyti atsakomybę;teismas privalėjo atsižvelgti į 2007-08-01 Automobilio nuomos sutarties 5 straipsnio e punkto nuostatą, kurioje yra įtvirtinta ribota nuomininko atsakomybė. Nuomininko atsakomybė yra ribojama užstato dydžiu, išskyrus tuos atvejus, jei vagystė įvyksta dėl nuomininko kaltės ir dėl to įvykis pripažįstamas nedraudiminiu. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas vagystės faktas, tuo labiau nebuvo nustatyta, kad vagystė įvyko dėl apeliantės kaltės;teismas nevertino aplinkybių, ar UAB „Martonas“ neturėtų prisiimti dalies atsakomybės dėl to, kas įvyko, kadangi būdamas savo veiklos profesionalas turėjo atsižvelgti į galimas rizikas bei bent minimaliai laikytis savo pačių skelbiamų nuomos sąlygų;teismas taip pat nevertino aplinkybių, ar tikrai buvo išsemtos visos galimybės bei dėtos visos pastangos gauti draudimo išmoką iš UAB DK „PZU Lietuva“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl ginčui nagrinėti taikytinos teisės.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Civilinio kodekso 6.519 str. nuostata dėl atsakomybės už transporto priemonei padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši materialinės teisės norma ginčo teisniam santykiui negali būti taikoma: ji reglamentuoja atsakomybę transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties atveju, t.y. tokiu atveju, kai nuomotojas nuomininkui perduoda laikinai naudotis ne tik transporto priemonę, bet ir suteikia tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (Civilinio kodekso 6.512 str. 1 d.). Tuomet nuomotojui tenka pareiga rūpintis transporto priemonę vairuojančio asmens kvalifikacija, kuris yra nuomotojo darbuotojas (Civilinio kodekso 6.515 str.), tačiau nagrinėjamu atveju buvo sudaryta transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis, t.y. nuomotojas nuomininkei (atsakovei I. B. ) perdavė tik transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis, todėl esant šiems teisiniams santykiams, nuomininko atsakomybės apimtis ir sąlygos prieš nuomotoją turi būti sprendžiamos remiantis ne teismo sprendime nurodyta, o kitomis materialinės teisės normomis.

Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčių sudarymo bei vykdymo ypatumus reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus šeštojo skirsnio normos (6.522-6.529 str.) bei bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos (Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus pirmojo- ketvirtojo skirsnių normos), išskyrus tas, kurios netaikomos transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai (Civilinio kodekso 6.522 str. 2 d.), taip pat nagrinėjant ginčą taikytinos ir bendruosius atsakomybės už prievolės pažeidimą klausimus reglamentuojančios teisės normos (Civilinio kodekso šeštos knygos I dalies III skyrius). Bendrosios teisės normos taikytinos tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja specialiosios normos.

Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (Civilinio kodekso 6.522 str. 1 d). Taigi, aptariamos sutarties atveju nuomininkui pereina net dvi perduodamo daikto (transporto priemonės) nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės- valdymo bei naudojimo, tuo pačiu nuomininkui atsiranda iš šių teisių turinio kylančios pareigos. Civilinio kodekso 6.524 str. numato nuomininko pareigą nuomos laikotarpiu techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę. Civilinio kodekso 6.499 str. 1 d. nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. Civilinio kodekso 6.489 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį; be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (to paties straipsnio 3 dalis).

Vertinant šios bylos faktines aplinkybes paminėtų teisės normų kontekste, pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos automobilio nuomos sutarties pagrindinių sąlygų 2.3 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas automobilio ir jame esančios įrangos, automobilio dokumentų bei raktelių saugumas, o 3 punkte įtvirtintas draudimas nuomininkui perduoti naudotis automobilį tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo. Byloje nustatyta, kad atsakovės išsinuomotas automobilis buvo vairuojamas trečiojo asmens A. A. , kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonę, be to, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, padarė avariją ir ieškovo atsakovei išnuomotas automobilis buvo grąžintas apgadintas. Nors apeliantė neigia, kad A. A. automobilį paėmė ir jį vairavo jai žinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikritimus į ieškinį, t.y. aplinkybės, kad A. A. pavogė iš jos automobilio raktelius ir juo naudojosi prieš jos valią. Pažymėtina, kad pareiškimą policijai dėl transporto priemonės pagrobimo atsakovė parašė tik 2007-09-17 (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00748-07 7 lapas), nors A. A. automobiliu naudojosi ir jį sudaužė 2007 m. rugpjūčio 2 d apie 2 val.. Taigi, policijai apie tariamą vagystę buvo pranešta ne tuomet, kai transporto priemonė buvo neteisėtai užvaldyta, o tik tada, kai iškilo nuomininkės atsakomybės apimties klausimas, todėl jau vien ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl nuomininkės veiksmų, vykdant prievolę teisėtumo ir sąžiningumo, juo labniau, kad sutarties 4 punktas numatė pareigą nedelsiant pranešti policijai ir nuomotojui, automobilį praradus ar jį sugadinus. Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas, nes nepadaryta tokia veika (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00748-07 97-99 lapai). Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio atsakovė neskundė, yra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga (liudytojų parodymai, eismo įvykio protokolai), nepatvirtino I. B. parodymų apie automobilio vagystę. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas remdamasis tik A. A. parodymais, sprendė, kad ji leidusi naudotis automobiliu, nes ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę. Taip pat pažymėtina, kad jau minėtų teisės normų bei sutarties 2.3 punkto analizė leidžia teigti, jog I. B. atsakomybei kilti teisiškai nėra itin svarbu, ar automobilį ji leido paimti A. A. , ar tik savo nerūpestingumu sudarė jam sąlygas automobiliu pasinaudoti: ji turėjo pareigą užtikrinti raktelių saugumą ir nesudaryti sąlygų (galimybės) pasinaudoti transporto priemone tretiesiems asmenims, tačiau jau vien tas faktas, kad automobiliu buvo pasinaudota ir kad tokią galimybę turėjo neblaivus, teisės vairuoti neturintis asmuo, liudija, kad automobilio rakteliai buvo prieinami pašaliniams asmenims, t.y. kad atsakovė neužtikrino jų saugumo ir taip pažeidė sutarties 2.3 punktą. Tokiu būdu, atsakovė I. B. yra atsakinga nuomotojui už asmens, kuriam ji suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus, t.y. už trečiojo asmens A. A. veiksmus (Civilinio kodekso 6.489 str. 3 d.). Šiuo atveju kyla atsakovės sutartinė, bet ne deliktinė atsakomybė ir paminėtos aplinkybės (prievolės pažeidimo faktas, dėl šio pažeidimo nuomotojui padaryti nuostoliai, nuostolių sąsajumas su prievolės pažeidimo faktu bei atsakovės kaltė, pasireiškusi nerūpestingumu ir neapdairumu, vykdant prievolę) ir sudaro pagrindą sutartinei atsakomybei kilti (Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 d., 6.245 str. 1-3 dalys, 6,246- 6.249 str.).

Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl jos atsakomybės ribų. Sutarties 5 p. c papunktyje numatytai atvejai, kada nuomininko atsakomybė apsiriboja užstato dydžiu ir kada nuomininkas atsako pilnai, būtent, pilna nuomininko atsakomybė numatyta tuo atveju, kai žala padaroma automobilį vairuojant neblaiviam. Ta aplinkybė, kad neblaivus automobilį vairavo tretysis asmuo, o ne atsakovė, nepakeičia jos atsakomybės nuomotojo atžvilgiu ribų, nes, kaip minėta, ji atsakinga prieš nuomotoją ir už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (Civilinio kodekso 6.489 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju prieš nuomotoją už trečiojo asmens veiksmus yra atsakinga I. B. , kuri buvo prievoliniuose santykiuose su ieškovu, o jos ir A. A. tarpusavio santykiai, pastarojo atsakomybės ribos prieš I. B. ir kitos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės ieškovo reikalavimo pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingos.

Negali būti laikomi pagrįstais ir tokie skundo argumentai kaip ieškovo, kuris yra automobilių nuomos profesionalas, nepakankamas rūpestingumas bei apdairumas, taip pat aplinkybių, susijusių su draudimo išmokos mokėjimu, nepakankamas išnagrinėjimas, kadangi nagrinėjamu atveju jokių teisnių prielaidų nenuomoti atsakovei automobilio dėl jos amžiaus ar nedidelio vairavimo stažo nebuvo, o aplinkybė, kad draudimo išmoka nebuvo mokama, nes autoavariją padarė neblaivus asmuo, byloje nustatyta rašytiniais įrodymais ir jokių įrodymų, kad įvykis galėtų būti pripažįstamas draudiminiu, apeliantė nepateikė, tuo tarpu tokia draudimo sutarčių sąlyga, kaip įvykio pripažinimas nedraudiminiu dėl to, kad automobilį vairavęs asmuo buvo neblaivus, yra taikoma visų draudimo bendrovių praktikoje, todėl, esant neginčijamai nustatytam neblaivumo faktui, bet kokie nuomotojo veiksmai, siekiant gauti draudimo išmoką, ne tik būtų beprasmiai, bet ir didintų išlaidas ir atitinkamai, nuostolius.

Kiti apeliacinio skundo argumentai tiek šalių teisinių santykių kvalifikavimo, tiek atsakomybės apimties požiūriu teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, ginčas pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės išspręstas teisingai, todėl nurodytas pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 328 str.), o, nenustačius kitų pagrindų sprendimui panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės I. B. apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos ieškovui priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), tačiau neviršijant Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (rekomendacijų 7, 8.11, 8.18 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Martonas“ iš atsakovės I. B. 1320 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. B. valstybei 11,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.